Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kolektyvas 20 metų kūrė ir tobulino konsultavimo veiklos sėkmės formulę. Šiandien joje įrašyti trys kertiniai žodžiai - Žemė, Žinios, Darbas. Du dešimtmečius kurtoje istorijoje - unikali veiklos pradžia, atlikti darbai ir tarnystės misija - padėti visiems ūkininkaujantiems pelningai plėtoti verslą, nedarant žalos aplinkai, gaminti konkurencingą produkciją, išlikti ir pirmauti rinkos sąlygomis. Šiais žodžiais į jubiliejinio renginio dalyvius kreipėsi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.

Konsultavimo tarnybos dvidešimtmečiui skirti pagrindiniai renginiai vyko gegužę ir birželį, nes birželio 3-ioji - LŽŪKT „gimimo" diena. Ta proga Akademijoje surengta tarptautinė konferencija „Inovacijų ir žinių perdavimo iššūkiai ūkių konsultavimo sistemai, 2014-2020 m. laikotarpio perspektyvos, užtikrinančios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tęstinumą". Paprasčiau tariant, pasiremiant įvairių šalių patirtimi, ieškota atsakymo, kaip Konsultavimo tarnybai dirbti toliau, kokioms permainoms ir iššūkiams ruoštis, kad atitiktų žemdirbių poreikius ir lūkesčius. Konferencijoje akcentuota, kad LŽŪKT nuo pat jos įkūrimo rėmėsi  ir remiasi pažangia užsienio patirtimi.

Lietuvos žemdirbių konsultavimo srityje LŽŪKT lyderės pozicijos neginčijamos. Vien pagal tai, kad per ES paramos laikotarpį konsultantai parengė apie 30 proc. visų verslo projektų Lietuvoje, galima spręsti, kokio dydžio investicijų atėjimą į kaimą nulėmė Konsultavimo tarnybos veikla.

Kaimas per du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai: investicijos paskatino naujų modernių technologijų diegimą, šiuolaikiškos technikos naudojimą. Kartu susirūpinimą kelia aplinkosaugos, tausaus išteklių naudojimo problemos. Todėl artimiausia perspektyva susijusi su preciziniu ūkininkavimu: tiksliu technikos panaudojimu, visų technologinių procesų - tręšimo, purškimo ir kt. įrenginiu valdymu.

Darbo rodiklis - žemdirbio gerovė

„Žemdirbiai keičiasi, verslą renkasi patys įvairiausia žmonės, tarp jų ir tokie, kurių žinios apie ūkininkavimą yra minimalios. Konsultavimo tarnybos užduotis - perteikti naujausias žinias visiems žemdirbiams, rasti priėjimą prie kiekvieno, suteikti jam informacijos labai suprantamai ir paprastai", - sakė konferencijoje LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

Konsultavimo tarnyba neužleidžia savo pozicijų buhalterinės apskaitos srityje, kaupdama informaciją, kuri svarbi žemdirbių ūkinei veiklai valdyti ir finansinei analizei atlikti. Naujausias LŽŪKT produktas - kompiuterinė ūkio valdymo programa „e-GEBA", jungianti buhalterinės ūkio apskaitos, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių veiklos valdymo ir ekonominių rodiklių analizės modulius.

LŽŪKT siekiams pritaria jos steigėjai - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, Konsultavimo tarnybai reikės atlikti vieną iš sudėtingiausių darbų - kasdien bendraujant su šalies žemdirbiais išlaviruoti tarp tradicinio lietuviško žemės ūkio tvarkymo supratimo ir pamišėliškos ES biurokratijos. Sugebantys tai padaryti bus paklausiausi ir geriausiai apmokami konsultantai. „Esame suinteresuoti, kad Konsultavimo tarnyba būtų pajėgi teikti tokias žinias ir demonstruoti tokią praktiką, kokios reikia šiuolaikiškam ūkiui, ir kad bendrovės žinotų, ko reikia ar reikės, kad jos būtų modernios ir pažangios", - sakė J. Kraujelis.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas akcentavo svarbų LŽŪKT pranašumą - darbo kokybę. Dėl jos negirdėti nusiskundimų, o štai paslaugų kainos ne visus tenkina. „Tai yra iššūkis ir sunkiausia užduotis - kaip nuolat investuojant į žinias išlaikyti visiems tinkamą paslaugos kainą. Šiuos du veiksnius subalansuoti padeda ES parama, todėl konsultantai turi būti pasiruošę ir sugebėti taikyti paramos priemones tiek paslaugoms teikti, tiek savo kvalifikacijai tobulinti ir nuolatos gilinti žinias", - pažymėjo J. Talmantas.

Žemės ūkio ministerijos (ministerija irgi yra LŽŪKT steigėja - aut.) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pabrėžė, kad žemės ūkio subjektų konsultavimas yra vienas iš valstybės politikos instrumentų, tiesiausias kelias įsisavinant ES paramą. Ji atkreipė dėmesį, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas partnerystei. „Partnerystės principas bus plačiai taikomas skatinant tolesnį žemės ūkio gamybos, konsultavimo ir mokslo bendradarbiavimą įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės iniciatyvas, kuriant tinklus, vystant tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą", - sakė J. Stakėnienė.

Apie savo šalių konsultavimo srityje vykstančius pokyčius renginyje pasakojo Airijos „Teagasc" ir Suomijos „ProAgria" konsultavimo įstaigų vadovai Džeris Boilas (Gerry Boyle) ir Lasis Uotila (Lassi Uotila). Skirtingų šalių įstaigos jau patyrė panašių struktūrinių pertvarkymų - sumažino biurų tinklą, darbuotojų skaičių. Tokį žingsnį paskatino sugriežtinta mokesčių politika abiejose šalyse. Todėl konsultantams tenka didžiulis iššūkis - su mažesniais ištekliais išlikti konkurencingais ir tinkamai pasirengti naujam ES finansiniam laikotarpiui. Dž. Boilas įvardijo tris ramsčius, kuriais turi remtis ateities veikla - tai tyrimai, konsultavimas ir švietimas. Abejose šalyse pradėta rengti viešas konsultacijas žemdirbiams, o Airijoje didelės sėkmės sulaukė diskusijų grupių kūrimas, kuriose dalyvaujantys ūkininkai keičiasi svarbia ir praktikos patikrinta informacija, technologijos naujovėmis. Suomių konsultantai padeda ūkininkams realizuoti produkciją užsienyje, daugiausia Rusijoje, organizuoja jų dalyvavimą tarptautinėse parodose.

Konferencijos dalyviai, tarp kurių buvo svečių iš Danijos, Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, atskirose grupėse diskutavo apie žemės ūkio mokslų bei konsultavimo įstaigų sąveiką skleidžiant ir diegiant gerąją patirtį ūkiuose, o taip pat apie konsultavimą - kaip vieną iš verslumo skatinimo būdų.

Padėkų pilnos skrynios

Konsultavimo tarnybos vaidmenį ir jos kolektyvo darbo indėlį į šalies žemės ūkį liudijo padėkų, linkėjimų, sveikinimų ir sveikintojų gausa Kėdainiuose surengtose iškilmėse. Šventėje dalyvavo LŽŪKT darbuotojai iš visos Lietuvos, ištikimiausi klientai, šalies ir užsienio partneriai. Tarp svečių - žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, viceministras Rytis Šatkauskas, Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Kazys Starkevičius, Saulius Bucevičius, Edmundas Jonyla ir Jonas Kondrotas. Pabrėžęs, kad LŽŪKT augo ir plėtėsi ne tik materialiai, bet ir stiprino žmogiškuosius išteklius, ministras V. Jukna linkėjo Konsultavimo tarnybai toliau augti ir vykdyti ambicingus planus, kurių netrūko praeityje.

Prisimindamas LŽŪKT praeitį, jos ištakas, Tarnybos direktorius E. Makelis savo kalboje įvardijo kelias dešimtis žmonių, kurių dėka Konsultavimo tarnyba gimė ir šiandien gyvuoja. Tarp jų  - tuometiniai žemės ūkio viceministras Saulius Lamanauskas ir ŽŪM Mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Vigraitis, ministras Rimantas Karazija, žemdirbių organizacijų vadovai Jonas Čiulevičius, Jeronimas Kraujelis. Šiltu žodžiu paminėti ir partneriai - tuometinio Žemdirbystės instituto (dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) vadovai Rimantas Dapkus ir Rimvydas Brazauskas, pirmieji tarnybos darbuotojai Petras Pipiras, Gintautas Vyšniauskas, Alfredas Augulis, Alfonsas Malinauskas, Sigitas Puodžiukas, Ričardas Marcelis Gailevičius, Edmundas Paulauskas. Jie savo gyvenimiška patirtimi, profesinėmis žiniomis daug prisidėjo prie ūkininkams reikalingos veiklos organizavimo. Tarnybos veteranai juokavo, kad steigs burbuliuotojų klubą.

Abipusiai naudingas bendradarbiavimas LŽŪKT sieja su mokslo institucijomis. Prasmingu šventės akcentu tapo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Mecenato regalijų įteikimas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Pasak ASU rektoriaus prof. Antano Maziliausko, Mecenato regalijos suteikiamos už ypatingus nuopelnus, šios Alma Mater vertybių propagavimą.

Ypatinga partnerystė sieja LŽŪKT ir „Slėnį Nemunas". Šis mokslo slėnis subūrė geriausius specialistus, todėl ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos bei patarimai žemdirbiams tampa vis svarbesni. Akcentuodamas atsakomybę ir atsakingą požiūrį į darbą, E. Makelis pabrėžė, kad didžiulis iššūkis yra sutrumpinti grandinę nuo mokslinių tyrimų iki apčiuopiamos naudos suteikimo vartotojui. Juk nesvarbu, ar ūkininkas sėja, ar konsultantas ruošiasi, skaičiuoja, ieškodamas racionaliausių būdų ir pasiūlymų ūkininkui, atsakingo požiūrio į darbą reikia abiem atvejais.

Šventėje sveikinimai skambėjo keliomis kalbomis. Heningas Lingsofogetas (Heninng Linsofogett) atvežė nuoširdžiausius sveikinimus iš Danijos, Ažarijos autonominės respublikos Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vadovas Levan Bolkvadze prie mikrofono atėjo su įspūdingos talpos vyno buteliu iš Gruzijos, artimiausių kaimynų - latvių -konsultavimo tarnybos palinkėjimus perdavė Martinš Cimermanis.

Šventė tapo savotiškomis dovanų varžytuvėmis. Svečiai stengėsi vienas kitą pranokti originalumu: iš gėlių padarytu laivu, bonsais, stiklo dirbiniais. Seimo narys K. Starkevičius prisipažino atvykęs tuščiomis rankomis ir prašė pasirinkti ko LŽŪKT norėtų savo muziejui - su tarnyba vienmečių plūgo, kultivtoriaus ar archeologinės retenybės - pasagos.

Mano ūkis, 2013/07