Paskutinį gegužės savaitgalį prie „Panemunių žiedais" apipintos  Raudonės pilies Jurbarko rajone tradiciškai šurmuliavo antroji tarptautinė Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato ir Tinklo verslo komiteto nario VšĮ „Panemunių žiedai" organizuota vietos veiklos grupių mugė, kurios pagrindinis tikslas - ne tik saugoti ir puoselėti tautinį paveldą, skatinant tautinių tradicijų ir papročių tęstinumą dabartiniame gyvenime, plėsti supratimą apie tradicijas lietuvių tautosakoje, buityje ir mene, bet ir stiprinti, plėtoti tarptautinius, regioninius vietos veiklos grupių  bendradarbiavimo ryšius ir iniciatyvas, sudaryti galimybes keistis gerąja patirtimi.

Projektas „Lietuvos kultūrinio ir kulinarinio paveldo projektas „Panemunių žiedai. Tarptautinė VVG mugė" remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (Programa) priemonės „Techninė pagalba" veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas".

Atspindėdami šiųmetinės mugės temą „Iš kartos į kartą, išsaugant regiono savitumą" vietos veiklos grupėms atstovaujančios kaimo bendruomenės, tautinio kulinarinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojai visapusiškai atskleidė 5 etnokultūriniai regionų - Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos - tradicijas, papročius bei patirtį, o kartu ir visos Lietuvos išskirtinumą kitų tautų kontekste.

Į mugę šiais metais atvyko atstovai net iš 21 Lietuvos vietos veiklos grupės ir 13 ES  šalių narių delegacijų. Mugės dalyviai turėjo unikalią galimybę daug ką pamatyti žvelgiant ir iš  Lietuvos į Europą, į pasaulį, nes savo kultūros savitumą ir įgyvendinamus vietos projektus pristatė ir Lenkijos, Suomijos, Latvijos šalių delegacijų atstovai. Prancūzijos nacionalinio kaimo tinklo atstovė su savimi atsivežė daugelį Prancūzijos vietos veiklos grupių tarptautinių bendradarbiavimo projektų pasiūlymų.

Nors kai kuriuos dalyvius nuo išvykos į Raudonę atbaidė  lietingi orai,  renginį organizavęs Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatas kartu su Lietuvos kaimo tinklo nariu VŠĮ Lietuvos ,,Panemunių žiedai", džiaugėsi aktyviausių vietos veiklos grupių bendradarbiavimu, jų jungtinės veiklos ir gerosios patirties sklaida.

Šventėje apsilankę LR žemės ūkio ministerijos viceministras Mindaugas Kuklierius, Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, europarlamentaras Zigmundas Balčytis bei kiti svečiai mugės dalyviams linkėjo atrasti kuo daugiau naujų idėjų bei tarptautinio bendradarbiavimo galimybių, padėsiančių kurti tokią Lietuvą, kurioje norėtųsi gyventi ir dirbti. 

Skirtinguose regionuose - skirtingos ir tradicijos

Kad lietuviai nuo seno moka austi, siuvinėti, žiesti puodus, kepti pyragus, spausti sūrius ar mušti sviestą, niekam ne paslaptis. Įdomumas slypi tame, kaip jie tuo darbus dirba, kokias tradicijas, patirtį metai iš metų perduoda naujoms kartoms. VVG mugėje visa tai buvo galima išvysti pažvelgus į atskiruose paviljonuose padengtus stalus ir čia pat vykdomus amatų ir patiekalų bei edukacinių programų  pristatymus.

Aukštaitijos regionui atstovavusi Kėdainių r. VVG  pirmininkė Aušra Vaidotienė sako, kad didžiausią džiaugsmą kelia ir rezultatais džiugina bendruomenės, pristatančios stiprius vietos projektus.  „Mūsų VVG atstovaujantis Pelėdnagių bendruomenės centras į mugę atvežė pirmąjį teminį kaimą, pavadintą Pelėdų vardu. Pelėdos - tai sveika gyvensena, tad ir vaišiname svečius širšių medumi, morkų pyragu. Tai tik pradžia. Planuojame dešimtyje kaimų įgyvendinti panašias programas, kur viskas išgaunama iš gamtos. Pavyzdžiui, Alksnėnų ramovė - arbatų rinkimas, ramybė, vantų rišimas, žolės pažinimas, Nociūnai - natūralaus muilo gamintojai. Iš viso administruojame 65 vietos projektus. Stiprios mūsų bendruomenės, stiprūs ir projektai," - sako Aušra, dėkingai žvelgdama į bendruomenių narius, padėjusius pasiruošti mugei, atvežusius ne tik muilą, šakočius, širšių medų ar pelėdų kiaušinius, bet ir vegetariškų valgių virtuvę. Jos šeimininkas - Naujųjų lažų bendruomenės pirmininkas Žilvinas Užkuraitis, kartu su žmona Zita gaminęs vegetariškus kepsnius.

Ukmergiškiai į tarptautinę VVG mugę atvežė garsiuosius Petronių kaimo sūrius. Ūkininkės Emilija Zvicevičienė ir Audronė Kazlauskienė ne tik vaišino tautinio kulinarinio paveldo sūriais, bet ir demonstravo, kai aukštaitiškai su „muštalka" sviestą mušti. Moterys sako, kad Petronių kaimas - išskirtinis. Čia septynios ūkininkės pagal senovinius receptus spaudžia sūrius, gamina varškę.

„Savo palapinėje pristatome ne tik kulinarinį paveldą, bet ir Ukmergės rajono dvarų kultūrą. Tad pakvietėme mūsų krašte įsikūrusį Antano Smetonos dvarą atvažiuoti į Raudonėje vykstantį pikniką, - šypsojosi Ukmergės r. VVG valdybos pirmininkė Reda Liubomirskienė, iškilmingai progai pasipuošusi dvarininkės apdarais.

Molėtų r. įsikūręs  tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas" mugės svečius kvietė lipdyti iš molio, velti vilną, pinti juostas. „VVG  projektą įgyvendinanti bendruomenė kartu su rajono amatininkais ir menininkais sėkmingai moko pažinti tradicinius amatus, tokius kaip keramika, žvakių liejimas, juostų pynimas" - teigė tradicinių amatų centro pirmininkė Lina Dieninė.

Biržų r. VVG palapinėje kvepėjo Kirkilų kaimo bendruomenės kepamais rupių miltų blynais ir verdama žuviene. Šie patiekalai sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktas. Blynai čia kepami tik iš vietos ūkininkų išaugintų kviečių grūdų, kuriuos vietoje ir mala. Iš tokių miltų šventėje tęšlą maišė ir blynus kepė Kirkilų kaimo seniūnaitė, bendruomenės tarybos  Rita Trečiokaitė.

Žemaitijai priklausanti Betygalos bendruomenė gailėjo, kad į mugę negali atvežti to, kas vertingiausia - gražių piliakalnių ir istorinio paveldo. „Ant Betygalos piliakalnio buvo užgesinta paskutinė pagoniška ugnis. Norime prikelti mūsų istoriją, todėl šiose vietose rengiame įvairias tradicines šventes, - pasakojo Betygalos bendruomenės pirmininkė Gema Račienė, pasidžiaugdama tuo, kad  vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas" projektą buvo įrengti gražūs bendruomenės namai, kuriuose vyksta parodos, vykdomos edukacinės programos „Duonos kelias", „Arbatos kelias". Bendruomenė turi duonkepę, tad mugės svečiams atvežė paskanauti Betygalos krašto duonos ir bandelių.

Edukacines programas pristatė ir Rietavo trečiojo amžiaus universitetas, turintis net 92 senjorus studentus. Pasak Rietavo TAU direktorės A. Andrijauskienės, iš tokio gražaus būrio buvo nesunku atrinkti rankų darbo kūrybine veikla užsiimančius ir senolių tradicijas tęsiančius rietaviškius. Paviljone patogiai įsitaisiusios Regina Pakštienė, Rūta Juozaitienė, Petrutė Bulvydaitė siūlė visiems ragauti naminio torto, saldumynų, o mišrainių mėgėjams dalijo receptus.

Suvalkijos regionui atstovaujantys vilkaviškiečiai mugėje puikavosi tautiniais savo krašto rūbais ir giliomis  audimo tradicijomis. Prie viso to dar  ir vilną vėlė bei sviestą mušė.

Bebrininkų bendruomenės atstovės tautodailininkės Audronė Malinauskienė ir Rasa Margelienė mugės svečius ketino pamokyti siuvinėjimo meno, bet apniukusi ir vėsi diena sugrubino pirštus, tad pamoką teko atidėti. Personalines parodas rengiančios seserys siuvinėja tautinius rūbus, marškinius, skaras, staltieses ir kitką. „Jei turi idėją, greitai padarai, jeigu ne - geriau nė nepradėk," - sakė tautodailininkės.

Mugės lankytojus sužavėjo į kūrybą pasinėrusi Astos ir Arūno Matulevičių šeima iš Marijampolės rajono, Liudvinavos kaimo. Asta pynė virvę varpui, Arūnas žiedė puodynes, o prisiglaudę mažyliai stebėjo tėvų kūrybinį darbą. Šeima sako dažnai kviečiama vesti edukacines pamokas, demonstruoti senuosius amatus. Vaikai taip pat pamažu mokosi meno paslapčių, dalyvauja vaikų tautodailės parodose.  

Dzūkijos regiono atstovė Druskininkų r. VVG atvežė visą pulką amatininkų, kulinarinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojų, kurie pristatė  desertinius sūrius, kepė grybukus ir kitus gardumynus, demonstravo kalvystės meną, „strekolių" gamybą.

„Yra toks senas strekolių, kitaip vadinamų pliauskų, gamybos būdas. Amatas išlikęs iš senovės. Skelta mediena būdavo naudojama tvorai arba pastatų stogams. Skaldydavo specialiu įrankiu, panašiu į kirvį. Perskėlus medį gaunasi tokie grioveliai, kuriais lengvai nubėga vanduo ir neįsigeria į vidų," - pasakojo ir „strekolių" gamybos būdą demonstravo Druskininkų VVG pirmininkas Arvydas Varanis.

Netoliese smalsuolių apsupty sukosi „druskos karalienė", gidė Aušra Česnulevičienė, kviesdama kartu su ja pakeliauti druskos takais. Aušra su vyru Tauru Druskininkuose turi studiją, kur veda edukacinius užsiėmimus. „Mūsų tikslas, kad ekskursantai Druskininkus pajustų, užuostų ir paragautų. Galiausiai, kad susikurtų sau suvenyrą," - kalbėjo Aušra, demonstruodama druskos meno dirbinį - galvos apdangalą.

Iš Varėnos r. Merkinės atvykusi tautodailininkė, sertifikuotų amatų meistrė Laima Saviščevienė kantriai visiems pasakojo, kuo dzūkiški sodai ir verbos skiriasi nuo aukštaitiškų. „Dzūkijoje sodai kabinami kitu laiku - prieš Kalėdas ir prieš Velykas, o aukštaičiai juos kabina vestuvių dienai. O dzūkiškos verbos nedažomos - tiesiog komponuojami natūraliai ryškūs augalai," - pasakojo ir rišti sodus mokė tautodailininkė.

Mažosios Lietuvos kampelį į mugę atvežė VVG „Pagėgių kraštas", svečius vaišindamas ne bet kokiu, o prūsišku pyragu, ir įvairiausių rūšių arbatomis, kurioms žoleles renka penkios bendruomenės. Imtis tokio verslo patarė žolininkas V. Skirkevičius, kuris ir dabar bendruomenėms padeda savo patarimais, rekomendacijomis. „Bendruomenės vaistažoles pradėjo rinkti be jokio finansavimo. Dabar, kai jau antri metai vystome žolininkystę, pradėtas teritorinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas"   kartu su VVG „Nemunu", - kalbėjo administracijos vadovas Sigitas Stonys.

Vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas" praeitų metų rudenį  buvo įteiktas „Leader" apdovanojimas už kaimo gyventojų verslumo skatinimą.

Tarptautinis bendradarbiavimas - didžiausias idėjų generatorius

Užsienio šalių svečiai, viešėję Raudonėje, mielai lankė Lietuvos VVG paviljonus, ragavo atskiriems regionams būdingų patiekalų, domėjosi kultūriniu paveldu. Mūsų vietos veiklos grupės turėjo puikią progą užmegzti ryšius su kolegomis iš  užsienio ir aptarti bendrų projektų vykdymo galimybes ar tiesiog pabendrauti su jau turimais parneriais.

„Mes savo paviljoną antrus metus užleidžiam partneriams iš Lenkijos -  jie mūsų svečiai ir draugai.  Pernai dalyvavo visa jų vietos veiklos grupė, o šiemet tik pirmininkės pavaduotojas Miroslavas Angelčikas. Jam priklauso ekologinis vaistažolių ūkis, gaminantis daugybę prieskonių, bei agroturizmo sodyba, kurioje viskas susiję su vaistažolėmis, vaistiniais ir aromatiniais augalais. Šią savo veiklą jis ir reprezentuoja Raudonės svečiams, - pasakojo VVG „Nemunas" pirmininkas Egidijus Giedraitis, apgailestaudamas, kad mūsų bendruomenės dar kol kas sunkiai perima žolininkystės idėją - „Užsikabinti bando, bet rimčiau tuo užsiima tik Pagėgiai. Gal prisidės ir kiti, pamatę gerą pavyzdį," - svarstė pirmininkas.

Gerų pavyzdžių ieško ne tik lietuviai. Suomiai sako taip pat atradę naujų idėjų savo veiklai, ypač patiko tai, kad Lietuvoje vertinamos tradicijos, istorija, patirtis. Atvykėliai iš Āland salos vaišino lietuvius pagal senas tradicijas kepta duona ir pagamintas sūriais bei kitais užkandžiais. Suomiai sakė taip pat  rengiantys panašias muges, tik mažesnes. Jose pristato įvairius patiekalus, gėrimus. Populiariausi gaminiai - uogienė ir žuvis.

Už  patrauklų tradicijų, amatų ir kulinarinio paveldo pristatymą pagyrų lietuviams  negailėjo ir svečiai iš Lenkijos, pripažindami, kad kai kurias idėjas pritaikys ir savo šventėse, kurias dažnai organizuoja. Patiko ir skirtingų kolektyvų - tautinių šokių, folklorinių ir etnografinių ansamblių, kapelų bei jaunimo grupės pasirodymai.

R. Murauskienė

Mano ūkis, 2013/07