Lietuvos klimato sąlygos žirniams augti palankios ne kasmet. Lietingais metais žirnių brendimas užsitęsia, dažnai pasėliai išgula, juos peraugusios piktžolės apsunkina derliaus nuėmimo darbus. Dėl šių priežasčių žirnių plotai mūsų šalyje buvo ir išlieka nepastovūs. Remiantis deklaracijų duomenimis, 2010-2012 m. žirnių plotai Lietuvoje siekė apie 26-27 tūkst. ha, o derlius svyravo nuo 1,5 iki 2,0 t ha^-1.

Pasėlių išgulimo priežastis dažnu atveju yra grybinių ligų sukelti šaknų ir pašaknio puviniai. Vyraujantys puvinių sukėlėjai yra Phoma pinodella Mycosphaerella pinodes (jie taip pat sukelia ir žirnių askochitozę) ir Fusarium spp. grybai. Rečiau pasitaiko - Botrytis spp., Thielaviopsis basicola, Rizoctonia spp., o ant žirnio antžeminės dalies identifikuoti žirnių askochitozės Ascochyta pisi, Mycosphaerella pinodes, Phoma pinodella, miltligės - Erysiphe pisi var. Pisi ir netikrosios miltligės - Peronospora viciae f.sp. pisi sukėlėjai.

Puviniai išplitę visur, kur auginami žirniai. Ant žirnių šaknų ir pašaknio parazituojančių žalingų patogenų pradai išsilaiko dirvožemyje saprotrofiškai nuo vienų iki keliolikos metų. Nuo sukelto šaknų puvinio žirnių pasėlis gali žūti visiškai arba derlius gali būti labai menkas.

Daugelis agrotechninių priemonių leidžia sumažinti žirnių grybinių ligų žalą. Sėjomaina yra labai svarbi grybinių ligų prevencijai - tos pačios šeimos ar to paties ligos sukėlėjo pažeidžiami augalai toje pačioje vietoje rekomenduojami auginti tik po tam tikro laiko, kai dirvožemyje žūva pagrindinis infekcijos šaltinis.

Į šaltą ir šlapią dirvožemį pasėti žirniai yra smarkiau pažeidžiami šaknų puvinių, todėl sėjos laikas labai svarbus grybinių ligų prevencijai. Svarbu naudoti sveiką, patogenų pradais neužterštą sėklą. Organinėmis medžiagomis papildytas dirvožemis slopina patogenų sukeliamas ligas ir gali veikti augalus panašiai, kaip biopesticidai. Žirnių veislių, iš dalies atsparių askochitozei, pasėliuose liga plinta lėčiau ir derliaus nuostoliai būna mažesni. Tačiau dėl šaknų puvinius sukeliančių patogenų gausos atsparių puviniams žirnių veislių selekcija yra komplikuota.

Lietuvoje registruotų beicų vis dar nėra

Su sėkla plintantys žirnių askochitozės sukėlėjai A. pisi, M. pinodes, P. pinodella, įvardijami kaip Ascochyta kompleksas, dažnu atveju yra šaknų ir pašaknio puvinių išplitimo dar daigų tarpsniu priežastis. Beicai žirnių sėklai naudojami nuo dirvožemyje ir su sėkla plintančių šaknų ir stiebo pamato (pašaknio) puvinius sukeliančių patogenų. Užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimais nustatyta, kad beicai pagerina sėklos daigumą, augalai būna mažiau pažeisti puvinių. Lietuvoje žirnių sėklos beicavimas iki šiol nėra plačiai taikomas. Viena iš svarbiausių priežasčių - žirnių sėklai beicuoti nėra registruotų beicų.

Bandymai su dviem skirtingais produktais

2008-2010 m. lauko bandymuose, įrengtuose dviejose skirtingų agroekologinių sąlygų vietose (rudžemyje Dotnuvoje ir išplautžemyje Perlojoje), tirta galimybė sėklos beicavimu kontroliuoti žirnių šaknų ir pašaknio puvinius. Pasirinktieji beicai įvardinti Nr. 1 ir Nr. 2, nes jų pavadinimų negalima skelbti oficialiai, kol jie nėra registruoti žirnių sėklai beicuoti. Šie beicai yra registruoti javų sėklai beicuoti, ir preliminarių tyrimų metu buvo įvertinti kaip mažiausiai fitotoksiški dygstantiems žirniams. Žemdirbius dera įspėti, kad būtų atsargūs, eksperimentuodami su kitose šalyse naudojamais beicais žirniams. Vietoj naudos galima patirti didžiulių nuostolių, nes žirnių sėkla yra palyginti brangi.

Kokią reikšmę su sėkla plintantys šaknų ir pašaknio puvinius sukeliančių ligų pradai turi žirnių daigų užsikrėtimui puviniais, Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos laboratorijoje, Dotnuvoje, buvo tiriama drėgno filtro popieriaus ritinių metodu. Šiam tyrimui naudota beicais apdorota ir neapdorota Pinochio veislės žirnių sėkla.

Po 21 dienos inkubacijos drėgno filtro popieriaus ritiniuose 2008 m. visos, o 2010 m. - beveik visos beicais neapdorotos žirnių sėklos buvo pažeistos - su rudomis ar juodomis dėmėmis, tačiau 2009 m. tik apie 50 proc. sėklų buvo su pažeidimo simptomais. Visais metais nebeicuotos sėklos daigumas buvo mažesnis negu beicuotos. Nebeicuotos sėklos daigų hipokotilio (pašaknio) ir šaknelių pažeidimai, padaryti puvinių, buvo labai dideli kasmet, ypač 2010-aisiais.

Mažiau pažeistos sėklos 2009 m. lėmė ir mažesnį skaičių daigų su pašaknio ir šaknelių pažeidimais. Beicai gerai apvalė žirnių sėklą nuo infekcijos, apdorotos sėklos daigų pažeidimas buvo gerokai mažesnis visais tyrimų metais.

Mūsų rezultatai gauti laboratorinių tyrimų metu, kai sėkla dygo perteklinės drėgmės sąlygomis. Užsienio mokslininkų tyrimuose taip pat yra duomenų, kad iš užkrėstos sėklos ligų pradams pereiti į dygstantį daigą labai svarbią reikšmę turi dirvožemio drėgmė ir temperatūra.

Ankstesnių tyrimų Dotnuvoje duomenimis, nustatyta, kad grybai Phoma pinodella (vienas iš Ascochyta komplekso grybų) ir Fusarium spp. yra pagrindiniai žirnių šaknų ir pašaknio puvinių sukėlėjai.

P. pinodella ir M. pinodes ant žirnių daigų pagrindinės šaknies, ypač ties sėklos prisegimo vieta, sukeliami simptomai - juodos spalvos dėmės, o Fusarium spp. grybas ant maistinės terpės dažniausiai išaugdavo iš dėmių ant augalų šaknų.

Remiantis bandymų laukelių stebėjimų duomenimis, beicų poveikis šaknų ir pašaknio puvinių intensyvumui buvo vertintas lyginant beicu neapdorotą sėklą, apdorotą beicu Nr.1 (v. m. tritikonazolas + prochlorazas 20 + 60 g l^-1) ir apdorotą beicu Nr.2 (v. m. tebukonazolas + tiramas 15 + 500 g l^-1). Žirnių šaknų puviniai 2008 m. ir 2009 m. buvo smarkiau išplitę Perlojoje negu Dotnuvoje.  2008  ir  2009 metais  puviniai pažeidė augalus dar daigų tarpsniu (BBCH 11-15). Tačiau 2010-aisiais šaknų puvinių intensyvumas daigų tarpsniu buvo nedidelis ir Dotnuvoje, ir Perlojoje.

2008 m. beicuota sėkla sėtuose laukeliuose esminis šaknų puvinių intensyvumo sumažėjimas buvo stebimas ilgiausiai, net iki grūdų formavimosi tarpsnio (BBCH 75-77). Tačiau 2009 ir 2010 m. esminis puvinių intensyvumo sumažėjimas truko tik iki žydėjimo tarpsnio (BBCH 61-62), išskyrus beicu Nr. 2 apdorota sėkla sėtus laukelius Perlojoje (2009 m.). Mažiausias beicų poveikis stebėtas 2010 m. Perlojoje, o Dotnuvoje tais pačiais metais esminis puvinių intensyvumo sumažėjimas truko iki augalų žydėjimo tarpsnio.

Šaknų ir pašaknio puvinių vystymosi kreivės žirnių vegetacijos metu Dotnuvoje ir Perlojoje skyrėsi. Nuo pavasario ir šaknų, ir pašaknio puvinių intensyvumas buvo didesnis Dotnuvoje, išskyrus šioje zonoje ypač sausringus 2009 m., o antroje vegetacijos pusėje - Perlojoje, nors kritulių kiekis visais tyrimų metais pirmoje vegetacijos pusėje buvo didesnis Perlojoje.

To priežastis galėjo būti nevienodas skirtingų dirvožemių imlumas vandeniui. Sunkesniuose Vidurio Lietuvos dirvožemiuose (Dotnuvoje), palyginti su Pietryčių Lietuvos priesmėliais, geriau išsilaikė pavasarinė drėgmė, sudarydama palankesnes sąlygas patogenų infekcijai, o priesmėliuose, dar pasėliui neuždengus dirvos paviršiaus, vandeniui laidus dirvožemis išdžiūdavo. Vėliau, antroje vegetacijos pusėje, augalams visiškai uždengus dirvos paviršių ir gausiau palijus, ir Perlojoje susiformavo labai palankus mikroklimatas puviniams plisti.

Puvinių plitimas priklauso ir nuo orų

Jau anksčiau minėjome, kad šlapiuose dirvožemiuose Ascochyta komplekso ir Fusarium spp. grybai smarkiau pažeidžia augalus, negu normalaus drėgnio ar sausuose. Drėgname dirvožemyje smarkiai padidėja šaknų puvinių sukėlėjų populiacija rizosferoje (dirvožemio sluoksnyje aplink žirnių šaknis). Be to, padidintos drėgmės sąlygomis padidėja Fusarium ir kitų grybų chlamidosporų daigumas, dėl to išaugęs užkrato kiekis rizosferoje sukelia smarkią šaknų puvinių infekciją.

Ascochyta komplekso sukėlėjų identifikavimas ir jų atitikimo dažnis tirtas ant avižų agaro terpės kultivuojant žirnio augalo dalių fragmentus. Mėginiai inkubuoti termostate (Binder) 20 ^oC temperatūroje 12 val. šviesoje (dienos šviesos lempos) ir 12 val. tamsoje. Apsikrėtimas patogenais vertintas po 7-14 dienų vizualiai apžiūrint kiekvieną augalo fragmentą mikroskopu. Ascochyta komplekso patogenai atpažinti pagal tipingus kolonijų morfologinius požymius. Apskaičiuotas Ascochyta komplekso patogenų aptikimo dažnis.

Beicų poveikis Ascochyta komplekso ir Fusarium spp. patogenų aptikimo dažnio kitimui ant žirnių pašaknio

Dotnuvoje ant nebeicuota sėkla sėtų žirnių daigų Ascochyta komplekso patogenų aptikimo dažnis buvo 10 proc., o beicuota - 5 proc. Stiebo augimo tarpsniu Ascochyta komplekso patogenų aptikimo dažnis dar buvo nedidelis - siekė 13,3 proc., o beicuota sėkla sėtų augalų - tik 3,3-4,0 proc. Perlojoje žirnių daigų tarpsniu Ascochyta komplekso grybų aptikimo dažnis ant nebeicuota sėkla sėtų daigų buvo 10 proc., o beicuota - 3,3 proc. Ypač smarkiai šių patogenų ant nebeicuota sėkla sėtų augalų padidėjo stiebo augimo tarpsniu (BBCH 33-40). Beicai askochitozės sukėlėjų aptikimo dažniui turėjo poveikį nuo daigų iki stiebo augimo tarpsnio, vėliau patogenų rasta apylygiai ir ant beicuota, ir ant nebeicuota sėkla sėtų augalų.

2010 m. Dotnuvoje, priešingai negu ankstesniais metais, Ascochyta komplekso grybų aptikimo dažnis buvo labai didelis nuo pat daigų tarpsnio. Ant nebeicuota sėkla sėtų daigų askochitozės sukėlėjų aptikimo dažnis buvo 88 proc., beicuota sėkla sėti daigų fragmentai buvo infekuoti gerokai mažiau - aptikimo dažnis 12 ir 36 proc.

Toks kontrastas tarp 2009 ir 2010 m. Ascochyta komplekso patogenų aptikimo dažnio ant žirnių buvo nulemtas visiškai skirtingų meteorologinių sąlygų - 2009 m. nuo ankstyvo pavasario buvo ypač sausringi, o 2010 m. per gegužės mėnesį buvo net 15 lietingų dienų, o kritulių kiekis buvo net 80 proc. didesnis negu daugiametis vidurkis.

Fusarium grybų aptikimo dažnis buvo didelis nuo pat daigų tarpsnio. Perlojoje šių grybų daigų ir stiebo augimo tarpsniu mažesnis aptikimo dažnis buvo ant beicu Nr. 2 apdorota sėkla sėtų daigų. Dotnuvoje Fusarium spp. grybų aptikimo dažnis buvo didelis ir ant neapdorota, ir beicu Nr. 2 apdorota sėkla sėtų augalų, tik beicu Nr.1 beicuotame variante daigų tarpsniu Fusarium grybų aptikimo dažnis buvo gerokai mažesnis. Mažiau Fusarium grybų aptikta nuo grūdo formavimosi tarpsnio. Matyt, dėl savitarpio konkurencijos labai padidėjus Ascochyta komplekso grybų, sumažėjo Fusarium spp.

Beicų poveikis - neginčijamas

Apibendrinant tyrimus, kuriais siekta ištirti sėjamojo žirnio šaknų ir pašaknio puvinių žalingumą skirtingomis agroekologinėmis sąlygomis bei nustatyti Ascochyta komplekso patogenų sukeltų ligų prevencijos ir kontrolės priemones, galima padaryti išvadą, kad žirnių daigai buvo smarkiai pažeisti puvinių nuo sėklos infekcijos. Apdorojant žirnių sėklą beicais Nr. 1 ir Nr. 2, esminis šaknų ir pašaknio puvinių intensyvumo sumažėjimas stebėtas iki žydėjimo tarpsnio, o išskirtiniais atvejais - iki grūdo formavimosi tarpsnio.

2010 m. pavasarį, kai dirva buvo šilta ir pakankamai drėgna, žirniai sudygo greitai ir augo sparčiai, todėl Perlojoje šaknų ir pašaknio puviniai intensyviau plisti pradėjo tik antroje stiebo augimo tarpsnio (BBCH 35-36) pusėje. Ant beicais apdorota sėkla sėtų žirnių pašaknio Ascochyta komplekso patogenų aptikimo dažnis mažiau palankiais askochitozei plisti 2009-aisiais buvo gerokai mažesnis iki žirnių žydėjimo tarpsnio, o itin palankiais 2010-aisiais - iki stiebo augimo tarpsnio.

R. Česnulevičienė, I. Gaurilčikienė

Mano ūkis, 2013/05