Pavasariniam tręšimui tinka tiek biriosios, tiek skystosios azoto trąšos. Dėl meteorologinių sąlygų ar organizacinių priežasčių vėlinant žiemkenčių tręšimą, geriau tręšti skystosiomis trąšomis, nes vegetuojantis augalas tokias trąšas pasisavina per 5-6 valandas, o biriąsias - per 5-6 dienas.

Vienas iš privalumų skystųjų trąšų prieš biriąsias - galimybė jas paskleisti ne tik didesnėmis dozėmis pirmojo tręšimo metu, bet ir mažomis dozėmis vėlesniems papildomiems tręšimams. Šiuolaikiniais purkštuvais skystąsias trąšas galima išpurkšti tiksliai ir tolygiai, netgi tręšiant mažomis azoto dozėmis.

Skystųjų trąšų maisto medžiagas augalai greičiau pasisavina, nes negaištamas laikas maisto elementams ištirpti dirvožemio tirpale, kaip būna biriųjų trąšų naudojimo atveju. Skystųjų trąšų naudojimo teigiamos pusės ypač išryškėja, esant drėgmės trūkumui dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose. Sausos dirvos paviršiuje biriosios trąšos tirpsta lėtai, taip sugaištama nemažai laiko pačiais svarbiausiais javų augimo tarpsniais, kuomet mityba azotu yra labai svarbi.

Patręšus skystosiomis trąšomis, azoto jonai į dirvožemio sorbcijos kompleksą patenka per 5-6 valandas, ir tai vyksta nepriklausomai nuo drėgmės sąlygų (arba bent jau ne taip stipriai priklausant, kaip biriųjų trąšų naudojimo atveju). Taigi drėgmės deficito sąlygomis skystosios azoto (ir skystosios kompleksinės) trąšos gali būti lygiavertės biriosioms arba, esant tam tikroms aplinkybėms, net didesnio efektyvumo negu biriosios.

Dėl greitesnio azoto pasisavinimo iš skystųjų trąšų patiriami mažesni azoto nuostoliai, taigi šios trąšos naudotinos ir ekologiniais sumetimais.

Kadangi skystosios azoto trąšos vegetacijos pradžioje laistomos neskiestos, išpurškiant stambialašiais purkštukais, didelė jų dalis nuo augalo lapo nuteka ant žemės. Taigi augalų maitinimas vyksta dviem būdais: šaknimis augalas pasisavina didesniąją, o per lapus - mažesniąją azoto trąšų dalį.

Ne paskutinėje vietoje yra ir skystųjų trąšų kaina. Viena iš pigiausių azoto trąšų, skaičiuojant 1 kg veikliosios medžiagos kainą, yra karbamido ir amonio salietros tirpalas (KAS). Taip pat skystąsias azoto trąšas galima išpurkšti pasidarius darbinį tirpalą kartu su mikroelementinėmis trąšomis arba su apsaugos nuo ligų ir kenkėjų cheminėmis priemonėmis, tačiau reikėtų vengti daugiau negu 2-3 veikliųjų medžiagų mišinio.

Reikia paminėti, kad KAS-32 yra lygiavertė trąša amonio salietrai tiek derliaus, tiek kokybinių rodiklių atžvilgiu. Tręšimo biriomis bei skystosiomis trąšomis palyginimo tyrimų duomenimis, azoto trąšos, atiduotos amonio salietros ir KAS forma, turėjo vienodą įtaką žieminių kviečių bei grūdų derliui, skirtumai tarp minėtų trąšų variantų buvo neesminiai.

Žieminių kviečių tręšimo biriosiomis ir skystosiomis trąšomis palyginimas

Augalams rekomenduojamos azoto normos veikliąja medžiaga yra tokios pat tręšiant tiek biriomis, tiek skystomis azoto trąšomis. KAS-32 tirpale yra karbamido, kuris aukštesnėje temperatūroje skyla į amoniaką ir anglies dioksidą. Norint išvengti azoto nuostolių, pavasarį žieminius javus purškiant KAS-32, temperatūra turi būti žemesnė negu 15 °C, o dirva dar drėgna. KAS-32 sudėtyje esantis azotas yra amidinio (16 proc.), nitratinio (8 proc.) ir amoniakinio (8 proc.) azoto formų.

Pavasarį vegetacijai atsinaujinus, startiniam besikrūmijančių žieminių rugių ir žieminių kviečių tręšimui rekomenduojama išlieti 140-200 l/ha KAS-32 tirpalo. Vegetuoti pradedančius javus galima purkšti neskiestomis KAS-32 trąšomis. Tam būtina purkštuvuose įstatyti čiurkšlinius arba stambialašius purkštukus, išpurškiančius trąšų tirpalą čiurkšlėmis arba stambiais lašais, kurie nuteka nuo lapo jo neapdegindami. Vegetacijos pradžioje intensyviai auga vegetatyvinės, antžeminės augalų dalys, todėl net ir mažai tikėtino lengvo apdeginimo atveju greitai auga nauji lapai ir augalo vystymasis nesulėtėja.

Svarbu! Planuojant pavasarinį tręšimą azotu, būtinai reikėtų ištirti, kiek prieš augalų vegetaciją 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje yra N _min.

D. Janušauskaitė

Mano ūkis, 2013/05