Prancūzijos žemės ūkis - svarbus sektorius ne tik visos šalies, bet ir Europos Sąjungos mastu. Antroje pagal gyventojų skaičių ir didžiausioje dirbamos žemės plotu ES valstybėje kiekvienas regionas išsiskiria kokiu nors unikaliu produktu - sūriu, šampanu, konjaku, vynu ar jautiena. Nemažai ūkininkų (apie 18 proc.) produktus parduoda tiesiai iš ūkių. Sakoma, kad Prancūzijoje yra tiek sūrių rūšių, kiek metuose dienų.

Net pusė Prancūzijos ploto (apie 30 mln. ha) skirta žemės ūkiui ir jis sudaro apie 16 proc. visos ES dirbamos žemės ploto. Žemės ūkio sektoriuje dirba apie 1 mln. prancūzų (3,4 proc. šalies populiacijos). Registruota daugiau kaip 500 tūkst. ūkių. Vidutinis vieno ūkio dydis - 55 hektarai. Prancūzija užima 6 vietą pasaulyje pagal pagaminamos ir antrąją pagal eksportuojamos žemės ūkio produkcijos kiekį.

Kaip ir daugumos valstybių, Prancūzijos žemės ūkis neišvengė esminių permainų. Iki II-ojo pasaulinio karo šalyje vyravo smulkūs ūkiai, o žemės ūkiu vertėsi 35 proc. prancūzų. Tobulėjant technologijoms ir technikai, ūkiai stambėjo, didėjo ir gyvulių produktyvumas, ir žemės ūkio augalų derlingumas. Prancūzija dėl palankaus klimato ir gero dirvožemio yra bene vienintelė ES valstybė, kurioje gali būti auginamos bet kokios žemės ūkio kultūros. Stambiausi augalininkystės ūkiai koncentruojasi šiaurės Prancūzijoje, o vynuogynai ir daržovių laukai driekiasi nuo centrinės dalies pietų link.

Pernai šalyje iš viso prikulta apie 70 mln. t grūdų (visoje ES - 276,3 mln. t). Vidutinis kviečių derlingumas praėjusiais metais siekė 7,34 t/ha, t. y. 0,53 t/ha daugiau negu 2011-aisiais. Grūdiniams augalams (daugiausia kviečiams, miežiams, kukurūzams ir avižoms) skirta 13 mln. ha. Aliejiniais augalais užsėjama apie 17 proc. viso ploto, net du jo trečdalius sudaro rapsai, likusią dalį užima saulėgrąžos. Kasmet prancūzai užaugina daugiau kaip 3,5 mln. t vaisių, daugiausia - obuolių. Prancūzija trečia pagal daržovių derlių ES, o iš vynuogynuose subrendusių vynuogių kasmet išspaudžiama daugiau kaip 50 mln. hektolitrų vyno, kurio trečdalis eksportuojama.

Prioritetinė šaka

Gyvulininkystė koncentruojasi šiaurės vakarų regione. Pagal sukuriamo vidaus produkto vertę tai labai reikšminga Prancūzijos žemė ūkio šaka. Daugiau kaip pusė šalies ūkių verčiasi gyvulininkyste. Prancūzijoje pagaminamo pieno kiekis bendroje ES struktūroje sudaro 17, o mėsa - 12 proc. Šalis pirmauja pagal jautienos ir paukštienos gamybą ES. Pagal pagamintos ėrienos kiekį užima trečią, o pagal kiaulienos - ketvirtąją vietą tarp kitų Europos valstybių.

Gyvulininkystės produkcijai tenka beveik pusė (43 proc., arba 25,7 mlrd. eurų) visų Prancūzijos žemės ūkio produktų pajamų. Net 8,9 mlrd. eurų gaunama už pieną, 8 mlrd. - už jautieną, 3,2 mlrd. - už kiaulieną ir 3,4 mlrd. eurų - už paukštieną.

Apskaičiuota, kad 42 proc. gyvulių laikoma ūkiuose, kurie užima 21 proc. žemės ūkio naudmenų. Daugiausia išskirtinės kokybės gyvulininkystės produktų gaminama Luaros regione, o Žemutinė Normandija garsi žirgų auginimo ūkiais, iš kurių kilęs ne vienas žirginio sporto čempionas.

Kasmet pieno perdirbimo įmonės superka daugiau kaip 25 mln. t pieno. Prancūzijoje laikoma per 3,6 mln. melžiamų karvių (ES - beveik 23 mln.), kurių vidutinis primilžis siekia apie 7 tūkst. kg pieno per metus. Pienininkyste verčiasi per 80 tūkst. ūkininkų. Pagal pieno kiekį ES Prancūziją lenkia tik Vokietija.

Geri rezultatai pasiekiami, dirbant susikooperavus

Kaip ir dauguma europiečių, pieno ūkius prancūzai plėtoja kooperuodamiesi: bendromis lėšomis perka techniką, kooperatyvai rūpinasi pigesnių pašarų priedų atsargomis, pieną realizuoja taip pat kooperuotai.

Šalia Strasbūro Dantsenhaime (Duntzenheim) ūkininkaujantis Rolandas Hatas (Roland Hatt) dirba tik su mama, nors valdo 90 ha žemės ir laiko 55 melžiamas karves, iš kurių vidutiniškai primelžia po 9-10 tūkst. kg 4,4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Sunkiausią, daug laiko reikalaujantį darbą - gyvulių šėrimą - jis patikėjo savaeigei technikai, kuri priklauso 11 pieno gamintojų vienijančiam kooperatyvui. „Pašarų mišiniais, pagamintais savaeigiu pašarų maišytuvu-dalytuvu, gyvuliai šeriami nuo 2007-ųjų. Žiemos metu karvės šeriamos šešias dienas per savaitę, sekmadienis - laisva diena. Karvių produktyvumas dėl to nenukenčia, nes penktadieniais ir šeštadieniais paros davinys padidinamas. Vasarą mašina į ūkį atvažiuoja kasdien, - pasakoja R. Hatas. - Karvių šėrimas - ne mano rūpestis, todėl aš tą laiką galiu skirti kitiems ūkiškiems reikalams."

Pieno ūkio šeimininkas kasdien po du tris kartus apžiūri bandą, ar nėra rujojančių karvių ir telyčių. Reprodukcijos rodikliais jis nesiskundžia. Holšteinų veislės karvėms, kurios vidutiniškai laikomos 4 laktacijas, apsėklinti pakanka 1,9 spermos dozės. Gyvuliai ištisus metus laikomi karvidėje, o karvės melžiamos du kartus per dieną melžimo aikštelėje. „Melžia mano mama. Kai ji nepajėgs, pirksiu robotą", - šypsosi R. Hatas. Pasak jo, Prancūzijoje vis daugiau pieno ūkių savininkų „įdarbina" robotus. Kai kuriuose iš jų populiarėja ir automatinės šėrimo sistemos.

Beveik visa technika - kooperatyvo nuosavybė

Apie trečdalį R. Hato valdomo ploto užima žalienos, taip pat sėjami javai ir kukurūzai. Pastarieji augalai auginami 30 ha, iš jų pusė pasėlių skirta silosui gaminti, kita pusė - grūdams. Beje, iš viso ūkio ploto nuomojama žemė sudaro 40 ha. Ūkininko teigimu, Prancūzijoje žemę brangu ir nuomoti, ir ją pirkti. „Išsinuomoti 1 ha atsieina 200-250, o įsigyti - 15-20 tūkst. eurų", - pabrėžia jis.

Beveik visus pašarus R. Hatas užsiaugina savo ūkyje. Šienainis gaminamas ritiniuose. Kukurūzams silosuoti ir žolei presuoti ūkininkas naudojasi agroserviso įmonės (vadinamųjų kontraktorių) paslaugomis. Žemės dirbimo, sėjos, tręšimo, pasėlių purškimo darbus jis ūkyje atlieka kooperatyvui priklausančia technika. „Esu įsigijęs tik kelis traktorius, kombainą ir plūgą. Visos kitos reikalingos mašinos - kooperatyvo nuosavybė", - aiškina prancūzas.

Jis itin džiaugiasi 14 m³ savaeigiu pašarų maišytuvu-dalytuvu Kuhn SPV 14 Confort: „Pradėjus šerti viso raciono pašarų mišiniais, išaugo karvių produktyvumas, o man rūpesčių ir darbo gerokai mažiau." Kooperatyvo narių sprendimu, kas trejus metus perkama vis naujesnio modelio savaeigė mašina. Ją valdyti gali vienas žmogus, nes technika ne tik pati išmaišo ir išdalija mišinius, bet ir pati juos pasikrauna bei pasveria. „Kooperatyvo narių bandos, kaip ir mano, nėra didelės - po 50-70 melžiamų karvių. Apskaičiavome, kad iš jų per metus pagamina iš viso 5 mln. kg pieno. Pašarų maišytuvas-dalytuvas kasmet pagamina ir išdalija apie 900 tūkst. t mišinių. Jis dirba visą dieną", - iškalbingą statistiką pateikia ūkininkas.

Pasak R. Hato, kooperacijos nauda neabejotina: vienam įsigyti tokią techniką būtų per brangu, o ir jos našumas nebūtų išnaudotas. Skaičiuojama, kad savaeigę pašarų maišymo ir dalijimo techniką verta įsigyti laikant ne mažiau kaip 500 karvių bandą. Lietuvoje dirba du Prancūzijos kompanijos „Kuhn" savaeigiai pašarų maišytuvai-dalytuvai SPV. Ši įmonė pašarų maišymo ir dalijimo techniką gamina nuo 1989 m., o savaeiges mašinas - nuo 2001-ųjų. Per metus pagaminama iš viso per 2 000 dalytuvų.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2013/05