Europos Sąjunga ketina nuo 2015 metų atsisakyti pieno kvotų sistemos. Kaip šis sprendimas atsilieps Lietuvos pieno sektoriui?

Dažnai tvirtinama, kad šios sistemos panaikinimas Lietuvai - neaktualus, kadangi mūsų šalis nuo pat įstojimo į ES nustatytos pieno kvotos neviršijo. Žvelgiantys giliau tikina, kad Lietuvos pieno ūkis gali neatlaikyti liberalios ir laisvos rinkos sąlygų, o pasikeitimai turės įtakos visiems pieno produktų tiekimo grandinės dalyviams. Gali padidėti konkurencija perdirbimo įmonėms, nes pieno perteklius didins eksportą į kitas šalis arba mažės mūsų eksporto kiekiai. Gerų žinių tikėtis gali tik vartotojai, tačiau pienas parduotuvėse vargu ar atpigs.

Pieno gamybos kvotų sistema ES buvo sukurta ir įdiegta 1984 metais, siekus sureguliuoti pieno kiekį, patenkantį į rinką, t. y. sumažinti skirtumą tarp pieno bei pieno produktų pasiūlos ir paklausos ir užtikrinti stabilią pieno ir pieno produktų gamybą bei kainą.

Šešios valstybės narės - Austrija, Airija, Olandija, Vokietija, Kipras ir Liuksemburgas - 2011-2012 kvotos metais viršijo suteiktas nacionalines pieno pardavimo perdirbti kvotas. Dėl šios priežasties jos turės sumokėti apie 78,4 mln. eurų (270,7 mln. Lt) išlyginamųjų mokesčių. Šių valstybių bendras viršytas pieno pardavimo perdirbti kvotų kiekis siekė 281,74 tūkst. t. Olandija dar viršijo ir tiesioginių pardavimų kvotą (apytiksliai 1 549 t), todėl ji turės sumokėti ne tik 16,44 mln. eurų (56,76 mln. Lt) išlyginamųjų mokesčių dėl nacionalinės pieno pardavimo perdirbti kvotos perviršio, bet ir 431 tūkst. eurų (apie 1,49 mln. Lt) už tiesioginių pardavimų kvotos viršijimą.

Remiantis valstybių narių metinėmis deklaracijomis, visos kitos narės (21) valstybės pieno kvotų neviršijo. Dešimties ES valstybių narių - Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos - pristatyto pieno perdirbti kiekis buvo daugiau nei 10 proc. mažesnis už nustatytą nacionalinę pieno pardavimo perdirbti kvotą. Lietuva nacionalinę pieno pardavimo perdirbti kvotą 2011-2012 kvotos metais įvykdė 78,9 proc.

Tarp kaimyninių valstybių labiausiai prie kvotų ribos priartėjo Lenkija (-2,1 proc.), pieno gamyboje Lietuvą gerokai lenkia Latvija (-7,8 proc.) ir Estija (-8,6 proc.).

Lietuvai 2012-2013 kvotos metams nustatyta 1,81 mln. t pieno kvota, iš jos pardavimo perdirbti kvota sudaro 96 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti - 4 proc. Per vienuolika 2012-2013 kvotos metų mėnesių pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 73,7 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 73,3 proc.).

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad užbaigus 2012-2013 kvotos metus, Lietuvos pardavimo perdirbti kvotos vykdymas sieks apie 79 proc. 2013-2014 kvotos metams, kurie prasidėjo balandžio 1 d., Lietuvos nacionalinė pieno kvota dar yra padidinta 1 proc. ir sudaro 1,83 mln. tonų.

Vieni priešinasi, kiti palaiko reformą

Kai kurios Bendrijos šalys norėtų pasipriešinti tokiai reformai, tarp jų - ir kaimynai lenkai. Kvotų atsisakymą jie vadina klaida, nes ši sistema, anot lenkų ūkininkų, užtikrina pieno rinkos stabilumą.

Prieš šios sistemos panaikinimą pasisako prancūzai ir vokiečiai. Tiesa, pastarosios šalies vyriausybė laikosi tvirtai ir žemdirbių nuomonės kol kas nepaiso. Kvotų šalininkai motyvuoja, kad kol nėra rizikos valdymo mechanizmo, kvotų atsisakyti per anksti.

Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis (Romuald Schaber) pripažįsta, kad pieno sektoriaus kontrolė būtina. „Mūsų organizacijos tikslas - pasiekti rinkoje stabilumo. Pieno gamintojai turi turėti aiškią perspektyvą, kad pieno gamyba galėtų prisitaikyti prie rinkos poreikių. Savireguliacija rinkoje nepasitikime. Netikime požiūriu, jog pakanka pieno gamintojams susitelkti ir jie patys galės reguliuoti rinką. Deja, patirtis rodo visai ką kita", - teigia lobistinės organizacijos, atstovaujančios apie 100 tūkst. pieno gamintojų iš 14 Europos šalių, prezidentas R. Šaberis.

Kvotų panaikinimo palaikymo chorą sudaro senosios ES valstybės narės. Joms sistemos atsisakymas būtų labai naudingas, didinti pieno gamybą ketina beveik visos senosios ES šalys narės. Olandija jau dabar plečia pieno ūkius. Airijos prezidentas oficialiai deklaruoja, kad iki 2020-aisias pieno gamyba padidės 60 proc., Danija planuoja 25 proc. augimą.

Didžiausia grėsmė smulkiesiems gamintojams

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis tvirtina, kad kalbant apie pieno kvotų sistemos panaikinimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., reikia paminėti, jog daugelyje ES šalių pieno gamyba yra žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Šiuo metu pieno gamybos augimas daugiau pastebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose netgi mažėja. Tad ir panaikinus pieno kvotas ES šalyse neturėtų labai išaugti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo rinkos sąlygų.

Panašiai mano ir Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis. Jo teigimu, dažnai spekuliuojama prognozėmis, kad panaikinus kvotas, pieno gamyba labai išaugsianti. „Dėl mažų supirkimo kainų pieno gamyba kaip tik gali sumažėti", - įsitikinęs R. Šaberis.

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad panaikinus pieno gamybos kvotų sistemą per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba ES padidės 55-60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis.

Vis dėlto, padidėjus pieno gamybai, gali atsirasti jo perteklius. Tokiu atveju, analitikų nuomone, supirkimo kainos dar labiau sumažės, išliks tik tie gamintojai, kurie sugebės konkuruoti, gamindami pieną mažiausiomis sąnaudomis. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurių ūkininkams labai neparankus pieno gamybos kvotų atšaukimas.

„Būsim sumalti ir išmesti. Mums kvotų panaikinimas labai žalingas. Senosiose ES šalyse ir pieno ūkiai seni, tvirtai stovi ant kojų, čia jau ruošiamasi kvotų panaikinimui ir pieno gamybos didinimui. Lietuvoje pieno gamintojams teko nemažai investuoti, dažnas dar yra nebaigęs atsiskaityti su bankais. Iš 36 tūkstančių pieno gamintojų melžimo įrangą turi tik 5 tūkstančiai. Stojome į Europos Sąjungą, o esame aborigenų sąjungoje. Lietuvos pieno gamintojai gauna mažiausią pieno supirkimo kainą. Atsisakius kvotų, situacija pasinaudos perdirbėjai ir turės galimybę dar ją sumažinti. Smulkiesiems išsilaikyti bus nebeįmanoma", - įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas pritaria J. Vilioniui: „Gamybos išlaidos kasmet didėja. Tai susiję su energetikos, darbo jėgos brangimu. Tokia situacija bus labai nepalanki pieno gamintojams - ypač smulkesniems, kurie nebeišsilaikys rinkoje ir bus priversti bankrutuoti".

Anot jo, statistika jau dabar negailestingai rodo, kad karvių Lietuvoje mažėja. Įvertinus pieno sektoriaus ūkininkų amžių, akivaizdu, kad tokia tendencija išliks. Smulkių ir vidutinių ūkių savininkai - garbaus amžiaus, o jaunimas į jų vietą greičiausiai neateis. Kaip stabilizuoti padėtį, turėtų galvoti ir perdirbimo pramonė. „Žemės ūkio rūmų vizija - 2020 metais gaminti 2 mln. t pieno. Tai realu, tačiau jau dabar reikia sukurti skatinimo mechanizmą, kad sektorius pradėtų augti", - sako ŽŪR pirmininkas.

Kiek šviesesnėmis spalvomis pieno sektoriaus situaciją piešia ministerijos atstovai. „Nors kai kurie ūkiai skundžiasi, kad iš pieno gamybos Lietuvoje sunku išgyventi, mes matome, kad taip nėra. Jei ūkyje viskas vyksta tvarkingai, gaminti pieną yra rentabilu. Todėl esame nusprendę ir ateityje palaikyti gyvulininkystės sektorių kaip įmanoma", - tikina R. Krasuckis.

Pieno supirkimo kainos labai priklauso nuo rinkos sąlygų. Lietuva daugiau kaip 50 proc. supirkto pieno įvairių produktų pavidalu eksportuoja į kitas šalis. „Taigi, mūsų šalies pieno sektorius yra labai priklausomas nuo pasaulinės pieno rinkos situacijos. Ekspertų vertinimu, pienininkystės perspektyva yra gera, ypač Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Planuojama, kad pieno produktų suvartojimas besivystančiose šalyse augs tris kartus greičiau nei išsivysčiusiose šalyse. Taigi, augant pieno produktų paklausai, didės ir pasiūla", - tvirtina ŽŪM Mėsos ir pieno skyriaus vedėja Lilija Tepelienė.

Jos teigimu, pieno produktų kainas mažmeninėje rinkoje taip pat lemia pasaulinės pieno rinkos tendencijos, kurios darys įtaką rinkai ir po 2015 metų panaikinus pieno kvotas.

„Kalbant apie pieno supirkimo kainų dydį ateityje, tikimės, kad šalies ūkininkai pasinaudos 2012 metų įsigaliojusiu vadinamuoju pieno paketu, kurs pieno gamintojų organizacijas bei jų asociacijas ir taip siekdami sustiprinti savo derybines galias siekiant palankesnių pieno supirkimo sąlygų, taip pat ir dėl pieno supirkimo kainų", - teigia L.Tepelienė.

Kadangi mūsų šalies žemdirbiai tarp visų ES šalių gauna vienas iš mažiausių supirkimo kainų už pieną, Žemės ūkio ministerija žada peržiūrėti Lietuvos poziciją dėl kvotų panaikinimo 2015 metais, nes anksčiau tam buvo pritarusi.

Kad Lietuva būtų apsaugota nuo galimos neigiamos kvotų panaikinimo įtakos, ŽŪR siūlo jau dabar įkurti fondą. Esant geroms pieno supirkimo kainoms, lėšas į jį surinktų ūkininkai ir naudotųsi ištikus krizei. „Visko palikti laisvos rinkos „nematomai rankai" negalima. Jeigu niekas daugiau to nesiima, apsauginių mechanizmų kūrimu ir įdiegimu turi pasirūpinti patys pieno gamintojai", - sako A. Stančikas.

Šiuo metu Europos Komisijos užsakymu nepriklausomi ekspertai atlieka išsamią analizę apie pieno sektoriaus pokyčius ES po 2015 metų pieno kvotų panaikinimo. Analizės rezultatus žadama aptarti šių metų rugsėjo mėnesį vyksiančioje konferencijoje Briuselyje.

Lietuvoje pieno ūkis - viena svarbiausių žemės ūkio šakų

2011 metais primelžta 1,79 mln. t pieno (2,9 proc. daugiau negu 2010 metais). Vidutinis statistinis pieno primilžis iš karvės siekė 5 026 kg pieno (2,6 proc. daugiau negu 2010 metais).

2011-2012 metais kontroliuojamų karvių produktyvumas pasiekė 6 703 kg pieno (4,9 proc. daugiau negu 2010-2011 kontrolės metais).

2012 metais pieno gamintojai pardavė 1,4 mln. t pieno (3,2 proc. daugiau negu 2011 metais).

2012 metais pieno gamintojams už supirktą pieną išmokėta 1,2 mlrd. Lt (6 proc. mažiau negu per 2011 metais).

2013 metais sausio 1 d. Lietuvos ūkininkai laikė 316,4 tūkst. karvių (3,6 proc. mažiau negu 2012 metais sausio 1 d.), o ūkiai - 70,6 tūkst. karvių (9 proc. mažiau negu 2012 metų sausio 1 d.). Minėtu laikotarpiu karvių atsisakė 6 tūkst. šalies gyventojų.

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

KOMENTARAS

Albertas GAPŠYS,

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Jei pieno kvotos ribojo tos šalies žemdirbių žaliavinio pieno pardavimus, tai jas panaikinus, greičiausiai padidės žaliavinio pieno gamyba tose šalyse, kurios dabar ją jau viršija arba netoli ribos. Tai: Latvija,Lenkija, Vokietija ir kt. Lietuvai tai neaktualu, nes kvotos nevykdome, tačiau išvardytos šalys gali daryti įtaką mūsų rinkai. Žaliavinio pieno perprodukcija gali dažnėti (prisiminkime 2009, 2012 metus), o dėl to kentės supirkimo kainos (2009 m. jos sumažėjo dvigubai, 2012 m. - 20 proc.). Tai įspėjimas žemdirbiams. Padidės konkurencija ir perdirbimo įmonėms, nes pieno perteklius didins eksportą į kitas šalis arba mažės mūsų eksporto kiekiai. Laimės tik vartotojas, nes dėl konkurencijos gali mažėti produktų kainos.

KOMENTARAS

Lilija TEPELIENĖ,

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Mėsos ir pieno skyriaus vedėja

Lietuva 2009 m. pritarė „švelnaus nusileidimo" priemonėms (t. y. laipsniškam nacionalinių kvotų didinimui) pereinant prie pieno kvotų panaikinimo 2015 m. Tačiau šiuo metu iš pieno gamintojų pusės pasigirsta nuogąstavimų dėl pieno supirkimo kainų galimo mažėjimo po pieno gamybos kvotų panaikinimo, nes mūsų kaimyninėse šalyse (Lenkijoje, Latvijoje) pieno gamyba pastebimai auga. Ministerija kartu su pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų atstovais artimiausiame Pieno tarybos posėdyje ketina svarstyti situaciją pieno sektoriuje po pieno kvotų panaikinimo nuo 2015 metų.

Vilma Kasperavičienė

Mano ūkis, 2013/05