23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2013/05
Patenkintų daug, laimingo - nė vieno
  • V. Trofimišinas
  • Mano ūkis

Balandžio viduryje prasidėjusios trišalės derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities turėtų vykti visą gegužę ir birželį, ir baigtis sulig Airijos pirmininkavimo pabaiga. Tai, kas bus suderėta trišalėse derybose, ir sudarys BŽŪP esmę.

Trišalės derybos (dažnai vadinamos trialogu) dėl Bendrosios žemės ūkio politikos vyksta pirmą kartą. Šis mechanizmas numatytas Lisabonos sutartyje, tačiau ligi šiol netaikytas praktikoje. Šiose derybose, kuriose dalyvauja Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Europos Komisijos atstovai, bus siekiama galutinio sutarimo. Trišalės derybos vyksta už uždarų durų, tačiau atstovavimas jose yra didesnis negu anksčiau. Nušviečiant BŽŪP reformą dažnai linksniuojamas žodis kompromisas, kuris atspindi siekį ir pasirengimą reformuoti žemės ūkio politiką, tačiau derybų dalyvės prie stalo sėda su skirtingomis pozicijomis.

ES žemės ūkio ministrai dėl bendros pozicijos trišalėse derybose sutarė kovo 19-ąją (sutarimas nebuvo absoliutus, nes dvi iš 27 šalių narių - Slovakija ir Slovėnija - jam nepritarė). Ministrų pozicija artima Europos Komisijos pasiūlymams, tačiau yra ir skirtumų, ypač žalinimo (greening - angl.) klausimais. Su Europos Parlamento pozicija taip esama ir bendrų sąlyčio taškų ir skirtumų.

Tiesioginės išmokos ir žalinimas

Jeigu trišalėse derybose viršų imtų ES valstybių narių žemės ūkio ministrų pozicija, pirmaisiais naujosios BŽŪP įgyvendinimo metais ūkininkai ir žemės ūkio įmonės privalėtų 5 proc. žemės ūkio paskirties žemės (turintys daugiau kaip 15 ha daugiamečių ir /arba lauko kultūrų) priskirti „svarbioms ekologinėms teritorijoms". Nuo 2018 metų šių teritorijų plotą gali būti pareikalauta padidinti iki 7 proc. (Vokietijos kanclerės pasiūlymas, kad šie plotai užimtų ne 7, o 3,5 proc., ministrų dokumente neatsispindi). Tiesa, šie plotai turi būti plečiami taip, kad neapimtų gamybai skirtos žemės ir nemažintų ūkininkų pajamų.

Ministrai sutarė, kad 30 proc. tiesioginių išmokų, kurias gaus žemdirbiai, privalo būti susieta su aplinkosaugos reikalavimų vykdymu, kitaip - žalinimu (privaloma sėjomaina, ganyklų išsaugojimu, ekologinių teritorijų kūrimu įtraukiant ariamą žemę, palankių sąlygų gyvūnų ir augalų įvairovės išsaugojimui užtikrinimu). Sankcijos už aplinkosaugos reikalavimų nevykdymą gana griežtos: iki 25 proc. su aplinkosauga susijusių išmokų dydžio. Taryba pritarė tokiam Airijos pasiūlymui.

Galiotų draudimas suarti daugiametes ganyklas, tačiau leistina jas mažinti vieno ūkio ribose ne daugiau kaip 5 proc. Ūkiai, kurių dydis nuo 10 iki 30 ha, privalės auginti mažiausiai dvi kultūras (santykis 3:1), o stambesniuose ūkiuose bus privalu auginti bent trijų rūšių augalus, iš kurių pagrindinė kultūra negalės užimti daugiau kaip 75 proc., o dvi kitos kartu sudėjus - ne daugiau kaip 95 proc. visų pasėlių. Dėl šių pozicijų ES šalių ministrai taip pat sutaria.

Išmokų ribojimas - valstybės narės reikalas

Nuo pat BŽŪP reformos rengimo pradžios daug diskutuota apie paramos ribojimą stambiesiems ūkiams. Šįkart sutarta labiau skatinti smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus, atitinkamai mažiau lėšų atitektų stambioms žemės ūkio bendrovėms. Tačiau šis sutarimas nulėmė sprendimą neriboti paramos dydžio vienam subjektui 300 tūkst. eurų. Įtakos tokiam pasiūlymui galėjo turėti ir ekspertų nuomonė, kad nustačius „lubas" spragų ir piktnaudžiavimų nepavyktų išvengti, nes išliktų galimybė smulkinti ūkius ir gauti daugiau realių pinigų.

Jei trišalėse derybose bus pritarta ministrų pozicijai, išmokų ribojimo ir didžiausios leistinos tiesioginių išmokų sumos nustatymo klausimą kiekviena šalis spręs savanoriškai ir individualiai. Tiesa, numatyta išlyga - mažinama galėtų būti suma, kuri viršytų150 tūkst. eurų per metus vienam ūkiui.

Reikalavimai gavėjams

Žemės ūkio išmokomis praeityje yra pasinaudojusios įmonės, kurios nedalyvauja žemės ūkio gamyboje. Siekiant išvengti ydingo paramos skyrimo, valstybėms narėms pasiūlyta sudaryti sąrašus įmonių, kurios negalės pretenduoti į žemės ūkio subsidijas, jei neįrodys, kad aktyviai dalyvauja žemės ūkio gamyboje. Tarp tokių įmonių - aerodromai, sporto klubai, golfo aikštynai ir kt. Besibaigiančiu finansiniu laikotarpiu ne viena tokia įmonė Europos Sąjungoje „susišlavė" žemės ūkio paramai skirtų lėšų. Įmonių, kurios negalės pretenduoti į ES paramą, sąrašus valstybė galės sudaryti savarankiškai.

Ministrų taryba pasisakė ir dėl aktyvaus ūkininko sąvokos, taip pat palikdama kiekvienai valstybei narei galimybę savarankiškai ją apibrėžti. Bendra nuostata būtų tokia: parama neskiriama asmenims ar jų grupėms, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausiai ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemės ir kurie toje žemėje nevykdo minimalios valstybių narių nustatytos žemės ūkio veiklos.

ES šalių ministrai yra vieningi dėl to, kad būtų skelbiami visų žemės ūkio išmokų gavėjų duomenys. Tokią Ministrų tarybos poziciją nulėmė siekis pademonstruoti ES lėšų naudojimo ir mokėjimo skaidrumą.

Išlieka susiejimas su gamyba

Lietuvos, kaip ir kitų naujųjų šalių žemdirbiams labai svarbu išsaugoti paramos susiejimą su gamyba. Apskritai, tokiai paramai galėtų būti skiriama iki 7 proc. nacionalinio voko lėšų, tačiau tos ES šalys, kurios jau dabar taiko šią paramos priemonę, susietajai paramai galės panaudoti nuo 10 iki 12 proc. lėšų, o kai kuriais atvejais, pateikusios labai pagrįstų argumentų, net ir daugiau. Ši parama labai praverstų Lietuvos gyvulininkystės sektoriui, užtikrintų jo stabilumą. Belieka tikėtis, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas derybose pritars šiai nuostatai.

Išmokų schema nesikeičia

Dar viena labai palanki Lietuvai Ministrų Tarybos nuostata - galimybė ir toliau taikyti Vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS) naujosiose ES šalyse iki 2020 metų, t. y. mokėti išmokas už hektarą - taip, kaip yra šiuo metu. Jei trišalėse derybose nepavyktų apginti šios galimybės, naujosioms ES šalims tekstų taikyti Bendrosios išmokos schemą, kurios administravimas, kaip rodo kitų šalių patirtis, yra gana sudėtingas.

Rinkos reguliavimo įrankiai

Eidami kompromiso keliu, ES šalių žemės ūkio ministrai susitarė, kad cukraus kvotų sistema galios iki 2016-2017 kvotos metų. Toms šalims, kurios visiškai ar iš dalies kvotos atsisakė, ji nebus grąžinta.

Ankstesni pasiūlymai dėl pieno rinkos reguliavimo priemonių, numatančių platesnę kooperaciją, liko nepakitę, tačiau pritarimo nesulaukė kita pieno rinkos valdymo priemonė - pasiūlymas mokėti kompensacijas toms įmonėms, kurios savanoriškai sumažins pieno gamybą. Šios priemonės taikymą aktyviai gina Europos Parlamentas.

Parama ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse

Vietovių palankumo ūkininkavimui nustatymas turėtų remtis naujais biofiziniais kriterijais, pavyzdžiui, teritorijos šlaito nuolydžio laipsniu ar dirvožemio savybėmis. Šiuos kriterijus numatyta taikyti nuo 2016 metų. Šalys sutarė, kad išskiriant vietoves su gamtinėmis kliūtimis, slenkstinė riba neturėtų būti labai aukšta. Šiuo metu pritarta 60 proc. slenkstinei ribai, kuri palankesnė Lietuvai už ankstesnius pasiūlymus. Tačiau ligšiolinė Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu yra mažiau lanksti, todėl rezultatas paaiškės tik trišalėse derybose.

Lėšų paskirstymas tarp ramsčių

ES Žemės ūkio ministrų taryba balsavo už tai, kad valstybėms narėms būtų palikta teisė iki 15 proc. tiesioginių išmokų (BŽŪP I ramsčio) voko lėšų skirti kaimo plėtrai (t. y. BŽŪP II ramsčiui) arba priešingai, 15 proc. sumažinti paramą kaimo plėtrai, atitinkamai padidinat tiesioginių išmokų voką.

Šalys, kuriose tiesioginės išmokos mažiausios (Baltijos šalys, Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir Slovakija), galės daugiau lėšų perkelti į pirmą ramstį, stiprindamos tiesiogines išmokas.

Kompromisas yra kompromisas

Trišalės derybos prasidėjo ir vyksta pirmininkaujant Airijai. Visus spręstinus ir nebaigtus suderėti klausimus teks užbaigti Lietuvai, kuri perims pirmininkavimą nuo antrojo pusmečio, ir galbūt, paskelbs apie naujos BŽŪP įgyvendinimo pradžią.

Naujoji BŽŪP gimsta iš kompromisų, todėl ji negali būti radikali, nors apie jos radikalumą ir ambicingumą prieš trejetą metų kalbėta daug. Gana taikliai ES diskusijų ir derybų dėl žemės ūkio rezultatus apibūdina ispanų interneto svetainė agroinformacion.com - visi apskritai lieka patenkinti, tačiau didelės laimės nepajunta niekas.