Liepos pabaiga nemažas išbandymas šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Ar visa garažuose stovinti technika suremontuota, paruošta, patikrinta, aprūpinta reikiamomis priemonėmis, kad laiku ir su mažiausiais nuostoliais būtų nuimtas užaugęs derlius? Gyvenimiška patirtis rodo, kad apie 80 proc. kombainų prastovų lauke per javapjūtę yra susijusios būtent su prasta remonto kokybe ir netinkamu jų paruošimu darbui.

Nauji kombainai eksponuojami tik parodose. Tai visiems suprantama, nes net ir vieną sezoną dirbusio kombaino negalima vadinti nauju, ypač jeigu jis dirbo ne visai palankiomis sąlygomis ir prastai sukultūrintuose laukuose. Šalyje yra apie 3 mln. ha pasėlių, o šiuolaikinis vidutinio našumo javų kombainas per dieną gali nukulti 30 ha ir daugiau. Ypač našus rotorinis (ašinis) javų kombainas per dieną nuims ir 50-60 ha pasėlių plotą. Tad Lietuvai užtektų apie 7 000 našių arba apie 15 000 vidutinio našumo kombainų parko (mišraus, koks dabar ir yra).

Pastarojo žemės ūkio surašymo duomenimis, šalyje buvo surašyta apie 14,4 tūkst. javų kombainų (žinoma, ne visi jie išvažiuoja į laukus, nes didelė dalis jų yra susidėvėję). Visa tai rodo, kad dauguma žemdirbių dirba neregistruotais kombainais. 2012 metais įregistruoti 1 287 javų kombainai, iš jų nauji tik 23,5 proc., likusieji (76,5 proc.) - naudoti. Rusiški naudoti kombainai paprastai užima 3-4 vietą, po Claas, John Deere ir Dronningborg. Vadinasi, kaip ir kasmet, šiemet javapjūtės technika bus panašaus „amžiaus" ir jos paruošimui dirbti reikia skirti deramą dėmesį, kitaip tikėtini nenumatyti gedimai darbų įkarštyje ir papildomos išlaidos.

Atidėlioti kombainų remonto, paruošimo darbus netikslinga ir nuostolinga, nes prieš javapjūtę padidės ir atsarginių detalių paklausa, todėl gali išaugti ir jų kaina. Norint lengviau ir tiksliau rasti opias vietas, kombainų operatoriams reikėtų prisiminti praėjusios javapjūtės metu pasitaikiusius derliaus nuėmimo mašinos darbo sutrikimus (nekalbant apie „netyčia iškultą" didesnį akmenį). Tokias vietas derėtų atidžiai apžiūrėti, įvertinti jų būklę ir, jei būtina, suremontuoti kombaino agregatus, darbines dalis arba pakeisti jas naujomis.

Prieš išvažiuojant į laukus

Kol derliaus nuėmimo technika dar stovi garaže, pats laikas atlikti būtinus darbus, kad būsima javapjūtė praeitų sklandžiai.

Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš prasidedant javapjūtei

• Patikrinti slėgį ratų padangose ir, jei reikia, jas pripūsti iki reikiamo slėgio. Varančiųjų kombaino ratų padangose slėgis turi būti 0,17±0,02 MPa (1,5-1,9 kg cm^-2), varomųjų - 0,15±0,02 MPa (1,3-1,7 kg cm^-2).
• Nuimti kombainą nuo stovų (jeigu jis žiemai buvo pakeltas).
• Iš laikymo patalpos (kurioje buvo laikomas per žiemą) atvežti akumuliatorių, įdėti ir prijungti jį.
• Nuo kombaino nuvalyti apsauginio tepalo, dulkių, hermetizacijos (pavyzdžiui, polietileno ar kitų medžiagų) likučius.
• Patikrinti tepalo lygį variklio karteryje, hidraulinės sistemos bake, pavarų dėžės, šoninių pavarų ir kituose karteriuose. Jei trūksta, papildyti. Įsigijus kelis sezonus jau eksploatuotą kombainą, variklio karteryje tepalą geriau pakeisti.
• Sutepti reikalingas vietas (guolius, grandines, trinties plokšteles ir kitus mazgus).
• Patikrinti stabdžių skysčio lygį bakelyje ir, jei trūksta, papildyti.
• Užpildyti degalų baką dyzelinu, o aušinimo sistemą - aušinimo skysčiu.
• Paleisti variklį, leisti jam šiek kiek padirbti neapkrautu režimu (kol įšils) ir kombainu šiek tiek pavažinėti tuščiąja eiga. Tuo pat metu galima patikrinti ir stabdžių veikimo efektyvumą: važiuojant kietos dangos sausu keliu 20 km val.^-1 greičiu ir stabdant kombainą, jo stabdymo kelias turi būti ne ilgesnis kaip 8-9 m.
• Pakeisti tepimo sistemos (tepalo) ir maitinimo sistemos (degalų) filtrus. Gerai pasvarstyti, ar nereikia keisti hidraulinės sistemos filtro, nes gali iškilti didesnė problema: dėl per didelio taupumo ar netinkamos eksploatacijos iš rikiuotės gali išeiti hidraulinis variklis. Jo kaina šiuolaikiniams kombainams siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
• Jeigu buvo nuimti, uždėti reikalingus agregatus, mazgus ir detales: pjaunamąją, rapsų stalą, aktyviuosius skyriklius (jeigu javapjūtę pradėsite rapsų nuėmimu), diržus ir grandines, bet prieš tai reikia patikrinti jų būklę. Diržus ir grandines įtempti pagal kombaino instrukcijoje nurodytus reikalavimus.
• Patikrinti visų sistemų ir darbinių dalių veikimą, pradinius darbinių dalių reguliavimus atlikti pagal techninius reikalavimus.
• Javų kombainą aprūpinti priešgaisrinėmis priemonėmis.

Ir seni kombainai turi nebarstyti grūdų

Jeigu žiemos-pavasario metu nespėjote kruopščiai patikrinti senų kombainų techninės būklės arba defektai išryškėjo dabar, atliekant jau aprašytus darbus, nedelsdami imkitės remonto darbų.

Kombaino pjaunamoji. Dauguma ūkininkų neturi pastogių ir pjaunamąsias žiemą laiko lauke po atviru dangumi. Gamybinė praktika rodo, kad apie pusė visų pasitaikančių javų kombainų gedimų tenka pjaunamajai. Tokios yra laikymo po atviru dangumi pasekmės. Pjovimo aparatą, kaip ir kitas darbines dalis, visų pirma reikia apžiūrėti išoriškai. Įdedamas dalgis, prieš tai patikrinus, ar jis su visais segmentais, ar jie nenutrupėję, ar prispaudimo plokštelės neišdilusios, ar pjovimo pirštai nesulankstyti (jų tiesumą per visą pjaunamosios plotį galima patikrinti paprasta virvele).

Pjaunamasis aparatas gerai veiks, jei dalgio segmentai guls prie pirštų plokštelių, o dalgis bus išcentruotas. Dalgio pavaros mechanizme neturi būti laisvumo. Jos turi dirbti be bildesių (dėl kliuvinių) ir triukšmo. Kiek įmanoma, būtina sumažinti tarpus tarp pjaunamosios sraigės vijų ir skydelių, esančių prie pjaunamosios korpuso vertikalios sienelės, kad ilgi javų stiebai nesivyniotų ant sraigės. Jeigu neįmanoma sureguliuoti 1-2 mm tarpelio, arba pats skydelis jau netinkamas, galima iš 3 mm juostos pagaminti naują, šiek tiek platesnį už originalų skydelį.

Svarbu patikrinti, ar pjaunamoji sandariai sujungta su nuožulniąja kamera (ypač naudotų rusiškų kombainų). Kai šoniniai skydeliai ar apatinis skydas nesutvarkyti, grūdai gali išbyrėti.

Reikia atkreipti dėmesį, ar nėra išdilęs ir labai išlinkęs nuožulniosios kameros dugnas. Kai jis per daug išlinksta, javų masė netolygiai tiekiama į kuliamąjį aparatą. Tada jis dirba smūgiais (kombainas „vaitoja"), padidėja grūdų nuostoliai ir tikimybė kūlimo aparatui užsikimšti. Todėl reikia išlyginti net ir nedidelį nuožulniosios kameros dugno įlinkį. Išlyginus jį, galima sutvirtinti skersai pritvirtinant du 45 x 45 mm kampuočius arba colinius vamzdžius. Nuožulnųjį transporterį reikia įtempti taip, kad jo skersiniai neliestų kameros dugno. Tikslinga patikrinti ir nuožulniosios kameros sujungimo su kuliamosios korpusu sandarumą, nes jeigu atsiras plyšelių, pro juos byrės grūdai.

Kad nebūtų laužomi užsikimšę kombaino mechanizmai, ant daugumos velenų yra įtaisytos apsauginės movos. Dėl per daug užveržtų movų ypač dažnai lūžta lenktuvai. Tad prieš pjūtį dinamometriniu raktu reikia patikrinti, ar jos gerai sureguliuotos. Neturint kuo pamatuoti perduodamoo sukimo momento, movas galima sureguliuoti pagal spyruoklių suspaudimą. Spyruoklės raktu suveržiamos tiek, kad jų vijos susiliestų, o po to veržlės atsukamos atgal 1-2 apsisukimus frikcinėms movoms ir 6 apsisukimus kumštelinėms movoms. Kad movos normaliai veiktų, reikia sutepti jų stebules.

Prieš pjūtį bei jos metu reikia tikrinti, o prireikus ir reguliuoti, diržų įtempimą. Per stipriai įtempus diržus, jie greitai susidėvi, taip pat greičiau susidėvi guoliai ir velenai. Atlaisvinus diržus, darbinės dalys sukasi lėčiau, jos gali pradėti kimštis. Be to, gali padidėti ir grūdų nuostoliai. Sumažinus variklio ir priekinės tarpinės pavaros diržų įtempimą, visos darbinės dalys sukasi lėčiau, javai nevisiškai iškuliami, grūdai nepakankamai iškratomi iš šiaudų, daugiau jų lieka peluose.

Ypač reikia tinkamai įtempti kratiklių pavaros diržą, nes jam atsileidus, kratiklių velenas suksis lėčiau ir daug grūdų nebus iškratyta iš šiaudų. Tinkamai turi būti įtemptos ir grandinės. Per laisva grandinė gali peršokti per žvaigždučių dantis arba nukristi. Nereikia grandinių įtempti per daug - bus labiau apkraunami velenai, guoliai ir pačios grandinės, dėl to visos šios detalės greičiau dils.

Kombaino kuliamoji. Didelio dėmesio reikalauja kuliamojo aparato dangtis, ypač senesnių kombainų. Po jo kraštais vertėtų padėti porolono ar kitos medžiagos juostas ir gerai prispausti fiksatoriais. Svarbu darbo metu stebėti, kad jie neatsipalaiduotų. Taip pat reikia patikrinti ir išvalyti akmenų gaudyklę (jeigu kombainas ją turi). Žemių ir akmenukų pripildyta gaudyklė nebeatliks savo funkcijos, todėl padidės tikimybė akmenims patekti į kombainą.

Ar tvarkingas kuliamasis aparatas, būtina įsitikinti dar prieš pjūtį, ypač įsigijus naudotą kombainą, nes ir vienas į kombainą patekęs akmuo gali sugadinti visą kūlimo aparatą. Todėl reikia patikrinti, ar nesulankstytos pobūgnio skersinės juostos. Jas ištiesinti yra sudėtinga, o pirkti naują pobūgnį - brangu.

Pravartu patikrinti ir patį kūlimo būgną: ar nesulinkę ir per daug nesusidėvėję spragilai, ar būgnas neturi radialinio mušimo. Tokių defektų nepašalinus, nepavyks gerai sureguliuoti kūlimo tarpų. Svarbu patikrinti ir pobūgnio valdymo mechanizmą bei sureguliuoti pradinius tarpus tarp būgno ir pobūgnio taip, kad jie būtų vienodi abiejose kuliamosios pusėse.

Reikėtų patikrinti ir kuliamosios būgno bei ventiliatoriaus pavarų variatorių veikimą, kad būtų galima nustatyti norimą sukimosi dažnį. Svarbu tinkamai sureguliuoti ir kombaino valomąją. Patyręs kombainininkas niekada nesistengs baigti javapjūtės rapsų nuėmimu, tačiau jeigu taip pasielgti privertė gyvenimiškas būtinumas, dar prieš žiemos sezoną reikėjo ne tik išvalyti visą kombainą, bet ir išimti sietus, juos sutepus žiemą laikyti patalpoje. Tada prieš javapjūtę nebus problemos gerai sureguliuoti sietų žvynus. Tarpai tarp viršutinio sieto žvynų turi būti apie 15, tarp apatinio - apie 10 mm. Smulkias kūlenas turi išpūsti ventiliatoriaus oro srovė.

Kad pjūties metu nebūtų traiškomi grūdai, visos kombaino sraigės ir elevatoriai turi būti tvarkingi, jų gaubtai nesulankstyti, sraigių vijos neturi liesti korpuso, elevatorių grandinės tinkamai įtemptos.

Nauji kombainai yra gana sandarūs ir grūdai ar smulkios sėklos neišbyra pro įvairius plyšius. Deja, to paties negalima pasakyti apie naudotus, ypač rusiškus kombainus. Pagal technines sąlygas tarpai tarp atskirų dalių (net ir judančių) gali būti ne didesni kaip 1 mm. Pro tokius plyšius javų grūdai neišbyra, tačiau kai kurios smulkios sėklos gali išbyrėti. Senesnių kombainų atskiros detalės sulinksta, tarpai padidėja, pro nesandarias vietas gali pradėti byrėti ir grūdai. Tad prieš javapjūtę reikėtų patikrinti naudotų kombainų sandarumą. Po kombainu patiesiamas brezentas arba plėvelė (galima ir lygioje aikštelėje) ir kelias minutes kuliama stacionariai. Taip išryškės, kuri kombaino vieta nesandari, pro kur byra grūdai ar smulkios sėklos. Jas teks sandarinti papildomai. Svarbiausios sandarinimo vietos yra kūlimo būgno ir nuožulniosios kameros dangčiai, kratomoji lenta - kuliamosios šonai, iškrovimo sraigės sujungimas su grūdų bunkerio sraige, grūdų ir varpų elevatorių apatinių galvučių dangteliai bei kombaino darbinių dalių apžiūros, montavimo ir valymo dangteliai.

Jeigu kombainas jau techniškai sutvarkytas, reikia pagalvoti ir apie kitas darbą lengvinančias bei grūdų nuostolius dar labiau mažinančias papildomas priemones. Ilgašiaudžiams javams nuimti reikalingi kūginiai skirtuvai. Dalis javų kasmet išgula, o žirniai ir vikiai visada yra sugulę. Todėl jiems nuimti ant pjaunamojo aparato pirštų reikia sumontuoti specialius stiebų kėliklius. Jeigu auginami rapsai, be papildomos platformos, pailginančios pjaunamosios dugną, ir aktyviųjų skirtuvų, patirsite didelių nuostolių, ypač kuldami žieminius rapsus. Nebent kombainas turi Vario pjaunamąją, t. y. į priekį išstumiamą pjaunamosios dugną.

Darbo ir priešgaisrinė sauga

Javapjūtės metu kombainai dažniausiai užsidega dėl variklio išmetimo vamzdžio kibirkščių, dėl trumpojo elektros laidų jungimosi, ant besisukančių velenų apsivyniojusių šiaudų trinties į metalinius paviršius, netvarkingų elektros ir degalų tiekimo sistemų bei neatsargaus nuorūkų mėtymo. Todėl kombainų, grūdus vežančių traktorių variklių išmetimo vamzdžiai turi turėti kibirkščių gesintuvus. Jeigu kombainai degalais pildomi javų lauke, jų varikliai degalų pylimo metu turi būti išjungti. Kiekviename kombaine turi būti būtiniausios priemonės gaisrui gesinti: 2 gesintuvai, nedegus audinys, kastuvas. Darbo metu nuo kombaino variklio, hidraulinės sistemos mazgų periodiškai reikia nuvalyti degalų, tepalų nuotekas (jų neturėtų būti, bet senesniuose kombainuose pasitaiko), dulkes, prilipusias kūlenas. Reikalingos ir priemonės kombainų darbinėms dalims valyti, kad kombainininkas rankomis nevalytų aštrių metalinių paviršių. Remontuoti arba laikyti (nakčiai) javapjūtės techniką rekomenduojama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų.

Visiškai be nuostolių dirbančių kombainų nėra. Naujuose kombainuose pasirinkti optimalius darbo režimus padeda specialūs prietaisai ir kompiuteriai. Dirbant senesnėmis mašinomis, tenka dažniau tikrinti, ar nelieka neiškultų varpų, kiek grūdų lieka peluose. Tiksliau įvertinti nuostolių dydį įmanoma tik surinkus ražienoje, peluose ir šiauduose likusius grūdus. Ruošiant kombainus darbui įdėtos lėšos ir darbo sąnaudos atsipirks darniu kombaino darbu per javapjūtę.

A. Strakšas

Mano ūkis, 2013/05