Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete pastaraisiais metais įvyko nemažai pokyčių - atsirado naujų studijų programų, keitėsi studijų trukmė ir paties fakulteto struktūra. Apie tai - pokalbis su fakulteto dekane prof. Astrida Slavickiene.

Kokių specialybių studentai mokosi Ekonomikos ir vadybos fakultete?

Šiuo metu bakalauro studijų programoje yra šešios specialybės: žemės ūkio ekonomika, žemės ūkio verslo vadyba, apskaita ir finansai, kaimo plėtros administravimas, kaimo plėtros vadyba, logistika ir prekyba. Pirmosios keturios specialybės yra ir magistro studijų programoje. Nuo kitų metų planuojame pradėti priėmimą į logistikos ir prekybos magistrantūros studijas.

Šių metų naujovė - bakalauro studijos, išskyrus finansų ir apskaitos programą, sutrumpintos iki trejų su puse metų. Tad studentams jos ir pigiau kainuos, ir ieškodami darbo jie turės pranašumą su kitų universitetų absolventais, kurie diplomus gaus gegužę ar birželį. Tokios tendencijos yra visame pasaulyje ir mes turime prie jų derintis.

Įdomu tai, kad ištęstinių studijų studentai antrus metus mokosi mišriu nuotoliniu būdu - pagal specialią programą, kuri leidžia bendrauti ir diskutuoti su dėstytoju per atstumą. Joje yra visa studijoms reikalinga medžiaga. Dirbantiems studentams tai yra labai palanku, pagal šią sistemą jau studijuoja ir užsieniečiai.

Kuo unikalios jūsų fakulteto studijų programos?

Dauguma studijų programų yra tokios, kurių nėra kituose Lietuvos universitetuose. Studentai, baigę apskaitos ir finansų studijų programą, įgyja dvigubą bakalauro laipsnį - apskaitos bakalauro ir finansų bakalauro. Tokia programa, kuri socialinių mokslų srityje suteikia dvigubą diplomą, Lietuvoje yra vienintelė ir unikali. Ji populiariausia mūsų fakultete.

Kaimo plėtros administravimo programa šalyje išvis vienintelė. Ji skirta administruoti kaimo plėtrai skirtus finansinius išteklius, rengti projektus ir juos įgyvendinti kaimo vietovėse. Kaimo plėtra - labai platus procesas, pradedant nuo teritorinių reikalų, baigiant socialinėmis inovacijomis kaime.

Žemės ūkio ekonomika nukreipta ne tik į pirminį žemės ūkį, maisto produktų grandinę nuo lauko iki duonos kepalo, bet taip pat leidžia įvertinti ekonominius išteklius, vienos ar kitos veiklos efektyvumą. Daug šios studijų programos absolventų dirba Europos Sąjungos institucijose.

Žemės ūkio verslo vadyba paklausi tarp norinčių ūkininkauti ir turėti savo verslą, tarp žemės ūkio technika ir kita produkcija prekiaujančių įmonių - jose dirba didelė dalis mūsų studentų.

Pernai įregistravome naują logistikos ir prekybos studijų programą. Ji iškart tapo labai populiari ir viena populiariausių mūsų fakultete. Šios programos taip pat nėra kituose šalies universitetuose, tik kolegijose.

Kaimo plėtros administravimas jungia vadybą ir viešąjį administravimą. Šią programą taip pat įregistravome prieš metus. Įgijęs šią specialybę jaunas žmogus gali kurti ir savo verslą, ir diegti socialines inovacijas kaime, kurti viešąsias vertybes. Taigi ieškome galimybių užimti tuščias nišas. Tariamės su potencialiais darbdaviais, socialiniais partneriais, kokių specialistų jiems ir rinkai reikia. Tad naujosios mūsų studijų programos - laikmečio padiktuotos specialybės.

Džiaugiamės sulaukę didelio užsienio studentų susidomėjimo - fakultete antrus metus studijuoja 70 studentų ir Afrikos ir Azijos šalių. Mūsų atstovams balandį nuvykus į Nepalą ir dar nespėjus grįžti jau plaukė laiškai ne tik dėl bakalauro studijų, bet ir dėl magistratūros bei doktorantūros. Didžioji dalis užsieniečių renkasi kaimo plėtros administravimo specialybę, kai kurie - finansus ir verslo vadybą. Jiems bakalauro studijos kainuoja apie 7 tūkst. litų metams - dvigubai daugiau nei lietuviams. Kokybės ir kainos santykis juos, manau, tenkina.

Papasakokite apie dėstytojų kolektyvą.

Iššūkiu jiems buvo darbas su užsieniečiais. Tačiau nėra jokių abejonių dėl mūsų dėstytojų kompetencijos, jie moka anglų kalbą ir gali suteikti visas būtinas žinias užsienio studentams.

Išskirčiau tris svarbiausius mūsų dėstytojų privalumus: jie yra lojalūs savo universitetui, nes didžiajai daliai tai yra pagrindinė ir vienintelė darbovietė; žino žemės ūkio specifiką, visi yra akredituoti konsultantai; turi praktinės patirties. Turime pakankamai profesorių, taip pat gabaus jaunimo - 18 doktorantų, keturi šiemet gins daktaro disertacijas. Mūsų dėstytojai turi geras darbo sąlygas - darbo stalą ir kompiuterį, o tuo gali pasigirti ne visi universitetai. Birželį prasidės pastato rekonstrukcija, tad naujus mokslo metus turėtume pradėti renovuotose patalpose. Su ASU mecenate Žemės ūkio konsultavimo tarnyba sutarėme, kad bus įrengta viena jų mokymo klasė, kurioje studentai turės galimybę naudotis visomis tarnybos kompiuterinėmis programomis - apskaitos tvarkymo, e-GEBA ir kitomis.

Kokia dalis studentų moka už studijas?

Savo lėšomis studijuoja didžioji dalis studentų. Mūsų studentai - daugiausia jaunuoliai iš kaimiškų vietovių, kurie, palyginti su miesto vaikais, turėjo mažiau galimybių papildomai mokytis ir pagal valstybinių egzaminų balus negalėjo jiems prilygti. Visaip bandėme spręsti šią situaciją, nuėjome iki Seimo, tačiau kol kas didžioji dalis negali pretenduoti į valstybės finansavimą. Esame gavę vienintelę tikslinio finansavimo vietą praėjusiais mokslo metais, nors buvo labai daug potencialių darbdavių - dalinai finansuoti studijas norėjo Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, LŽŪBA, Žemės ūkio rūmai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, tačiau valstybės politika kitokia. Šiais mokslo metais negavome nė vienos vietos su tiksliniu finansavimu.

Rudenį fakultete įkurti du institutai - Ekonomikos, apskaitos ir finansų bei Verslo ir kaimo plėtros vadybos. Kokia jų misija?

Pagal šiuolaikines pasaulines tendencijas universitetas negali būti tik studijas aptarnaujančia institucija. Jis turi vystyti mokslą ir jį nukreipti į verslą, viešąjį sektorių, teikti mokslo paslaugas, kurti inovatyvius mokslo produktus, technologijas, metodikas, metodologijas ir pan. Todėl ir pasikeitė ASU strategija - mokslas stojo į vieną vietą su studijomis, nes studijos turi būti grįstos mokslu. Dėl to keitėme struktūrą: studijų administravimo procesas iš buvusių katedrų persikėlė į dekanatus, o vietoje buvusių keturių katedrų atsirado du institutai, kurių pagrindinė funkcija - vystyti mokslą ir teikti mokslu grįstas studijas. Ten kuriasi mokslininkų grupės, kurios daro tyrimus, siūlo savo paslaugas mokslui, verslui. Tai tarsi pajėgų konsolidacija. Mums smagu, kad esame priekyje - paskui mus institutus pradėjo steigti ir kitos aukštosios mokyklos. Lėšų mokslo tyrimams skiria universitetas, taip pat yra galimybių gauti finansavimą pagal pateiktus projektus iš Europos, Lietuvos Mokslų tarybos. Aišku, konkurencinėje kovoje dėl projektų finansavimo žemės ūkio srities mokslo tyrimų svarbą sunkiau suprasti neturintiems nieko bendra su žemės ūkiu, todėl mums konkuruoti yra nelengva. Vis dėlto galimybių dalyvauti įvairiuose projektuose turime ir jomis naudojamės. O idėjų mūsų mokslininkai turi. Neseniai buvome susitikę su Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, kuriems prof. Vilija Aleknevičienė pristatė savo tyrimų rezultatus, kaip nustatyti įmonės vertę. Jie iškart pasakė - perkame šitą paslaugą ir ją naudojame. Kaip įvertinti ir parduoti veikiančią įmonę - tokios metodikos iki šiol nebuvo, o versle ji labai reikalinga.

Kokia veikla užsiima fakultete įkurta verslo praktinio mokymo firma „Agroverslo korporacija"?

Tai mūsų idėja, kaip studentus išmokyti verslumo, kad jie patys galėtų kurti darbo vietas. Šioje imitacinėje įmonėje studentai mėnesį laiko atlieka praktiką - imituoja verslą. Dėstytojai tik stebi juos iš šalies. Studentai, įmesti į balą, patys iš jos turi išlipti sausi - sutvarkyti „įmonės" apskaitą, atlikti užsakymus, apmokėti sąskaitas, rūpintis rinkodara ir viskuo, ko reikia realiame versle. Grupė studentų tarpusavyje išsirenka direktorių, pavaduotoją, personalo vadovą, vyriausiąjį buhalterį, pasiskirsto kitomis pareigomis ir dirba. Sunkiausia būna sutvarkyti apskaitą, bet jie turi tai padaryti. Ir baigdami praktiką privalo palikti finansinę ataskaitą, kad atėjusi kita grupė galėtų dirbti toliau. Yra buvę kuriozų, kai studentai užsakymų pateikė ne tik kitoms imitacinėms įmonėms, bet ir paskleidė apie save informaciją realiame versle ir gavo tikrų užsakymų. Padirbėję imitacinėje verslo mokymo įmonėje jie suvokia tikrąją situaciją, kur jie pateks, baigę studijas, įgauna supratimo, ką reiškia daryti verslą. „Agroverslo korporacija" veikia antrus metus ir studentams ji labai patinka, jie ten sėdi nuo ryto iki vakaro.

Naujas mūsų darinys yra ir Verslumo ugdymo centras, tai viena imitacinės įmonės veiklos funkcijų. Čia vyksta susitikimai su verslininkais, susipažįstama su gerosios praktikos pavyzdžiais, organizuojami įvairūs turnyrai. Balandžio viduryje baigėsi socialinių projektų turnyras - studentai teikė savo idėjas, projektus, o komisija rinko nugalėtojus. Tie, kurie norės realiai vystyti savo projektą, sulauks slėnio „Nemunas" pagalbos, kad jie tą verslą įsuktų.

Rengiame paraišką valstybės finansuojamam projektui  - verslumo centrui įkurti. Šis projektas trejus metus būtų vykdomas su Kauno „Technopoliu".

Kokių papildomų gebėjimų studijų metais įgyja Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai?

Studentai įgyja ne tik profesinių bei specifinių žemės ūkio žinių, bet ir bendrųjų gebėjimų, kurie būtini aukštesnio lygio specialistams - kaip spręsti problemas, priimti sprendimus (ir nebijoti jų priimti!) tam tikromis ekonominėmis sąlygomis, kurti veiklos strategiją, numatyti veiksmus į priekį. Tokie gebėjimai būtini, jei nenori būti tik vykdytoju. Baigę universitetą studentai turi turėti kultūrinės komunikacijos, moralinių vertybių, kurias mes labai skatiname.

Koks procentas absolventų randa darbą pagal specialybę?

Atliekame apklausas praėjus pusei metų po baigimo - įsidarbina 70-80 proc. studentų. Taigi darbą randa didžioji dauguma bakalaurų, nes specialistų poreikis žemės ūkyje yra. Finansininkų, ekonomistų, vadybininkų jau reikia ir įmonėms, ir stambiems ūkininkams. Kai baigę tris kursus studentai vasarą išeina atlikti praktikos, dalis iškart užsirekomenduoja kaip gebantys tvarkyti apskaitą, gerais vadybininkais ir ketvirtąjį kursą neretai baigia dirbdami. O studijuojantys magistrantūroje dirba beveik visi. Nedirba tik tiek, kurie nenori ir neieško darbo. Dažniausiai nedirba vaikus auginančios moterys ar bakalauro studijas baigę studentai, ketinantys stoti į magistrantūrą. Taigi didelio nedarbo tarp mūsų absolventų tikrai nėra.

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2013/05