Petras KULIKAUSKAS, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės rajono konsultavimo biuro vadovas, augalininkystės konsultantas apie LŽŪKT 20-metį

Šį balandį suėjo 17 metų, kaip dirbu čia, Tauragės rajono konsultavimo biure. Kolegos pajuokauja, jau senokai reikėjo keisti darbą, tačiau nuobodulio tikrai nejaučiu - gyvenimas kasdien pažeria naujovių, tik spėk jas visas surinkti, suvokti, įsisąmoninti, o dar ir kitiems perduoti reikia. Per tuos beveik du dešimtmečius smarkiai keitėsi ir žemdirbio, ir konsultanto darbas.

Darbo pradžioje žemdirbiai gaudyte gaudė kiekvieną konsultanto žodį, nes informacijos labai trūko. Į seminarus, mokymus verždavosi patys. Tenka konstatuoti, kad kuo toliau, tuo sunkiau žemdirbius prisikviesti į mokymus. Ir tai natūralu - juk dabar informacijos gausa tiesiog stebina, išsiplėtė ir galimybės jos susirasti, nes beveik kiekvienoje kaimo sodyboje yra internetas. Į biurą pastaruoju metu ateina tie ūkininkai, kuriems reikia specifinių žinių, tam tikrų technologinių plonybių. Žinoma, organizuojame ir privalomuosius mokymus. Jie tikrai būna naudingi, ypač jauniesiems ūkininkams. Ateina, pasiklauso, išgirsta reikalingos informacijos ir, žiūrėk, sugrįžta - ar paslaugos kokios prireikia, ar tręšimo planus paprašo sudaryti.

Ištobulėjo žemę dirbantys žmonės, modernūs pasidarė ir ūkiai. Labai daug prie to prisidėjo paramos lėšos. Jei ne europiniai pinigai, vargu ar būtų pavykę tiek išplėsti ūkius. Dauguma ūkių, kurie nepabijojo rizikuoti, pasinaudojo parama ir dabar džiaugiasi. O tie, kurie delsė, dabar vis tiek nori nenori turi investuoti savų lėšų, nes ūkis turi atitikti vis augančius reikalavimus. Gera pripažinti, kad sėkmingas paramos lėšų panaudojimas didele dalimi priklausė ir nuo mūsų, konsultantų. Smagu stebėti, kaip klientas pirmą kartą labai nedrąsiai pasiryžta siekti paramos, o paskui, žiūrėk, tarsi pagreitį įgauna - antrą ir trečią, o kai kas ir ketvirtą projektą prašo padėti parengti.

Rengiant bet kurį projektą, labai svarbu kartu su ūkio šeimininku išsiaiškinti, ko jam labiausiai reikia, kokie jo tikslai ir finansinės galimybės, kad užsikrauta našta nepasirodytų per sunki. Teko matyti visokių negerų pavyzdžių, kai per didelės investicijos tiesiog įklampina žmogų. Štai menkučio ūkelio šeimininkei vienos komercinės bendrovės vadybininkai sugebėjo įsiūlyti didžiulę gelžbetoninę srutų talpyklą. Įklampino ūkininkę į 300 tūkstančių litų paskolą - iki šiol moteris tebevargsta. Mes taip nedirbame. Išklausome žmogaus pageidavimų, įvertiname visą situaciją ir bandome pasiūlyti patį geriausią variantą. Sprendimą visada daro pats ūkininkas. Juk neparduodame daikto - parduodame žinias.

Žiūrint į artimiausią perspektyvą, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau griežtės aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl labiausiai teks koncentruotis į aplinkosaugos sritį: dirvožemio tyrimus, tręšimo planų ruošimą. Labai gerai, kad LŽŪKT specialistai yra sukūrę kompiuterinę programą „EGeba". Ji leidžia metai iš metų kaupti duomenis apie konkretų ūkį, paskui juos analizuoti ir pateikti konkrečių rekomendacijų, kaip geriau tvarkytis, kuria linkme keisti technologiją ir, be abejo, kaip sutaupyti. O kur dar kuro ir pesticidų laikymo reikalavimai, nuo kurių niekur nepasislėpsi? Turime visi suvokti, kad reikalavimų reikia laikytis, kito kelio nėra.

Ateityje būsime aprūpinti pažangesne įranga ėminiams paimti, nes tuo paremtos visos tręšimo programos. Patirtis rodo, kad daug geriau ir pigiau viską, ko reikia, atiduoti žemei (pakalkinti, subalansuotai patręšti), tuomet ir užaugintoje produkcijoje bus visos reikalingos medžiagos. Jei karvės negaus su natūraliu pašaru visų reikalingų medžiagų, tai būtinai teks pirkti papildus ir tai kainuos gerokai brangiau.

Konsultuodamas pajutau, kad labai norisi ir pačiam savo kailiu išbandyti, kokia ta žemdirbio duona. Jau devyneri metai kaip ir pats ūkininkauju - turiu ekologinį mėsinių galvijų ūkį. Su žmona išauginome tris sūnus - du iš jų jau turi savo ūkius. Man labiau prie širdies ekologinis ūkininkavimo būdas, bet kai klientai prašo pakonsultuoti chemizuotą ūkį, juk negali atsisakyti. Nuo 2014-ųjų ir chemizuotus ūkius prispaus griežti reikalavimai, įsigalios integruota augalų apsauga, ir tai bus susieta su išmokų gavimu. Ūkininkas turės įrodyti, kad padarė viską, kad sumažintų pesticidų naudojimą: laikėsi tinkamos sėjomainos, gerai dirbo žemę, pasirinko atsparią veislę. Per mokymus žemdirbius raginame kuo labiau įvairinti sėjomainas, kad neįsivyrautų tik rapsai ir kviečiai.

Tenka ne tik Tauragės, bet ir Šilalės rajono žemdirbius kuruoti, o Šilalės gyvulininkystės konsultantas rūpinasi mūsų gyvulininkais. Mūsų rajone daugiausia ūkių yra mišrūs - greta augalininkystės plėtojama ir gyvulininkystė, ir tai laikyčiau dideliu privalumu, ypač jei ūkis dar ir ekologinės gamybos krypties. Be to, daug smulkių ūkių. Jokiu būdu nemanau, kad tik stambūs ūkiai turi perspektyvą. Anaiptol, gali ir kelis hektarus dirbdamas būti milijonierius, o gali ir su 1 000 ha jaustis vargšas. Žemdirbiams linkėčiau būti verslesniems. Didelių vilčių teikia jaunimas, ypač kurie jau pabuvojo užsienyje - jie ant vyriausybės neburba, žino, kad tik patys savo rankomis gali geresnį gyvenimą susikurti.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/05