Dėl klimato pokyčių sudėtingėjantis ūkininkavimas augalininkystės ūkių savininkus skatina ieškoti technikos ir įrangos, pritaikytos kokybiškai ir našiai dirbti drėgnesnėmis sąlygomis.

Tinkamiausių savo ūkiams javų kūlimo ir grūdų džiovinimo sprendimų ieškantiems ūkininkams pasirinkti tikrai yra iš ko, nes tiek skirtingų gamintojų kombainais, tiek grūdų ruošimo įranga mūsų šalyje prekiauja ne viena įmonė. Viena jų - daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvos rinkai suomiškas žemės ūkio mašinas tiekianti bendrovė „Rovaltra", be Valtra traktorių pristatanti Sampo Rosenlew kombainus ir Antti grūdų ruošimo įrangą. Pastaroji bendrovės siūlomos technikos asortimente - naujiena, pristatoma tik nuo pernai metų spalio. „Lietuvos ir Suomijos klimatinės sąlygos gana panašios, todėl ten gaminama technika bei įranga puikiai pasiteisina ir mūsų šalyje", - sakė bendrovės direktorius Romualdas Trainaitis, surengęs lietuvių ūkininkams kelionę į „Antti" ir „Sampo Rosenlew" gamyklas Suomijoje.

Pietvakarių Suomijos Salo mieste įkurta vienai šeimai priklausanti „Antti" gamykla (beje, pavadinta jos įkūrėjo vardu) 2012-aisiais minėjo 60 m. jubiliejų. Kaip pasakojo kompanijos direktorius Kalas Isotalas (Kalle Isotalo), įmonės istorija prasidėjo 1952 m. nuo jo senelio sukonstruotų pirmųjų metalo apdirbimo staklių. Dabar gamykloje, kurioje gaminama didžioji dalis grūdų ruošos įrangos sudedamųjų dalių ir detalių, dirba 130 darbuotojų. Siekiant išvengti klaidų ir neatitikimų, daugelis gamybos linijų automatizuotos, robotai dirba ištisą parą. Taupydami klientų laiką ir pinigus, gamintojai stengiasi džiovyklas surinkti maksimaliai, kad kuo mažiau montavimo darbų reikėtų atlikti džiovyklas statant ūkiuose. Grūdų džiovyklos ir saugyklos gaminamos iš nerūdijančio plieno lakštų. Beje, nemažą dalį gamyklos asortimente sudaro ir specialiai laivams gaminamos durys. Metinė įmonės apyvarta siekia 17 mln. eurų (58,65 mln. litų).

„Mūsų gaminamos džiovyklos išsiskiria universalumu, o tai, kad daugelį dalių ir įrenginių gaminame patys, suteikia mums pranašumo, lyginant su kitais gamintojais. Galime lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų pageidavimus ir esant poreikiui atlikti vienus ar kitus pakeitimus", - pastebėjo K. Isotalas, valdantis ne tik gamyklą, bet ir ūkį - 200 ha žemės ir 150 ha miško.

Gamykloje „Antti" gaminama visa džiovykloms reikalinga įranga: valomosios, elevatoriai, transporteriai, kurie gali būti iki 60 m ilgio, džiovinimo krosnys. Pastarosios gali būti su skirtingo kuro tipo šilumokaičiais, t. y. kūrenamais ne tik skystu kuru, dujomis, bet ir biokuru: medžio drožlėmis, pjuvenų granulėmis ar grūdų valymo atliekomis. Gamintojų teigimu, biokuru kūrenamos krosnys labai populiarėja. Ypač aktualu tai, kad šiose krosnyse galima kūrenti grūdų valymo atliekas, kurių tvarkymui keliami vis griežtesni reikalavimai ir daugeliui ūkininkų tai tampa problema.

„Antti" džiovyklos Agrosec ypač populiarios Skandinavijos šalyse, vis didesnio susidomėjimo jos sulaukia ir Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, Lenkijoje. Prieš kelerius metus suomiškai produkcijai atsivėrė ir Rusijos, Ukrainos rinkos. Tad be stacionarių ir mobilių porcijinio tipo džiovyklų, kurios Suomijoje pačios populiariausios, gamintojas siūlo ir didelių ūkių poreikius atitinkančius sprendimus, pramoninio lygio gamybai skirtą įrangą.

Atsižvelgiant į ūkių poreikius ir būtinybę džiovinti vis drėgnesnius grūdus, gaminamos trijų tipų Agrosec džiovyklos: Duoflo, Mixflo ir Conflo, kurios skiriasi veikimo principais. Mixflo priskiriamos porcijinio tipo džiovykloms, Conflo grūdai džiovinami nepertraukiamu srautu, o Duoflo įrangoje galimi abu veikimo principai. Visų tipų Agrosec džiovyklose yra pirminio valymo sistema. Nesvarbu, kokio tipo ar modelio džiovykla būtų, visų jų bendras požymis - nuolatinis grūdų judėjimas ratu įrenginyje, taip užtikrinant patikimą, tolygų ir kokybišką net ir labai drėgnų grūdų džiovinimą. Lyginant su kitų gamintojų įranga, „Antti" džiovyklose montuojami platesni oro padavimo kanalai, o keičiant ventiliatoriaus našumą, galima reguliuoti oro srauto kiekį ir džiovinimo temperatūrą.

Konstrukcinės ypatybės padeda išsaugoti grūdų kokybę

Ūkininko Romaldo Armono, Biržų rajone dirbančio 350 ha, teigimu, galimybė tiekti į džiovyklą didesnį oro srautą ir reguliuoti džiovinimo intensyvumą - ypač svarbios ypatybės, leidžiančios paruošti grūdus, išsaugojant jų kokybę ir, svarbiausia, daigumą.

„Auginu salyklinius miežius, sėklinius ir maistinius javus, parduodu rapsus aliejui spausti, tad džiovinamų grūdų kokybei keliu aukštus reikalavimus. Visų pirma grūdai neturi būti sugadinti ir perdžiovinti. Suomiškose džiovyklose montuojami elevatoriai turi specialius kaušelius, kurie saugo grūdus nuo sužalojimo. Pirmiausia grūdai įšildomi ir keliami į viršų. Jiems slenkant per bunkerį, kuriame nevyksta šildymo procesas, iš grūdų vidurio drėgmė eina į pakraščius. Vadinasi, nevyksta intensyvus džiovinimas ir grūdai nėra kepinami. Todėl toks technologinis procesas, kai naudojama mažesnė temperatūra ir didesnis oro srautas, užtikrina optimalų grūdų džiovinimą ir išsaugo jų kokybę bei daigumą", - pastebėjimais dalijosi Biržų r. ūkininkas, savo ūkiui pasirinkęs stacionarią didelio našumo porcijinio veikimo džiovyklą, kurioje vienu metu galima džiovinti maždaug 47 t kviečių.

Jis neslėpė, kad pasirinkimui įtakos turėjo ir tai, kad bendradarbiavimas su „Rovaltra" tęsiasi jau du dešimtmečius - R. Armonas yra vienas pirmųjų Valtra pirkėjų, dabar jo ūkyje dirba trys suomiški traktoriai. Ateityje biržietis ūkininkas planuoja įsigyti ir suomišką javų derliaus dorojimo mašiną. Jo žodžiais, ekskursija po „Sampo Rosenlew" įtikino šių mašinų patikimumu, tvirtumu ir tinkamumu mūsų sąlygoms.

Populiariausios mobilios džiovyklos

Bendrovės „Rovaltra" vadovo R. Trainaičio teigimu, Lietuvos ūkininkai labiausiai domisi mobiliomis porcijinio veikimo džiovyklomis, kurių talpa gali būti nuo 20,6 iki 36,5 m³. Paprastai jas įsigyja apie 200-300 ha dirbantys ūkiai. Tokį pasirinkimą pirmiausia lemia tai, kad mobiliai džiovyklai įsirengti nėra būtinas projektas, nereikia gauti leidimo statyboms. „Taip ūkininkas sutaupo, o turėdamas laiko ir pinigų gali ją „apginkluoji" bokštais ir pasidaryti pastatą - taip mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą", - sakė R. Trainaitis. Šiuo metu bendrovė yra sudariusi 15 sutarčių „Antti" džiovykloms Lietuvoje pastatyti.

Mobilią džiovyklą pasirinko ir Arvydas Bražiūnas, Rokiškio rajone su broliu Giedriumi dirbantis daugiau kaip 400 ha žemės. Pasak ketvirtus metus ūkininkaujančio Arvydo, džiovykla ūkyje tapo būtinybe. „Ypač praėjusi javapjūtė parodė, kad be džiovyklos ūkyje apsieiti neįmanoma. Neturint kur šlapių grūdų dėti, ne tik javapjūtė nusitęsė, grūdų kokybė krito, bet ir sėja gerokai susivėlino", - rūpesčiais dalijosi Rokiškio ūkininkas. Jis neabejojo, kad šiųmetė javapjūtė bus gerokai lengvesnė, mat jau pavasarį ūkį pasieks suomiška džiovykla, kurioje vienu metu galima išdžiovinti maždaug 28 t grūdų.

Suomiškų kombainų gama

Beveik šešiasdešimt metų javų derliaus dorojimo mašinas kuriančioje „Sampo Rosenlew" gamykloje Porio mieste gaminami vadinamieji selekciniai, skirti sėklininkystės ūkiams, ir vidutinio našumo kombainai. Juose montuojami AGCO Power varikliai, apimantys nuo 120 iki 276 AG diapazoną. Galingiausi ir našiausi yra 6 kratiklių 3000 serijos kombainai, jų gamoje - du pagrindiniai modeliai: 3065 ir 3085. R. Trainaičio teigimu, šios serijos kombainai sulaukia didžiausio Lietuvos ūkininkų dėmesio, nors yra mūsų laukuose dirbančių ir mažųjų kombainų, taip pat ne vienas sėklininkystės ūkis pasirinkęs suomiškas Plot modelio mašinas.

Nuo 2001 m. gaminami 3000 serijos kombainai gali būti komplektuojami su 3,1-6,9 m darbinio pločio pjaunamosiomis. Pasak kombainų technologines savybes pristačiusio ir gamyklą aprodžiusio Kimo Diofneso (Kim Döfnäs), gamyklos pardavimų vadovo Skandinavijos ir Baltijos šalims, Europoje populiariausi suomiški kombainai su 6,3 m pjaunamosiomis, o didžiausio darbinio pločio mašinas paprastai renkasi Kazachstano ūkininkai. 

Prieš pora metų gamykla atnaujino pasiūlą ir pristatė Comia seriją, kurią sudaro trys modeliai: 4 cl. 150 AG Comia C4, 6 cl. 185 AG Comia C6 ir 6 cl. 210 AG Comia C8. Naujieji 4 ir 5 kratiklių Comia kombainai pakeitė 2000 seriją. Įvairioms kultūroms doroti tinkamų kombainų pjaunamosios gali būti nuo 3,45 iki 5,10 m darbinio pločio, pjovimo aukštis reguliuojamas automatiškai. Visi pjaunamosios segmentai tvirtinami varžtais, tad yra lengvai pakeičiami.

Galingesniuose Comia C8, kaip ir 3000 serijos, kombainuose montuojama dviejų būgnų kūlimo sistema, beveik 20 proc. didesnį našumą užtikrina masės greitintuvas. Sampo kombainų išskirtinumas - didelės masės metalinis būgnas ir keliose vietose reguliuojamas pobūgnis. Naujomis technologijomis aktyviai besidominčio inžinerinį išsilavinimą turinčio ūkininko R. Armono pastebėjimu, masyvus būgnas - didžiulis privalumas, ypač kuliant drėgnus javus. „Sampo kombainų kūlimo būgnai - ne štampuoti, o lieti, todėl net kuliant drėgnesnius javus jie juda iš inercijos, neapkrauna variklio. Be to, jie labai stiprūs, neįmanoma jų sulenkti ar sulaužyti", - vaikščiodamas po gamyklą kolegų ūkininkų dėmesį į kūlimo būgnų konstrukciją atkreipė R. Armonas. Jo žodžiais, lietuviškai javapjūtei aktualu ir tai, kad separavimo mechanizmas sudarytas iš plonų plieninių vielučių, todėl bendras tuštumų plotas yra gerokai didesnis, tad ir pralaidumas kur kas geresnis, lyginant su kitų gamintojų kombainais. 

Kėdainių r. ūkininkaujančio Alvydo Chmieliausko teigimu, Sampo kombainai išsiskiria ir ypač švelniu kūlimu, o tai patvirtino ir Ukrainos žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikti mokslininkų tyrimai, kur buvo lyginami skirtingų gamintojų kombainų darbas. „Parametrai tikrai stulbinantys. Nustatyta, kad Sampo sunaudojo mažiausiai degalų, be to, mažiausiai išbarstė ir sužalojo grūdų", - internete rasta informacija pasidalijo A. Chmieliauskas, savo 150 ha augalininkystės ūkiui pasirinkęs Comia C8 kombainą. Jis prasitarė, kad apsilankius gamykloje, kilo minčių šiek tiek pakeisti kombaino komplektaciją - kratikliams užsisakyti guolius ir pasirinkti galingesnį smulkintuvą.

Paprastas išvalymas ir priežiūra

Lankydamiesi gamykloje mūsų šalies ūkininkai įsitikino, kad didžiulis suomiškų kombainų privalumas yra ir paprastas jo išvalymas, nesudėtinga ir patogi javų derliaus dorojimo mašinos priežiūra. „Visų modelių Sampo kombainus paprasta išvalyti ne tik kuliant skirtingas kultūras, bet ir dorojant drėgnus ar piktžolėtus javus. Kratomosios lentos, kratikliai bei sietų sekcijos lengvai išimami, išvalomi ir vėl grąžinami į pirminę padėtį", - teigė K. Diofnesas, pabrėždamas, kad iš nerūdijančio plieno gaminami trijų dalių sietai 3000 serijos kombainuose standartiškai reguliuojami iš kabinos. Comia modeliuose reguliavimas galimas kaip papildoma įranga.

Jau nemažai metų suomiškomis mašinomis beveik 1 000 ha ūkyje javus dorojantis Pakruojo r. ūkininkas Gediminas Ališauskas ypač džiaugėsi galimybe užsisakyti kombainą su keturiais varomaisiais ratais. „Ūkyje turiu tris Sampo 3000 serijos kombainus. Pirmasis ūkyje jau dirba dešimt metų ir jokių didelių problemų dar neturėjau. Prieš pora metų įsigytas kombainas su keturiais varančiaisiais ratais pernai ypač pasiteisino dirbant šlapiose dirvose - jo pravažumas buvo nepalyginamai geresnis, tad juo sudėtingesnius laukus ir kūlėme", - sakė G. Ališauskas prisimindamas, kad be vargo išsikūlė ir kaimyno atiduotų 100 ha rapsų lauką, į kurį joks kitas kombainas įvažiuoti negalėjo. Ateityje pakruojiškis planuoja pirmąjį kombainą keisti naujesniu modeliu, bet kol kas laukia pavasarį ūkį pasieksiančio ketvirtojo suomiško Valtra traktoriaus.

---------

Gamykloje „Sampo Rosenlew" javų derliaus dorojimo mašinos gaminamos nuo 1957-ųjų, nors įmonės veiklos pradžia siekia 1858 metus. Šimtą trisdešimt metų (iki 1987 m.) įmonę valdė Rozelių (Rosenlew) šeima. Dabar (nuo 1991 m.) javų ir miškų kombainų, taip pat hidraulinių komponentų gamyklų savininkai yra Jalis Prihtis (Jali Prihti) su sūnumi Timu (Timo), be to, 10 proc. įmonės akcijų priklauso tarptautinei korporacijai AGCO. „Sampo Rosenlew" gamyklos yra Porio, Juveskiulės ir Nakilos miestuose.

Iš viso pagaminta jau daugiau kaip 50 tūkst. javų dorojimo mašinų. Per dieną surenkami 4 kombainai. Pernai metais pagaminta 800, šių metų planas - 1 000 kombainų. Beveik 80 proc. suomiškų javų kombainų eksportuojama, jie savo pirkėjus turi jau daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaruoju metu ypač išaugo eksportas į Alžyrą, Turkiją, Rusiją. Įmonės pajamų struktūroje kombainų pardavimai sudaro 70 proc., praėjusiais metais jie siekė 84 mln. eurų (289,8 mln. Lt).

„Sampo Rosenlew" gamykloje Porio mieste dirba 540 darbuotojų, dar 120 darbuojasi Juveskiulėje įkurtame hidraulinių komponentų fabrike.

Gitana Kemežienė

Mano ūkis, 2013/04