Nors už lango dar gili žiema, bet pavasaris ne už kalnų. Daugelis žemdirbių jau susiplanavę, kiek ir kokių augalų apsaugos produktų reikės jų prižiūrimiems pasėlių plotams. Vieša paslaptis, kad stengdamiesi sutaupyti, kai kurie ūkininkai linkę rizikuoti ir įsigyti nelegalių pesticidų. Nors Lietuvos augalų apsaugos asociacija jau keleri metai garsiai šaukia, kad tai nusikaltimas žmonių sveikatai ir aplinkai, problema išlieka aštri, o Lietuva niekaip nenusikrato jai klijuojamos nelegalių pesticidų tranzito šalies etiketės.

Rengdamasi naujam sezonui, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) parengė naujų leidinių, supažindinančių naudotojus bei konsultantus su augalų apsaugos produktų registracijos principais, saugaus naudojimo rekomendacijomis, nelegalių produktų identifikacija. Pastaroji itin svarbi - visi žemdirbiai turi mokėti atskirti legalų produktą nuo falsifikuoto. Kaip įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, taip ir pasiteisinimas, kad esą naudotojas pirkdamas produktą nė neįtarė apie nelegalią jo kilmę, nelaikomas rimtu argumentu. Kiekvienas žemdirbys, naudojantis savo ūkyje nelegalius pesticidus, kaip ir tokių produktų platintojas, rizikuoja užsitraukti ne tik administracinę atsakomybę, bet ir prarasti išmokas

Ne tik mūsų šalies problema

Falsifikuotų chemikalų pardavimas yra labai pelningas - pagal pelną prilygsta nelegalių tabako gaminių ar narkotikų prekybai. Tokios prekybos mastai nuolat auga, o kriminalinių grupuočių tinklas apraizgė visą pasaulį. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje LAAA direktorė Aušra Beniulienė kartu su 25 Europos Sąjungos šalių muitinių, policijos, fitosanitarijos bei kitų kontroliuojančių institucijų atstovais dalyvavo EUROPOL ir Europos Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos (OHIM) organizuotoje falsifikuotų ir nelegalių augalų apsaugos produktų prevencijos ir kontrolės konferencijoje. „Tai, kad visa trijų dienų trukmės konferencija buvo skirta vien tik šiems klausimams aptarti, rodo, kad tai opi visos Europos problema", - įsitikinusi A. Beniulienė.

Pirmą kartą augalų apsaugos produktų gamintojų ir šalių valstybinių institucijų atstovai kartu su EUROPOL, EUROJUST( Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų atstovų organizacija), OLAF ( Kovos su sukčiavimu organizacija) ir Europos Komisija aiškinosi gilumines nelegalios prekybos pesticidais priežastis, keitėsi patirtimi ir teikė siūlymus, kaip iš esmės pagerinti situaciją. Valstybinių institucijų atstovai pristatė padėtį kontrolės srityje savo šalyse. Kaip kitose šalyse sulaikytų falsifikatų šalis gavėja ne kartą ir ne du buvo minima Lietuva, tokiai nelegaliai veikai patogi pirmiausia dėl savo geografinės padėties - jūsų uosto ir išorinių ES sienų. Europos Sąjungos šalyse sulaikomų nelegalių augalų apsaugos produktų kiekiai nuolat auga: 2009 m. - 50 tonų, 2010 m. - 500 tonų ir 2011 m. - 3 000 tonų, tačiau ekspertai įspėja, kad tai tik ledkalnio viršūnė.

Kokios išvados buvo padarytos po konferencijos? Pirma, visos atsakingos ES institucijos pripažino būtinybę imtis skubių veiksmų nelegaliai prekybai pažaboti. Kiekviena iš jų pagal savo kompetenciją (teisės aktų pataisos, tyrimai, informacijos sklaida, finansiniai bei materialiniai ištekliai, policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų mokymas ir pan.) gali esmingai prisidėti prie prekybos nelegaliais augalų apsaugos produktais stabdymo.

Antra, ES institucijų atstovai ir atsakingi šalių pareigūnai konstatavo, kad pažeidimai nelegalios prekybos pesticidais srityje seniai peržengė intelektinės nuosavybės ar patentų teisės pažeidimų lygmenį ir turi būti kvalifikuojami kaip kriminaliniai nusikaltimai žmonių sveikatai ir aplinkai. Kaip pastebėjo EUROPOL direktorius Robis Vairaitas (Rob Waiwright), prekybą nelegaliais ir padirbtais pesticidais organizuoja labai sudėtingi kriminaliniai tinklai. Nusikaltėliai sukūrė kompleksinius pasaulinius tiekimo kanalus ir naudojasi legaliomis kompanijomis, kad užmaskuotų savo veiklą.

Trečia, bus skatinama visapusiškai reaguoti kovojant su grėsmėmis sveikatai ir aplinkai, kylančiomis dėl nelegalių pesticidų, stiprinant teisėsaugos institucijų, vyriausybinių agentūrų (ypač pesticidų reguliavimo institucijų) ir privataus sektoriaus partnerių bendradarbiavimą.

Lietuvoje pirmieji ledai taip pat pralaužti - dėl neteisėtos veikos, susijusios su nelegalių augalų apsaugos produktų tiekimu rinkai ir naudojimu, atliekami ikiteisminiai tyrimai, vykdomos administracinės teisenos. LAAA bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis - muitinės, policijos įstaigomis, su Valstybine augalininkystės tarnyba prie ŽŪM, kurių specialistai pagal kompetenciją profesionaliai atlieka savo pareigas. Keičiamasi svarbia informacija, atliekama iš apyvartos išimtų nelegalių produktų ekspertizė, organizuojami pareigūnų mokymai.

Naudojimo mastas - bauginantis

Nelegalių pesticidų kiekiui apskaičiuoti taikomi įvairūs metodai, kurie naudojami ir kitose prekybos srityse, taip pat ir specifiniai būdai, kuriuos taiko kontroliuojančios institucijos. Kaip teigiama EUROPOL pranešime, kai kuriose ES šalyse ketvirtadalis visų rinkoje esančių augalų apsaugos produktų yra nelegalūs. Remiantis 2010 metais LAAA atliktu tyrimu, Lietuvą taip pat galima priskirti prie tokių šalių. Beje, interneto svetainės www.manoukis.lt atlikta lankytojų apklausa taip pat rodo panašias tendencijas - kad naudoja nelegalius pesticidus, prisipažino penktadalis atsakiusiųjų.

Kadangi nelegalių pesticidų platinimas yra labai pelninga veikla, tai ir norinčiųjų ja užsiimti netrūksta. Tai ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (įskaitant ir kitų šalių atstovus), turintys žinių apie augalų apsaugos produktų naudojimą, susirinkę informaciją apie produktų poreikį bei turintys savo klientų ratą. Tikėtina, kad, panašiai kaip ir kai kuriose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, yra bandoma platinti nelegalius produktus ir per legaliai dirbančias ir bei leidimus prekybai turinčias įmones.

Sunku būtų tiksliai įvardinti, kas susidariusioje grandinėje - importuotojai - platintojai - naudotojai - turėtų prisiimti didžiausią kaltę. Viena vertus, jei nebūtų nelegalių ar falsifikuotų augalų apsaugos produktų poreikio, nebūtų terpės ir pasiūlai. Pasak A. Beniulienės, kalbantis su ūkininkais „ne spaudai", susidaro įspūdis, kad nemažai iš jų puikiai žino, kad naudoja nelegalius kiniškus chemikalus, mat akivaizdžiai skiriasi falsifikatų bei originalių produktų kainos, jų pakuotės, skirtingi ir tiekėjai.

Kita vertus, atliekant tyrimus aiškėja, kad importuotojai ir platintojai, kurdami įvairias schemas įtaigiai bando įtikinti naudotoją, kad jų siūloma nelegali produkcija atitinka žemdirbių lūkesčius, t. y. siūlomi nelegalūs pesticidai yra net veiksmingesni už legalius ir, žinoma, pigesni. Tačiau platintojai, brukdami nelegalią produkciją „pamiršta" naudotojui pasakyti, kad parduodamuose produktuose yra ir kitų toksinių bei uždraustų medžiagų, kurios gali daryti daug žalos.

„Patiko vieno ūkininko pastebėjimai, į kuriuos verta įsiklausyti: jis naudoja tik legalius registruotus augalų apsaugos produktus ir kulia po 8 t/ha kviečių derlių, o kaimynai - vos po 4-6 tonas. Kodėl? Žmogus svarsto, kad galbūt kaimynai naudoja kiniškus produktus, kurie yra fitotoksiški augalams - kitaip tariant, sunaikina žaladarius, bet kartu apnuodija augalus, sumenkina jų gyvybines galias ir sumažina derlių. O jei dar ištirtume to derliaus kokybę...", - pastebi A. Beniulienė, pridurdama, kad toksinės medžiagos gali ne tik kauptis augaluose, bet ir ilgam apnuodyti dirvožemį.

Patirtis stabdant nelegalių produktų prekybą ir naudojimą

Kartu su kitomis nacionalinėmis ES asociacijomis LAAA jau treti metai vykdo kovos su falsifikavimu ir nelegalia prekyba projektą. Pasak projekto partnerio „Ekskomisarų biuro" prekių ženklų apsaugos grupės vadovo Rimgaudo Pilkos, vienas iš lengviausių būdų įtarti, kad produktas falsifikuotas - jo kaina: tokie produktai būna 20-50 proc. pigesni nei rinkoje esantys originalai. R. Pilkos teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nelegalių pesticidų platinimu verčiasi oficialiai dirbančių kompanijų vadybininkai, ieškantys būdų, kaip pasipelnyti iš šalies. Kitaip tariant, greta legalių produktų tiems patiems klientams jie pardavinėja ir nelegalius. Tokiu atveju kompanija, kuriai atstovauja toks žmogus, apie jo „papildomą verslą" gali nė nenumanyti. Kita vertus, būna ir taip, kad visa įmonė „specializuojasi" nelegalioje prekyboje.

„Įvertinus praėjusių metų patirtį ir žvelgiant į šių metų perspektyvą, galima spėti, kad žemdirbiai gali būti klaidinami, ypač, kai jiems siūloma įsigyti neva Lenkijoje ar kitose ES šalyse registruotų produktų, kur jie esą pigesni 30-40 procentų. Tuo patikėti gali tik tie, kurie nesuvokia, kas tai yra tikrasis paralelus arba analogiškas produktas. Tai tas pats „Syngenta", „Bayer", „DuPont" ar kitų gamintojų pagamintas augalų apsaugos produktas, parduodamas Lenkijoje, ir jis negali būti pigesnis už savikainą. Labai pigūs gali būti tik falsifikatai", - įspėja R. Pilka.

Bendradarbiaujant su visomis teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijomis, Lietuvos ir kitų šalių rinkos priežiūros tarnybomis siekiama nustatyti pažeidėjus visose tiekimo rinkai grandyse. Muitinė ir jos kriminalinė tarnyba deda daug pastangų siekiant užkardyti ir išsiaiškinti nelegalių chemikalų importą, augalininkystės tarnybos specialistai ir policija atlieka kontrolę ir nustatinėja nelegalių produktų platintojus bei naudotojus. 

„Naudotojai nebėra tokie drąsūs ir nesiafišuoja, kad naudoja nelegalius pesticidus. O anksčiau juos atvirai laikydavo ir dar kitiems pasiūlydavo. Platintojai taip pat „nuėjo į pogrindį", - pastebi R. Pilka, pridurdamas, kad šio nelegalaus verslo variklis yra milžiniškas pelnas ir labai menka baudžiamoji atsakomybė.

Augalų apsaugos produktai yra pavojingos, chemiškai labai aktyvios medžiagos, todėl jų gamybai ir tiekimui į rinką taikomi specifiniai reikalavimai. ES draudžiama tiekti rinkai ir naudoti valstybėse narėse neregistruotus produktus. Produktuose privalo būti tik Europos Komisijos įregistruotos veikliosios medžiagos, pagamintos konkrečiai įvardintoje gamybos vietoje.

Kaip informuoja Muitinės kriminalinė tarnyba, dažniausiai nelegalūs augalų apsaugos produktai atgabenami iš Kinijos. Pastaruoju metu muitinė sustiprino kontrolę šioje srityje, atliekama rizikos analizė. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, nelegalūs produktai gali būti aptinkami ir muitinio forminimo metu. Dėl produkto specifikos reikalingi ekspertiniai tyrimai, nustatant, ar įvežta tai, kas deklaruota.

POZICIJA

Aušra BENIULIENĖ, LAAA direktorė

Lietuvio sveikata mažiau verta negu vokiečio ar prancūzo?

Lietuvoje randama daug falsifikatų, kurių sudėtyje nustatoma labai toksiškų, seniai ES uždraustų medžiagų. Tai didžiulė grėsmė ne tik purškimo operatoriui, bet ir visiems asmenims, kurie gali būti netoliese, o galiausiai tai grėsmė visiems maisto valgytojams. Pavyzdžiui, viename iš falsifikuotų herbicidų rastos pavojingos medžiagos EMS, pasižyminčios mutageniniu, teratogeniniu ir kancerogeniniu poveikiu, kiekis 300 kartų viršijo leistiną normą, herbicide buvo rasta ir kitų pavojingų toksiškų teršalų, o pats bakelis tik per stebuklą neišlėkė į orą, nes falsifikato degimo pliūpsnio temperatūra buvo vos 25 °C.

Būtent dėl grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai priimdami naujus nacionalinius augalų apsaugos teisės aktus Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių įstatymų leidėjai labai sustiprino pardavėjų ir naudotojų atsakomybę. Ten ne tik labai ženkliai padidintos baudos, ten nelegalių pesticidų pardavimas ir naudojimas prilyginti kriminaliniams nusikaltimams, už kuriuos sodinama į kalėjimą. Kadangi pernai svarstant Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisų projektą, kai kurios baudos net buvo sušvelnintos, darau išvadą, kad lietuvio sveikata ir gyvybė yra ženkliai mažiau verta nei vokiečio ar prancūzo. Būtų įdomu sužinoti, ką apie tai mano naujos kadencijos Seimas.

Vilties susidoroti su šia problema neprarandu, nes Lietuvoje matau labai daug žmonių, norinčių, kad padėtis pasikeistų į gerą, ir skiriančių tam daug pastangų. Tikiuosi pagalbos ir iš naujojo žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos, kuris yra sveikatos mokslų atstovas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Neabejoju, kad jam tikrai rūpės žmonių ir gyvūnų sveikata bei Lietuvos, kaip saugių maisto produktų gamintojos, prestižas.

Žemdirbius raginu pirkti produktus originaliose pakuotėse su originaliomis lietuviškomis etiketėmis ir tik iš patikimų platintojų. Originalioje etiketėje visada bus produkto registracijos Lietuvoje numeris, saugos ir rizikos frazės, Lietuvos sąlygomis nustatytos naudojimo rekomendacijos, gamintojo ir platintojų rekvizitai. Ant pakuotės rasite ir produkto partijos numerį bei pagaminimo datą, o turėdami šiuos duomenis dėl produkto originalumo visada galėsite pasitikslinti pas gamintojo atstovą. Kviečiu naudotis nemokama telefono linija 8 800 20066. Būkite aktyvūs ir atsakingi!

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/02