Ruošiantis auginti daigus patiems, pirmiausia būtina pasirūpinti geros kokybės sėklomis. Kai sėklos nesudygsta, paprastai manoma, kad jos buvo prastos kokybės. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė priežastis.

Net ir pasėjus kokybišką sėklą, daigelių kartais galima nesulaukti. Priežasčių tokiai nesėkmei gali būti kelios: infekcijos, prastos kokybės gruntas, per didelė drėgmė. Taigi, kodėl nedygsta sėklos, o sudygę daigeliai žūsta?

Infekcija, patekusi su sėklomis

Sėklos gali būti įvairių, net ir labai pavojingų, infekcijų pernešėjos. Infekcija, patekusi kartu su sėkla, paprastai būna agresyvi, todėl didelė tikimybė, kad gali susirgti ir žūti kaimynystėje augantys sveiki daigai. Dėl to sėjai patartina naudoti tik beicuotą sėklą.

Infekcija, patekusi su gruntu

Dažnai infekcijos šaltinis yra kompostas, mėšlas, sodo ar daržo žemė. Ruošiant substratus daržo žemės naudoti nepatartina, o jei naudosite, ji turi būti iškaitinta. Ją galite palaistyti verdančiu vandeniu, tačiau geriau 2-3 val. pakaitinti orkaitėje 200-250 ^oC temperatūroje.

Grunto toksiškumas

Tai dažna daigų žūties priežastis. Klaidingai manoma, kad jei žemė juodos spalvos, tai ji labai derlinga, ir daigų auginimui pasirenkamas juodas, nežinomos kilmės gruntas, kuris gali būti užterštas toksiškomis medžiagomis. Geriausia daigams auginti naudoti specialiai paruoštus durpių substratus.

Per didelė druskų koncentracija grunte

Per didelė druskų koncentracija dygstančioms sėkloms labai žalinga: sėklos lėčiau dygsta, o jei dar trūksta ir drėgmės, gali žūti. Iki sudygimo jokiu būdu nelaistykite substrato trąšų tirpalais, nes tai sėklas gali pražudyti. Laistykite tik vandeniu. Perteklinė druskų koncentracija substrate turi neigiamos įtakos ne tik sėklų daigumui, bet ir tolimesniam daigų augimui. Netolygiai sudygę daigai rodo, kad substrate yra druskų perteklius.

Per daug suspaustas gruntas

Jei gruntas yra prastos kokybės, nepurus, nepralaidus orui ir vandeniui, tai irgi turi neigiamos įtakos sėklų dygimui. Jei gruntas supuola, tada augalų šaknims gali trūkti oro ir jos žūsta.

Netinkamas sėjos gylis

Kai sėklos smulkios, sėjos gylis turi ypač didelės įtakos jų sudygimui. Jokiu būdu jų nesėkite giliai. Per giliai pasėtos vidutinio stambumo sėklos dygsta ilgiau, daigai būna silpni. Tokie daigai greičiau suserga, nes grunte visada yra patogenų.

Jei mažai šilumos, sėklos ypač jautriai reaguoja į sėjos gylį ir pasėtos per giliai nedygsta. Jei gruntas purus, o sėklos pasėtos per giliai, kad jos sparčiau sudygtų, reikėtų palaikyti aukštesnę oro temperatūrą. Tada sutrumpėja dygimo periodas. Tačiau supuolusiame grunte dygstančioms sėkloms tai nepadeda.

Per didelė grunto drėgmė

Jei gruntas per drėgnas ir dar žema temperatūra, tai pasėjus net reikiamu gyliu, sėklos gali supūti.

Per žema temperatūra

Jei sėklų dygimo metu temperatūra yra žema, gerokai pailgėja jų sudygimo laikas arba jos visai nesudygsta.

Dienų skaičius nuo sėjos iki sudygimo, priklausomai nuo temperatūros

Per didelis rūgštumas

Jei gruntas yra netinkamo rūgštumo, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, daigai lėtai auga, būna prastos kokybės. Rūgščiame grunte suaktyvėja dirvos grybinė mikroflora, kuri gali susilpninti jų augimą net ir esant palankioms aplinkos sąlygoms.

Ilgas laikymas žemoje temperatūroje

Jei sėklos buvo ilgai laikytos žemoje temperatūroje, jos būna gilios ramybės būsenoje, kurią sunku nutraukti. Tokios sėklos dygsta ilgai arba visai nesudygsta.

Deguonies trūkumas

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sėklų dygimui, yra deguonis. Jis į dirvą įsiskverbia labai lėtai. Jei substratas nėra purus, tai dar labiau apsunkina deguonies patekimą į jį, sumažėja jo koncentracija. Deguonies gali pritrūkti, kai substratas yra per drėgnas. Kai įtrūksta sėklos luobelė, labai išauga sėklos poreikis deguoniui. Gerai deguonimi aprūpintų sėklų dygimas ne tik paspartėja, bet tai turi teigiamos įtakos ir tolimesniam daigų augimui.

Kuo aukštesnė temperatūra, tuo sėklos intensyviau kvėpuoja, todėl labai svarbu, kad joms tuo metu netrūktų deguonies ir prie jų laisvai prieitų oras. Kad dygstančios sėklos, o vėliau ir daigų šaknys gautų kuo daugiau deguonies, reikia atsargiai papurenti substrato paviršių, kad nesusidarytų luobelė.

Mikroklimato įtaka daigų kokybei

Auginant daigus, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jie užaugtų sveiki, gerai išsivystę, užgrūdinti ir būtų tinkamai paruošti tolimesniam auginimui. Kokie turi būti aplinkos faktoriai ir kaip juos suderinti, kad daigų augimui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos?

Temperatūros režimas

Pagal poreikį šilumai daržovės skirstomos į tris grupes. Daigų augimo metu kiekvienos grupės daržovių daigams optimali temperatūra augimo metu yra skirtinga. Kad sėklos greitai ir vienodai sudygtų, pirmosios ir antrosios grupės daržovėms temperatūra turėtų būti 20-25 ^oC, paprikoms, baklažanams, moliūginėms daržovėms - 25-30 ^oC.

Kad daigai būtų geros kokybės, svarbu po sudygimo temperatūrą 4-7 dienoms sumažinti. Pirmosios grupės daržovių daigams (kopūstinėms daržovėms) temperatūra mažinama iki 6-10 ^oC, antrosios grupės daržovių daigams (svogūnai, porai, salotos, salierai) - iki 8-10 ^oC, pomidorams, paprikoms - iki 12-15 ^oC, moliūginėms daržovėms - iki 15-17 ^oC. Vidutinė optimali temperatūra pirmosios grupės daržovių daigams yra 13 ^oC (žiediniams kopūstams ji turėtų būti 1-2 ^oC aukštesnė), antrosios grupės daržovių daigams - 16 ^oC, trečiosios grupės daržovių daigams - 18 ^oC (arbūzams, baklažanams, paprikoms, melionams - 1-2 ^oC aukštesnė).

Antrą kartą temperatūra mažinama, siekiant daigus užgrūdinti. Likus 10-15 dienų iki daigų persodinimo, temperatūra mažinama iki 6-8 ^oC šalčiui atsparioms daržovėms, iki 12-14 ^oC šilumamėgėms ir iki 15-18 ^oC moliūginėms daržovėms.

Šviesos režimas

Ar dygstančioms sėkloms reikalinga šviesa? Paprastai sėklos dygsta žemėje, t. y. tamsoje. Tačiau labai smulkioms sėkloms dygimui reikalinga šviesa. Jos neturi sukaupusios savyje daug maisto medžiagų atsargų, todėl šviesa stimuliuoja jų dygimą. Viena tokių daržovių yra salieras, kurio sėkla sveria mažiau negu miligramą. Tokiu atveju labai svarbu sėjos gylis. Nereikia šių sėklų sėti per giliai.

Didelės įtakos daigų kokybei turi šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė. Jauni augalai ypač jautrūs šviesos trūkumui. Labiau reiklios šviesos intensyvumui yra vaisinės daržovės (pomidorai, agurkai), mažiau reiklūs - kopūstai, salotos ir kitos daržovės. Perteklinis šviesos intensyvumas, ypač tiesioginė saulės radiacija, sulėtina fotosintezės procesą, pagreitina augalų senėjimą.

Šviesos įtaka svarbi grūdinant daigus. Jeigu daigai yra gerai apšviesti, temperatūrinis grūdinimas vyksta greičiau. Tam didelės įtakos turi ultravioletiniai spinduliai, kurių veikiami daigai sukaupia daugiau vitamino C, padidėja jų atsparumas šalčiui ir jie tampa ištvermingesni. Nustatyta, kad kai kurie augalai (kai kurios moliūginių ir bulvinių šeimos augalų veislės), antroje daigų auginimo pusėje sutrumpinus dieną iki 10-12 val., greičiau vystosi, gaunamas ankstyvesnis ir didesnis derlius.

Kai šviesos intensyvumas didelis, daigų lapuose intensyviai vyksta fotosintezė ir organinių medžiagų sukaupiama 10 kartų daugiau negu jų sunaudojama kvėpavimui. Geromis sąlygomis 10 proc. fotosintezės produktų sunaudojama medžiagų apykaitos procesams, o 90 proc. - augalų biomasės kūrimui, todėl daigai labai greitai auga. Tokiomis sąlygomis augančius daigus galima pikuoti praėjus 1-1,5 savaitės po sudygimo. Esant silpnam apšvietimo intensyvumui, fotosintezė vyksta vangiai, didelė dalis organinių medžiagų sunaudojama kvėpavimui, todėl daigų biomasė didėja lėtai. Negaudami pakankamai šviesos daigai tįsta, sunaudoja visas atsargines sėkloje likusias organines medžiagas. Tokie augalai dažnai suserga, nes juos pažeidžia mikroorganizmai. Pastarieji nėra žalingi, kai augalai yra stiprūs.

Svarbu! Oro temperatūra daigų auginimo metu priklauso nuo apšvietimo intensyvumo. Kuo jis didesnis, tuo aukštesnė gali būti oro temperatūra (25-30 ^oC). Kai apšvietimas mažas, oro temperatūra neturėtų būti aukštesnė negu 20 ^oC.

Drėgmės režimas

Daigams vienodai kenksminga ir kai substratas per drėgnas, ir kai per sausas. Kai per drėgnas, daigai būna gležni, gali pradėti sirgti. Kai per sausas, daigai gali žūti, arba sumažėja ankstyvasis, o kai kada ir bendrasis daržovių derlius.

Oro ir substrato drėgmę būtina reguliuoti pagal daigų augimo tarpsnį. Truputį padžiovinus substratą, daigų masė sumažėja, tačiau jie sukaupia daugiau sausųjų medžiagų. Augalų audiniuose sumažėjus vandens, dėl padidėjusio cukrų, chlorofilų, koloidų kiekio, padidėja ląstelių sulčių koncentracija. Tokie daigai greičiau prigyja lauke, nes jų šaknų siurbimo galia didesnė, gerai adaptuojasi naujomis sąlygomis ir geriau auga. Optimali substrato drėgmė daugumos daržovių daigams 55-65 proc., pomidorų daigams - 55-65 procentai.

Nuo oro drėgmės priklauso patenkančių į augalą skysčių, mineralinių druskų kiekis, drėgmės kiekis grunte bei mineralinių druskų, susikaupiančių dirvos paviršiuje, kiekis. Perteklinė oro drėgmė žalinga daigams. Optimali oro drėgmė kopūstų, pomidorų, moliūginių daržovių daigams - 60-70 proc., žiedinių kopūstų, svogūnų, salotų, agurkų daigams - 70-80 procentų.

Svarbu! Daigus laistykite tik šiltu vandeniu (22-25 ^oC) pirmoje dienos pusėje. Puodelius, kuriuose auga daigai, laistykite atrankiniu būdu. Didesnius daigus laistykite iš apačios, t. y. įpildami vandens į indą, kuriame sustatyti puodeliai. Taip laistant, bus stimuliuojamas šaknų augimas, jos geriau vystysis.

Mitybos režimas

Jauni augalai yra gerokai reiklesni maisto medžiagoms. Keičiant augalų mitybos režimą, galima reguliuoti daigų augimą ir vystymąsi, gauti ankstyvesnį ir gausesnį derlių. Apribojus daigų tręšimą azoto trąšomis ir augimo pabaigoje patręšus juos fosforo-kalio trąšomis, daigai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms. Tręšiant daigus mikroelementais (jodu, kobaltu, variu, boru, molibdenu ir kt.), padidėja augalų atsparumas šalčiui ir ligoms.

Daigų tręšimas labai susijęs su kitais mikroklimato faktoriais - šviesa, temperatūra ir drėgme. Rusų mokslininkų tyrimų duomenimis, esant geram apšvietimui, gausus pomidorų daigų tręšimas azoto trąšomis neturėjo neigiamos įtakos jų kokybei, jie vystėsi greičiau, o suformuotas didelis lapų asimiliacinis paviršius turėjo teigiamos įtakos augalų produktyvumui. Kitų mokslininkų duomenimis, patręšus kopūstų daigus didesnėmis azoto ir fosforo bei tik fosforo trąšų normomis, gautas didesnis šių daržovių derlius.

Daigų tręšimas turi būti subalansuotas. Trūkstant maisto medžiagų, pailgėja daigų auginimo trukmė, pablogėja jų kokybė. Kai daigai pertręšiami, padidėja druskų koncentracija substrate. Tai irgi turi neigiamos įtakos daigų kokybei. Pagal poreikį daigus vieną du kartus tręškite trąšų tirpalais, iš pradžių azoto trąšomis, o truputį vėliau - fosforo ir kalio trąšomis. Reiktų atsižvelgti į tai, kad pomidorų daigai labiau reiklūs fosforui ir kaliui, o kopūstų daigai - azotui ir fosforui.

Svarbu! Jei daigų lapai yra šviesiai žalios spalvos, juos nupurkškite azoto trąšų tirpalu ir sumažinkite temperatūrą iki 16 ^oC. Jei daigai ištįso, sumažinkite temperatūrą, augalus rečiau laistykite, nupurkškite per lapus fosforo trąšų tirpalu. Jei daigai auga itin vešliai, nupurkškite juos fosforo trąšų arba pelenų ištraukos tirpalu.

Kiti veiksniai, turintys įtakos daigų kokybei

Pikavimas

Pikavimo metu nutrūksta iki 50 proc. augalo šaknų. Kol daigai vėl pradeda normaliai augti, jų auginimo trukmė pailgėja 10 dienų ir daugiau (jei augalų pikavimo sąlygos yra netinkamos). Neigiamas pikavimo poveikis sumažėja, jei pikuojami jauni daigeliai, t. y. pirmojo tikrojo lapelio formavimosi pradžioje. Tuo metu formuojasi šaknų kauburėliai, kurie pikavimo metu nepažeidžiami ir šoninėmis šaknimis greitai kompensuoja pagrindinės šaknies netekimą. Pikuojant didesnius daigus, t. y. su vienu ar dviem tikraisiais lapeliais, netenkama daug ne tik pagrindinės, bet ir šoninių šaknų. Pažeidus antžeminės daigo dalies ir šaknų sistemos santykį, pristabdomas daigų augimas, nukenčia jų kokybė. Be to, kiekvienos daržovės galimybės susigrąžinti pažeistą šaknų sistemą yra nevienodos.

Pikavimo privalumai yra šie: pikuojant augalus, jiems suteikiamas didesnis maitinamasis plotas, išbrokuojami neišsivystę, pažeisti augaliukai. Be to, sumažėja tikimybė, kad daigai ištįs, nes pikavimo metu jie sodinami giliau.

Svarbu! Pikavimo metu labai svarbu mechaniškai nepažeisti augalų, todėl neimkite daigelių už stiebelio, nes jie labai gležni, geriau suimkite juos už skilčialapių lapelių. Pasodinę paspauskite substratą šaknų zonoje, jokiu būdu ne stiebelį!

Maitinamasis plotas

Jei daigai auga per tankiai, jie ištįsta, plonėja stiebas, žemutiniai augalo lapai pradeda gelsti. Oro judėjimas tarp tankiai augančių augalų yra silpnas, todėl oro drėgmė tarp jų būna didelė. Tokiomis sąlygomis augę daigai būna silpni ir persodinti į nuolatinę vietą gali greitai susirgti ir žūti. Esant labai geram apšvietimui, daigai gali būti auginami šiek tiek tankiau. Tačiau per tankiai susodinti pomidorų daigai bus ištįsę ir esant geram apšvietimui.

Daigų maitinamasis plotas ir jų amžius tarpusavyje taip pat susiję. Kuo ilgiau auginami daigai, tuo didesnio ploto jiems reikia. Mažiausias maitinamasis plotas reikalingas porų, salierų, svogūnų daigams, didžiausias - paprikų, pomidorų ir baklažanų daigams. Daigų kokybė ir jų derlius priklauso nuo puodelio dydžio, kuriame vystosi augalų šaknys.

Puodeliai daigams auginti

Ilgą laiką auginant daigus mažuose puodeliuose (0,15-0,20 l), kenčia jų kokybė: šaknų sistema negali normaliai vystytis, šaknys užsilenkia, susidaro kamuolys. Augalų augimas pristabdomas. Tokie daigai blogiau prigyja ir pradeda lėtai augti. Agurkų daigams puodelio dydis turėtų būti 0,6-0,8 l, pomidorų  - 0,8-1,0 l, paprikų, baklažanų daigams - 0,8 litro. Be to, puodeliai, kuriuose auginami daigai, turi turėti skylutes dugne. Jie turi būti nepralaidūs šviesai, kad apsaugotų šaknis nuo temperatūros svyravimų, nuo perkaitimo. Puodeliai turi būti tvirtos formos, kad nebūtų pažeistos augalų šaknys juos pernešant.  

Svarbu! Daigams auginti netinka indeliai nuo jogurto, grietinės, kefyro. Pieno rūgšties bakterijos, likusios ant indelių sienelių, gali sukelti šaknų ligas.

Vėdinimas

Jis būtinas ne tik temperatūrai, bet ir oro drėgmei sumažinti. Be to, orui judant daigų audiniai tampa mechaniškai tvirtesni ir elastingesni. Augalų reakcija vėdinimo intensyvumui yra skirtinga: stipri ventiliacija reikalinga daugumai kopūstų rūšių, silpnesnė - žiedinių kopūstų, svogūnų, salierų, daigams, saikinga ventiliacija - salotų, paprikų ir moliūginių daržovių daigams.

Ankstyvą pavasarį vėdinkite šiltnamius atidarydami jų viršutines orlaides. Antroje daigų auginimo pusėje reikia intensyviau vėdinti šiltnamius, todėl atidarykite ir apatines orlaides ar nuimkite šonines sienas. Likus savaitei iki daigų sodinimo, daigus vėdinkite atidarydami ir viršutines, ir šonines orlaides arba visai atverkite šiltnamio šonus.

Daigų amžius

Daigų amžius - vienas svarbiausių daigų kokybės veiksnių. Nuo daigų auginimo trukmės priklauso augalų išsivystymo laipsnis, masės sukaupimas, biocheminė sudėtis, standartinių daigų išeiga, daigų prigijimas, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, išlaidos darbui ir priemonėms. Daigų amžius apibrėžiamas dienų skaičiumi nuo sėjos iki daigų sodinimo, taip pat atitinkamu augimo tarpsniu ir augalo dydžiu.

Kuo daigas senesnis, tuo jis labiau išsivystęs. Tokie daigai anksčiau pradeda derėti. Persodinant jaunus daigus (su 3-4 lapais), mažiau pažeidžiamas lapų paviršiaus ir šaknų sistemos santykis. Tačiau tokie daigai gerai prigyja tik esant palankioms sąlygoms. Jauni daigai mažiau gyvybingi negu senesni. Jeigu oras sausas, vėjuotas, jie greitai praranda drėgmę ir žūsta. Kuo senesni daigai, tuo geriau išsivystę mechaniniai audiniai, daugiau sukaupta chlorofilų, cukrų, jų galimybė sulaikyti vandenį yra didesnė. Tačiau daigams pradėjus senti, prastėja jų kokybė, augalai blogiau prigyja.

Kokie turi būti sodinimui tinkami daržovių daigai

Teisingai išauginti daigai turi turėti gerai išvystytą šaknų sistemą, atitinkamą lapų skaičių, kurie turi būti intensyviai žalios spalvos, tam tikro aukščio ir masės.

Daigų grūdinimas

Temperatūra, apšvietimas, drėgmė ir oro sudėtis atvirame grunte ir šiltnamyje yra skirtingi. Todėl daigus, kurie bus sodinami lauke, būtina grūdinti. Juos pradėkite grūdinti, likus 12-14 dienų iki sodinimo, t. y. laistykite  rečiau, o likus 5 dienoms iki sodinimo visai nelaistykite. Be to, šiltnamyje auginamus daigus intensyviai vėdinkite ir dieną, ir naktį. Iš pradžių atidarykite tik orlaides, o vėliau nuimkite dalį šiltnamio dangos, kad patektų tiesioginiai saulės spinduliai. Dėžutes ar daigykles, kuriose auga daigai, pirmosiomis dienomis palikite kelioms valandoms lauke, o vėliau ir visai nakčiai. Likus dienai iki sodinimo, daigus gausiai paliekite. Kad daigai būtų atsparesni šalčiui, juos galite palaistyti kalio sulfato tirpalu (20 g į 10 l vandens).

Palankios augimo sąlygos

Kad intensyviai vyktų fotosintezė, reikia gero apšvietimo ir ilgo šviesos periodo. Pagal apšvietimo intensyvumą turi būti derinama temperatūra, tręšimas, laistymo dažnumas. Esant geram apšvietimui, aktyviausia fotosintezė esti, kai oro temperatūra siekia 20-25 ^oC. Tuo pat metu augalams neturi trūkti drėgmės ir maisto medžiagų. Daigų kokybei ir augimui labai svarbu, kad būtų žema temperatūra naktį, o dieną aukšta, esant geram apšvietimui. Daigai tokiomis sąlygomis augs kaip ant mielių, jie bus sveiki ir kokybiški. Jei kuris nors veiksnys bus nepakankamas, sutriks fotosintezės ir augimo procesas.

Kai yra geras apšvietimas, o temperatūra žema, fotosintezės intensyvumas sumažėja. Tuomet intensyviai vystosi daigų šaknys, jos būna stiprios. Jei daigų auginimo metu apšvietimas nėra pakankamas, visus kitus aplinkos veiksnius reikia derinti prie mažesnio apšvietimo.

Kai apšvietimas mažas, temperatūra aukšta, o drėgmė didelė, tokios sąlygos daigams pražūtingos. Kai apsiniaukę, nėra papildomo apšvietimo, reikėtų, kad temperatūra būtų žemesnė ir daigai būtų laistomi saikingai. Tuomet daigai auga lėčiau, tačiau jie būna kokybiški. Kuo daigai jaunesni, tuo jų masė mažesnė ir, trūkstant šviesos, jie greičiau žūsta. Temperatūros ir drėgmės sumažinimas iki augalams gyvybiškai nepavojingos ribos tik sulėtina augalų nykimą.

Auginant daigus dažnai susiduriama su tokiomis sąlygomis: per mažas apšvietimas ir aukšta temperatūra. Tada rekomenduojama apriboti augalų laistymą iki minimumo. Kai trūksta drėgmės, augalo žiotelės būna uždarytos, dujų apykaita tarp lapo ir aplinkos beveik nevyksta. Augalo vandens išgarinimas yra minimalus, mineralinių medžiagų paėmimas iš grunto beveik nevyksta. Visi gyvybiškai svarbūs procesai augale būna prislopinti. Tokiomis sąlygomis auginami daigai pradeda augti tik tada, kai būna šviesu ir augalas gauna vandens.

Žiotelių užsidarymas - natūrali reakcija į žemą grunto ir oro drėgmę. Jos užsidaro žymiai anksčiau negu augalų lapai pradeda vysti. Tokiu būdu augalai būna tarsi užsikonservavę: jie neauga, vykstant minimaliam kvėpavimui, minimaliai irsta organinės medžiagos. Tokiomis sąlygomis augančių daigų auginimo trukmė pailgėja, jie būna prastos kokybės. Laistymo sumažinimas neturi įtakos daigų kokybei tik tada, kai jis yra trumpalaikis ir naudojamas, kai daigai jau beveik užaugę.

Normaliam daigų augimui svarbu, kad būtų subalansuoti substrato ir oro drėgmės režimai. „Augalų kojas reikia laikyti šiltai" - ši taisyklė labai tinka paprikų, pomidorų, baklažanų, agurkų daigams. Kai substrato temperatūra yra žemesnė negu 15 ^oC, šilumamėgių augalų šaknys dirba mažiau efektyviai, sulėtėja vandens ir maisto medžiagų įsisavinimas. Kai temperatūra tesiekia 10-12 ^oC, šaknys beveik nepasisavina fosforo, sunkiai pasisavinamos ir kitos maisto medžiagos. Tuo pačiu metu oro temperatūra gali būti palyginti aukšta, ypač saulėtą dieną. Kai šaknys ilgą laiką būna žemoje temperatūroje, jos pradeda pūti. Taigi daigų auginimo metu nestatykite dėžučių ar puodelių tiesiai ant žemės. Pasirūpinkite, kad šaknims būtų šilčiau.

Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus mechaninis prisilietimas (daigus lengvai liečiant, glostant) turi įtakos daigų kokybei: jie būna stipresni ir sveikesni. Pasirodo, kad fizinio poveikio metu augalų lapai išskiria etileną - hormoną bei augalų augimo stimuliatorių.

J. Jankauskienė

Mano ūkis, 2013/02