Lietuvoje topinambai žinomi kaip vertinga daržovė, tačiau kol kas jie nepopuliarūs. Juos augina vienas kitas sodininkas, o medžiotojai užsodina plotelius pamiškėse. Tačiau iš tiesų topinambai yra vieni iš naudingiausių augalų, kuriuos galima auginti pūdymuose ir augalų masę naudoti kaip žaliąją trąšą. Be to, antžeminė augalo dalis tinkama alternatyviam kurui, o požeminė dalis - naujos kartos funkcionaliesiems maisto produktams gaminti.

Topinambai (Helianthus tuberosus L.) - astrinių šeimos šiltųjų kraštų augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Į Europą pateko XVII a. pradžioje - pirmiausia į Prancūziją, vėliau į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Tačiau XVIII a., paplitus bulvėms, topinambų populiarumas ėmė mažėti.

Cheminė sudėtis

Topinambų gumbuose yra nuo 20,4 iki 31,9 proc. sausųjų medžiagų, kurių pagrindinę dalį sudaro angliavandeniai. Didžiausią dalį sudaro vandenyje tirpus inulinas, kurio žaliojoje masėje yra 11,3-14,2 g 100 g^-1. Tirpiųjų angliavandenių sudėtyje be inulino taip pat yra jo darinių - fruktooligosacharidų, redukuojančiųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) ir sacharozės.

Topinambuose taip pat gausu vitaminų: vitamino C, β karoteno ir vitaminų B (tiamino, riboflavino, niacino ir biotino). Gumbų sausojoje masėje yra nemažai mineralinių medžiagų, ypač kalio, kuris svarbus širdies kraujagyslių ligų profilaktikai. Žalių proteinų kiekis sausojoje gumbų masėje gali prilygti aukštos kokybės maistinių kviečių grūdams.

Auginti nesudėtinga

Topinambų šaknų sistema yra gerai išvystyta. Priklausomai nuo dirvos granuliometrinės sudėties, pagrindinė šaknis gali prasiskverbti į 1-3 m gylį, tačiau pagrindinė šaknų masė yra išsidėsčiusi ariamajame dirvos sluoksnyje. Gumbų skaičius viename lizde, priklausomai nuo augimo sąlygų, būna nuo 15 iki 30 vienetų, sveriančių 10-50 g. Topinambai yra trumpos dienos augalai ir kai kurios ilgesnės vegetacijos veislės mūsų sąlygomis nespėja suformuoti žiedų. Ten, kur dienos ilgos, topinambų augimo laikotarpis pailgėja, vėluoja gumbų augimas. Topinambų stiebai užauga iki 2-3 m aukščio.

Mūsų krašte topinambų gumbai pradeda smarkiau augti tiktai rugpjūčio mėnesį, kai pradeda trumpėti diena. Topinambai, ypač jų gumbai, labai atsparūs šalčiui. Žemėje po sniegu gumbai išsilaiko net -40 ^oC  ir žemesnėje temperatūroje.

Žemės ruošimas topinambams yra toks pat, kaip ir bulvėms. Auginant mechanizuotai, labai svarbu, kad dirva būtų nesunki, neakmenuota, kuo lygesnė. Topinambai mėgsta:

• lengvesnes bei lengvo priemolio, laidžias vandeniui ir orui dirvas; netinka gausiai akmenuotos ir daugiametėmis piktžolėmis, ypač varpučiais, užkrėstos dirvos;
• trąšias, ypač humusingas, dirvas; humuso kiekis nulemia topinambų mitybos sąlygas ir dirvos derlingumą - tokiose dirvose yra kur kas daugiau maisto elementų (ypač azoto), jų geresnė struktūra, geriau sugeria ir sulaiko vandenį.

Tinkamiausia dirvos reakcija yra neutrali - pH 6,5-7,0. Rūgštesnėse dirvose patartina patręšti kalkių trąšomis. Norint gauti gausų ir geros kokybės topinambų derlių, žemė iš rudens ir pavasarį turi būti dirbama taip, kad išliktų puri iki derliaus nuėmimo. Sodinant topinambus po javų, vertėtų nuskusti ražienas, o vėliau rudenį gražiai suarti. Sodinant po ankštinių ar kitų vėlyvųjų augalų, skusti ražienų nėra laiko, todėl laukas rudenį iš karto suariamas. Pavasarį pradžiūvusi dirva pirmiausiai suakėjama, tada kultivuojama. Prieš pat sodinimą dirva turi būti giliai (apie 20 cm) supurenta.

Geriausi topinambų priešsėliai yra tie, po kurių dirvoje lieka daugiau organinių medžiagų. Geri priešsėliai yra daugiametės žolės, po daugiamečių žolių pasėti arba mėšlu tręšti žiemkenčiai, ankštiniai, į pūdymą pasėtos vienmetės žolės, ankstyvosios kopūstinės daržovės.

Gera sėkla - tai pagrindinė sąlyga gauti gausų ir pastovų gumbų derlių. Topinambų gumbai sėjimui turi būti švieži, tvirti, sveiki, be mechaninių ar ligų pažeidimų, tipiškos veislei formos.

Juos reikia kuo greičiau pasodinti, nes greitai suvysta. Apvytusius gumbus rekomenduojama kelioms valandoms pamerkti į vandenį. Gumbai prieš sodinimą išrūšiuojami į stambesnius ir smulkesnius. Didesni topinambai išaugina stipresnius daigus, iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Geriausia, kai sodinimui skirti gumbai sveria 30-50 g.

Topinambus galima sodinti rudenį ir pavasarį. Rudenį sodinama spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, o pavasarį - tik išėjus pašalui (kai galima įvažiuoti su technika). Pritaikius galima panaudoti bulvių sodinamąsias mašinas. Į hektarą sodinama apie 2 tonos gumbų (apie 40 000 augalų). Atstumai tarp vagų turi būti kaip ir bulvėms - 60-70 cm, atstumai tarp gumbų 35-40 cm. Pavasarį, priklausomai nuo grunto, sodinama 6-12 cm gylyje, rudenį giliau - 10-12 cm. Sudygsta po 20-30 dienų.

Priežiūros darbai priklauso nuo sodinimo būdo ir atliekami panašiai, kaip ir bulvėms. Pasodinus maždaug po savaitės akėjama. Kai stiebai užauga 20-30 cm aukščio, sunkiose dirvose rekomenduojama apkaupti. Lengvose ir sausose  dirvose dažniausiai nekaupiama. Sunkiose dirvose naudinga apkaupti ir antrą kartą. Kai stiebai užauga iki 40-50 cm aukščio, jie pridengia dirvą, ir toliau jokių priežiūros darbų nebereikia.  

Būtent šiuo laikotarpiu galima išnaikinti dirvoje likusius nuo praėjusių metų gumbus.

Pirmiausiai reikia nupjauti antžeminę dalį ir racionaliai panaudoti žaliąją masę, o po to suarti lauką. Dirvoje esantys motininiai gumbai dėl maksimaliai išnaudotų maistinių medžiagų stiebo auginimui yra labai lengvai pažeidžiami ir todėl greitai sunyks.

Gumbų kasimas ir laikymas

Gumbai pradedami kasti, kai į juos baigia tekėti maisto medžiagos iš augalų antžeminės dalies. Topinambų kasimą galima atidėti iki pavasario, tačiau tada derliaus nuėmimo laikas yra palyginti trumpas, nes atšilus orams, gumbai pradeda dygti.

Prieš gumbų kasimą augalų antžeminė masė nupjaunama, susmulkinama ir paskleidžiama dirvos paviršiuje tame pačiame lauke arba, jeigu masės derlius ypač didelis, ji gali būti kaip žalioji trąša išvežta į kitą lauką arba sukompostuota. Jei gumbų kasimas atidedamas iki pavasario, topinambų stiebus galima smulkinti bet kuriuo metu žiemą. Gumbų derliui nuimti gerai tinka bulvių kasimo kombainai ar kitos mašinos.

Sandėlyje topinambų gumbus išlaikyti nelengva - jų odelė labai plona ir, jei sandėlyje oras sausas, jie gali greitai pradėti vysti. Be to, gumbai jautrūs mechaniniams pažeidimams. Todėl juos per žiemą geriausia laikyti kaupuose arba saugyklose su reguliuojama temperatūra ir oro drėgme. Bene geriausiai jie laikosi nenukasti dirvoje.

Laikomuose gumbuose suaktyvėja fermentas sacharazė, kuri skaido sacharozę iki gliukozės ir fruktozės. Nustatyta, kad esant žemai temperatūrai, cukrus gumbuose gali kauptis greitai (tai susiję su hidrolizinių fermentų aktyvumu), o esant aukštai - jo kiekis greitai mažėja, nes yra skaidomas kvėpavimo proceso metu. Todėl gumbai dirvoje peržiemoja, o pavasarį ženkliai saldesni.

Siekiant nustatyti optimalias topinambų gumbų laikymo sąlygas, buvo atlikti tyrimai. Gumbai po derliaus nuėmimo išpilstyti į polipropileninius maišus, užpildytus smėliu arba durpėmis ir sandėliuoti 4 mėnesius patalpoje, 1-2 ^oC temperatūroje. Gauti rezultatai palyginti su gumbais, laikytais tik polipropileniniuose maišuose. Tyrimų duomenimis, mažiausi laikymo nuostoliai patirti ir geriausia prekinė išvaizda buvo durpėse bei smėlyje laikytų topinambų gumbų.

Siekiant nustatyti laikymo būdo įtaką angliavandenių kiekio kitimui gumbuose, nustatyti redukuojančiųjų bei bendrojo cukraus kiekiai per visą laikymo laikotarpį. Mažiausias bendrojo cukraus kiekis sukauptas topinambų gumbuose laikytuose du mėnesius maišuose, smėlyje arba durpėse, atitinkamai 4,53, 4,99 ir 4,43 procento. Mažiausi bendrojo cukraus pokyčiai nustatyti topinambų gumbus laikant smėlyje.

Nustatyta, kad prieš laikymą topinambų gumbuose redukuojančiųjų sacharidų (gliukozės ir fruktozės) buvo 0,1 procento. Laikymo metu didžiausias jų kiekio didėjimas pastebėtas topinambų gumbuose, laikytuose maišuose. Po 3 laikymo mėnesių jo kiekis padidėjo 0,28 procento. Laikant topinambų gumbus durpėse, didesnis redukuojančiųjų sacharidų kiekis nustatytas tik po pirmojo laikymo mėnesio. Smėlyje laikomuose topinambuose jų kiekis didėjo, tačiau ne taip žymiai, kaip laikytuose maišuose.

Iš topinambų gumbų galima pagaminti įvairių produktų: salotų, kepinių, konditerijos gaminių, traškučių. Topinambų gumbų miltai puikus priedas sausainių, duonos, makaronų gaminimui. Jie praturtinami mikro- ir makroelementais, ypač kaliu, oligosacharidu inulinu, aminorūgštimis, kurių organizmas pats negali pasigaminti.

E. Jarienė, P. Aleknavičienė

Mano ūkis, 2013/02