Žemės ūkio paskolų garantijų fondo specialistai, apibendrindami ir analizuodami praėjusių metų rezultatus, pastebi, jog kreditų su garantijomis vektorius labai ryškiai krypsta į kredito unijas ir mažuosius bankus. Ši tendencija gali išlikti ir 2013-aisiais.

Pagal suteiktų garantijų skaičių daugiausia kreditų žemdirbiams ir kaimo verslininkams 2012 metais išdavė Medicinos bankas, ėmęsis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nebūdingos jam kreditavimo srities. Tai galima vadinti žemės ūkio perspektyvumo įrodymu. Antroje vietoje - kredito unijos. Pagal garantuotų kreditų sumą kredito unijos 2012 metais tapo lyderėmis. Jų privalumas ir pranašumas - artumas klientui: unijos veikia beveik visuose rajonuose, turi daugybę skyrių kaimo vietovėse.

Iš didžiųjų bankų, kurie nuolat kredituoja stambius žemdirbių projektus, pirmauja SEB bankas. Anksčiau žemdirbių kreditavimo srityje pirmavę DNB ir „Swedbank" pernai užleido savo pozicijas garantuotų kreditų srityje. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė daro prielaidą, kad tam įtakos turėjo ir naujas DNB bankinis produktas, skirtas žemdirbiams: žemdirbiai gali skolintis pinigų apyvartinėms lėšoms, įkeisdami savo būsimas žemės ūkio išmokas. Tokiu atveju kredito garantijos, kurios skirtos spręsti trūkstamo užstato problemą, tampa nebereikalingos.

Didžiąją dalį lėšų su garantijomis žemdirbiai ir kaimo verslininkai 2012 metais skolinosi investicijoms - beveik 90 proc. visų su garantijų, o 10 proc. - apyvartinėms lėšoms. Dar viena nauja tendencija, išryškėjusi praėjusiais metais, - ženkliai išaugo garantijų portfelio dalis, tekusi alternatyvių verslų kaime kūrimui: kaimo turizmui, įvairioms paslaugoms (sudarė net 36 proc. visų suteiktų garantijų).

Didžioji dalis žemdirbiškų paskolų panaudota augalininkystei - 35 proc., gyvulininkystei - 27 proc. D. Čukauskienė prognozuoja, kad šis santykis ateityje gali keistis - Žemės ūkio ministerija numato teikti prioritetą gyvulininkystei. Todėl ateityje žemdirbiai turėtų daugiau investuoti į gyvulininkystės ūkių įrangą ir gyvulių pirkimą.

Danguolė Čukauskienė: „Kredito įstaigos dabar turi sukaupę daug lėšų, labai žemos palūkanos, vyksta konkurencija dėl klientų, todėl palankus metas skolintis."

Skolinimasis su garantijomis žemės ūkyje labai susijęs su europinės paramos įsisavinimu. Senkant 2007-2013 metų paramos ištekliams, kreditų garantijų skaičius ir suma 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, sumažėjo trečdaliu.

Jei žemdirbys nebepajėgia grąžinti kredito, ŽŪPGF pradeda vykdyti garantinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Tam kaupiami rezervai: šiuo metu yra sukaupta beveik 80 mln. atidėjimų nesėkmės atvejui. Fondo direktorė pabrėžia, kad nors 2012-ieji atskleidė didžiausius neigiamus krizės padarinius, sukauptų atsargų užtektų kur kas didesniems įsipareigojimams vykdyti. Praėjusiais metais, pasibaigus žlugusių ūkių ir įmonių bankroto procedūroms, turto pardavimams, kredito įstaigos kreipėsi dėl 14 subjektų (daugiausia susijusių su alternatyviais verslais) garantinių įsipareigojimų. Už juos bankams išmokėta 4 mln. litų. Daugiau įsipareigojimų bankams Fondui teko vykdyti tuomet, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą ir žemdirbiai negaudavo išmokų, pavyzdžiui, 2001 metais teko įvykdyti įsipareigojimus net dėl 34 nesėkmingos veiklos subjektų, bet sumos buvo nepalyginamai mažesnės.

D. Čukauskienė pažymi, kad per visą veiklos laikotarpį bankams įvykdyti įsipareigojimai nesiekia net 1 proc. nuo visų išduotų garantijų sumos, tuo tarpu kai kuriose Europos šalyse jie sudaro net apie 10 procentų.

Danguolė Čukauskienė: „Mes išsilaikome, nereikia valstybės lėšų. Praėję metai Fondui buvo pelningi. Tikimės sumokėti valstybei dividendus - 7 proc. nuo nuosavo kapitalo."

Planuodamas ateities veiklą, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas rengia pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei, kad ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms būtų garantuojama iki 70 procentų lizingo sutartyje nustatytos žemės ir miškų ūkio technikos, gamybinės įrangos ar įrenginių kainos dalies sumokėjimas. Šiuo metu garantuojama iki 30 proc., o tai yra labai mažai, todėl šis produktas nėra paklausus.

ŽŪPGF direktorės pavaduotoja Romalda Globienė atkreipia dėmesį, kad žemdirbiai dar menkai naudojasi nauja galimybe, kuri suteikia jiems progą skolintis pinigų trumpalaikiam turtui įsigyti išrašant vekselį, t. y., kai jie neturi įkeičiamo turto. Tokiu atveju nereikia turto vertinimo, įkeitimo lakštų, užmokestis labai nedidelis, pati procedūra labai trumpa.

Kaip ateityje gali keistis žemės ūkio sektoriaus paskolų garantijų suteikimo prioritetai? ŽŪPGF ateitį sieja su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, ir numato greta dabartinių veiklos krypčių prisidėti prie finansinės paramos sistemos stiprinimo, skatinant žemdirbių, smulkių ir vidutinių įmonių kaime bei žemės ūkio perdirbėjų konkurencingumo didinimą ir plėtrą, skatinti su klimato kaita susijusių efektyvių ir inovatyvių projektų finansavimą (susiję su gamtos ir vandens išteklių tausojimu), skurdo lygio kaime mažinimo (investicijos į kaimą sukuria darbo vietas).

Praėjusiame finansiniame laikotarpyje ŽŪPGF sėkmingai įdiegė finansinės inžinerijos priemonę Paskolų fondas, kuriuo sėkmingai pasinaudojo smulkesnieji žemdirbiai ir kredito įstaigos. ŽŪPGF direktorė įsitikinusi, kad ir po 2013 metų bus skirta ES lėšų naujoms finansų inžinerijos priemonėms. Galbūt bus ir atskirų priemonių gyvulininkystės ūkiams skatinti.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2013/02