ES cukraus sektoriuje šiuo metu neramus laikotarpis. Nenurimus aistroms dėl visai neseniai (2009 m.) pasibaigusios pirmosios esminės sektoriaus reformos, Europos Komisija inicijavo diskusijas apie ES cukraus režimo ir su juo iki šiol tebegaliojančios kvotų sistemos naikinimą bei visišką cukraus rinkos liberalizavimą. 2012 m. pabaigoje buvo keli svarbūs politiniai įvykiai, kuriuos norėtųsi akcentuoti.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Europos Parlamentui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui buvo pristatytos dvi specialistų parengtos studijos: „Ateities cukrinių runkelių auginimo teisinio reguliavimo galimybės: kvotos - taip ar ne?" ir „ES cukraus reformos teisinio reguliavimo scenarijai". Abi studijos bando lyginti sektoriaus perspektyvas, jei jo reguliavimas būtų nutrauktas 2015-aisiais (kaip dabar siūlo Europos Komisija), 2018-aisiais (laipsniškas perėjimas prie laisvos rinkos) ir 2020-aisiais (status quo išsaugojimas).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad abiejų studijų tikslas - bet kokiomis priemonėmis pateisinti ir prastumti kuo greitesnį ES cukraus rinkos liberalizavimą. Be to, vienoje iš studijų aiškiai jaučiama įvežtinės (cukranendrių) cukraus žaliavos rafinuotojų lobistų ranka (siekiama kuo greičiau suteikti kuo daugiau pajamų šiai cukraus sektoriaus daliai).

Kiek į šias dvi studijas atsižvelgs ES institucijos rengdamos cukraus sektoriaus vystymosi gaires, kol kas nežinoma. Reikia priminti, kad iki šiol EP pasisakė už esamos tvarkos cukraus sektoriuje palaikymą iki 2020 m. Tačiau tokių dokumentų rengimas ir jų diskutavimas yra naudingas reformos iniciatorei - EK. Nereikia nė abejoti, kad pagal abi studijas Lietuva patenka (tiesiogiai ar netiesiogiai) į ateityje nekonkurencingų cukraus gamintojų grupę.

Šalių pozicijos skiriasi

ES Tarybos 2012 m. lapkričio 28-29 d. posėdyje, skirtame žemės ūkio ir žuvininkystės problemoms spręsti, buvo balsuojama dėl cukraus kvotų ir dabartinio cukraus režimo ateities. EK nusivylimui dauguma šalių narių balsavo prieš.

Prieš kvotų naikinimą balsavo šios šalys (skliausteliuose nurodyti įdomesni šalių narių komentarai):

• Lenkija (kvotų režimas turi tęstis bent iki 2020 m., kvotas galima būtų palaipsniui didinti);
• Vengrija (režimas turi likti, per pereinamąjį laikotarpį taikomos priemonės leis šiam sektoriui išgyventi);
• Belgija (už pratęsimą iki 2020 m.);
• Ispanija, Prancūzija (už pratęsimą, nes nutraukimas būtų rizikingas);
• Portugalija (kvotos turi teigiamų pasekmių sektoriuje);
• Vokietija (reforma leido pakeisti šio sektoriaus struktūrą, bet restruktūrizavimas dar nėra visiškai baigtas, todėl būtina režimą pratęsti);
• Suomija, Rumunija, Austrija (rinkai tenka susidoroti su svyruojančiomis cukraus kainomis, galimas pavojus dėl cukraus stygiaus);
• Slovakija (ne tik už išsaugojimą iki 2020 m., bet ir už laipsnišką kvotų didinimą);
• Graikija (režimas yra saugumo priemonė, apsauganti ir vartotojus, ir gamintojus; kvotų panaikinimas keltų pavojų, kad cukraus gamyba bus sutelkta į stipriausius šio sektoriaus regionus, tuomet atitinkamai nunyktų gamyba silpnesniuose);
• Lietuva (šiuo metu turėtume kalbėti ne apie naujų priemonių įvedimą nepratęsus cukraus kvotų režimo, o diskutuoti ir ieškoti kvotų režimo pratęsimo scenarijų. Apie naujas priemones galime kalbėti tik cukraus kvotų režimo pabaigoje, įvertinę situaciją rinkoje).

Už kvotų naikinimą nuo 2015 m. balsavo šios šalys: Danija, Švedija Slovėnija, Bulgarija, Estija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai. Apžvalgininkai pažymi, kad ypač agresyviai už kvotų naikinimą pasisakė buvusios cukraus gamintojos Latvija ir Slovėnija.

Pasisakymai nevienareikšmiai - Italija, Airija, Malta, Čekija. Liuksemburgas, Kipras, galima sakyti, balsavime susilaikė.

Akivaizdu, kad Europos Komisija susiduria su labai stipria opozicija, kurios lyderės - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija. Tačiau šis balsavimas - tik laimėtas mūšis, tikrasis karas prasidės, kai bus balsuojama dėl naujosios BŽŪP, o EK pradės individualias derybas su šalimis narėmis. Kadangi derybos dėl būsimojo ES biudžeto, kurio nemenka dalis skiriama žemės ūkiui, užsitęsė, visiškai gali būti, kad cukraus sektoriaus likimas bus sprendžiamas pirmininkaujant Lietuvai.

Įdomu, kad dauguma šalių narių vengė atsakyti į prieš susitikimą pirmininkaujančios šalies (Kipro) iškeltą provokuojantį klausimą apie priemones, kurias reikėtų taikyti panaikinus kvotų sistemą (nors dėl paties kvotų naikinimo dar nenuspręsta).

Ar aplenkėme švedus?

Lietuvos fabrikai sulaukė rekordinio derliaus iš didžiausio nuo reformos pabaigos laikų apsėto runkelių ploto (19 300 ha), kurį užaugino apie 600 runkelius auginančių ūkių. Perdirbimo sezono pabaigos laukiama antroje sausio pusėje. Derliai buvo rekordiniai, tačiau šiltas sausio oras gali nemažai runkelių sugadinti (jie visiškai netiktų perdirbimui arba iš jų labai sumažėtų cukraus išeiga). Tad kai bus perdirbtas paskutinis runkelis ir išbyrės paskutinė tona cukraus, paaiškės ar Lietuvai pavyko cukraus derlingumo rodikliu aplenkti Švediją (pagal rudens prognozes tai pakankamai tikėtina) bei kitas ES šalis.

Runkelių augintojus turėtų nudžiuginti žinia, kad EK ir vėl ketina konvertuoti dalį nekvotinio cukraus (kalbama apie 700 tūkst. tonų, arba apie 6 proc. visos ES kvotos) į kvotinį, kadangi dėl vis dar gana aukštų pasaulinės rinkos cukraus kainų žaliavinio cukraus importas į ES ir rafinavimas nėra patrauklus. Nuo to, kiek nekvotinio cukraus bus leista konvertuoti Lietuvos cukraus gamintojams, priklausys ir kuri dalis virškvotinių ar pramoninių cukrinių runkelių bus konvertuojama į kvotinius ir augintojai už juos gaus atitinkamą apmokėjimą.

Nuo konvertuoto cukraus kiekio gali priklausyti ir tai, ar 2013 m. cukrinių runkelių augintojams neteks mažinti runkelių plotų. Pagal dabar galiojantį ES cukraus režimą virškvotinis cukrus (jei jis nebuvo konvertuotas, parduotas kaip pramoninis ar eksportuotas į trečiąsias šalis) turi būti keliamas į kitus metus, atitinkamai mažinant kitų metų cukraus gamybos ir runkelių auginimo kvotas.

K. Patiejūnas

Mano ūkis, 2013/02