Tradicinė žemės ūkio, maisto bei sodininkystės paroda  „Žalioji savaitė" („Grüne Woche") Berlyne yra viena didžiausių pasaulyje: akį traukia tradiciniai, egzotiški, įvairiausio skonio bei išvaizdos maisto produktai, gėrimai, žvilgsnį kausto veisliniai gyvuliai, kvapą gniaužia augalų įvairovė ir grožis. Lietuva parodoje prisistatė kaip ekologiškos produkcijos gamintoja.

Pradėta rengti 1926-aisiais, šiemet „Žalioji savaitė" buvo 78-oji. Kartu su Žemės ūkio ministerija parodoje dalyvavo 15 Lietuvos įmonių, bendrovių ir ūkininkų. Tai  Audronės Žilienės ekologiškų mėsos gaminių individuali įmonė, Daujėnų kepykla „Saimeta", Antano Grigonio alaus įmonė, UAB „Butautų dvaro bravoras", bendrovė „Berneliai", Lietuvos ūkininkių draugija, AB „Žemaitijos pienas", ŽŪB „Delikatesas", UAB „Agrovet", „BIOVELA Group", AB „Krekenavos agrofirma", Lietuvos kaimo turizmo asociacija, ekologinio ožkų ūkio savininkė Dalia Ėmužytė, „Petro raugintus agurkus" gaminantis ūkininkas Petras Metrikis ir  Laimutės Sadauskienės individuali įmonė. Pastarieji trys ūkininkai - parodos debiutantai.

Iš viso šiame grandioziniame renginyje suskaičiuota 1 630 dalyvių iš 67 pasaulio šalių. Vokietijos partnerė parodoje - Norvegija, minėjusi 60-ąjį dalyvavimo „Žaliojoje savaitėje" jubiliejų.

Parodoje vyksta svarbūs tarpvalstybiniai  žemės ūkio ministrų susitikimai - šiemet į Berlyną buvo atvykę 80 žemės ūkio ministrų ir viceministrų iš įvairių pasaulio šalių, surengta daugiau kaip 300 konferencijų ir seminarų. Čia dirbo 241 žurnalistas iš įvairių pasaulio šalių.

Ekspozicijos Berlyno parodų centre užėmė 115 tūkst. kv. metrų plotą, buvo demonstruojama maždaug 100 tūkst. pavadinimų maisto produktų iš viso pasaulio, 10 tūkst. naminių gyvūnų ir gyvulių, apie 40 tūkst. augalų. Vidurio Vokietija pristatė labai aukštos kokybės druską iš negyvų jūrų, Kanada - klevų viskį ir sausą ledinį alų, Švedija - šokoladinius saldainius su šalies miškuose sunokusiomis uogomis. Kartu su legendiniu olandų sūriu Nyderlandai didžiavosi savo vaisiais ir daržovėmis, ypač - pomidorais, kurie buvo net 63 skirtingų veislių, savybių ir spalvų. Afrikos žemynas demonstravo vaisius, prieskonius. Ir tai - tik lašas jūroje iš viso parodos asortimento.

Kiekvienam - savi tikslai

Svarbiausia - ne uždirbti, bet parodyti save, pristatyti savo produkciją pasauliui. Tokius pagrindinius tikslus Berlyno parodoje kėlė Lietuvos ūkininkai ir įmonės.

Pirmąją parodos dieną Lietuvos stende apsilankė renginio šeimininkė - Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilzė Aigner (Ilse Aigner), gyrusi gražų Lietuvos paviljoną. Įrengtas  per du aukštus, jis priminė medinę trobelę, o jį puošė pamario krašto amatininko Lauryno Juodeškos sukurtos vėtrungės. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna  I. Aigner pristatė parodos dalyvius iš Lietuvos, pavaišino lietuviškomis gėrybėmis - gėrimu „Trejos devynerios", ekologiška duonele, sūriu ir kindziuku.

Ūkininkė Audronė Žilienė - parodos senbuvė, „Žaliojoje savaitėje" ekologinius savo ūkio mėsos gaminius ji demonstruoja devintą kartą. Šiemet didelio populiarumo sulaukė rūkyti lašiniai. Daugelis Audronę ir jos pagalbininkes atpažįsta pagal iš lino nunertus rūbus ir galvos juosteles, papuoštas gintarais. Linine palaidine Audronė papuošė ir savo bičiulę Dalią Ėmužytę, kurią, beje, ir įkalbėjo važiuoti į parodą.

Energija trykšte tryškusi ekologinio ožkų sūrio savininkė D. Ėmužytė „Žaliojoje savaitėje" dėvėjo specialų galvos apdangalą - vilnonę ožkos galvą-kepurę, kuri nekėlė abejonių, kad jos parduodami sūriai pagaminti būtent iš ožkos pieno. „Ūkis plečiasi, tobulėjame, mokomės, todėl jaučiu, kad atėjo laikas parodyti save ir užsienio pirkėjams", - Dalia jaučiasi subrendusi išplaukti į platesnius vandenis.

Ūkininkė parodoje tikisi sulaukti įvertinimo ir žmonių reakcijos iš tų šalių, kurios turi gilesnes pelėsinio ir brandinto sūrio gamybos tradicijas.  „Tada aš galėsiu daryti išvadas, ar sūriui ko nors trūksta, ar jis tinkamas gilias sūrių gamybos tradicijas turinčiai rinkai. O ši rinka, be abejo, mane domina, - pasakojo D. Ėmužytė. - Ožkininkystė - sezoninis verslas. Žiemą ožkos užtrūkinamos, todėl neturime šviežių sūrių. O vasarą, kai pieno daug, gaminame ir fermentinius, ir pelėsinius sūrius. Žiemą jie jau būna 7-10 mėnesių brandos, tada ir realizuojame.  Brandinta produkcija brangesnė negu švieži sūriai ir pagal skonio savybes labiau tinka užsienio rinkai."

Amatininkė Laimutė Sadauskienė, pirmą kartą gavusi Žemės ūkio ministerijos kvietimą dalyvauti parodoje Berlyne, Lietuvos paviljone gyvai demonstravo, kaip kepamas šakotis. Ji neturi iliuzijų brautis į Vokietijos ar kitų Europos šalių rinkas: „Tam reikėtų labai didelių kiekių, mes tiek neiškepsime. Tad mums parodoje svarbiausia parodyti Lietuvos išskirtinumą. O žmonėms labai įdomu - daugelis klausinėja, domisi, kas yra šakotis", - sakė L. Sadauskienė.  Jos gaminiai turi tautinio paveldo statusą.

Dar vienas parodos naujokas - ūkininkas Petras Metrikis į parodą atvyko su sūnumi. „Petro rauginti agurkai"  Lietuvoje  gerai žinomi. Kasmet 1,2 ha plote ūkininkas pasodina 30 tūkst. Mandy agurkų daigų. Iš pradžių, kol būna aukštesnės kainos,  parduoda žalius agurkus, vėliau juos raugia. P. Metrikis - puikus pavyzdys, kad verta ne tik auginti, bet ir gaminti. 

„Mes parodoje susipažįstame su žmonėmis, vėliau Lietuvoje sulaukiame svečių iš Vokietijos, kurie atvažiuoja į ekskursiją po mūsų šeimos alaus daryklą. Čia dalyvaujame ketvirtą kartą, manome, kad reikia save rodyti", - sakė Kristina Grigonienė, individualios Antano Grigonio įmonės savininkė. Pasak Kristinos, tėvuko verdamas gyvas ir natūralus kaimiškas alus vokiečiams labai patinka, yra tokių berlyniečių, kurie atsimena ir kasmet ateina jų alaus paragauti.

Lietuvių ūkininkų ir stambesnių bendrovių produkciją už kokybę ir natūralumą itin gyrė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Kaimo turizmo asociacijai atstovaujantis tautinio paveldo amatininkas Viktoras Raibužis, „Žaliojoje savaitėje" dalyvaujantis pirmą kartą, Lietuvos stende iš medžio drožinėjo dubenis, pypkes, šaukštus, rankšluostines, kaukes. Laima Mačionienė vėlė gaminius iš vilnos.

Baltijos šalių ministrai demonstravo vienybę

Žemės ūkio ministras V. Jukna džiaugėsi, kad vienuoliktąjį kartą „Žaliosios savaitės" parodoje dalyvavusi Lietuva turėjo ką parodyti ir kuo pasigirti. Jo darbotvarkė Berlyne buvo labai intensyvi - per tris vizito dienas jis susitiko su Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltijos ir kitų šalių ministrais.

Pokalbio su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Stanislavu Kalemba metu aptarti aktualiausi šiuo metu naujojo BŽŪP laikotarpio finansiniai klausimai. Pasak ministro V. Juknos, apie konkrečias išmokų sumas su S. Kalemba nebuvo kalbama, tik ieškota bendrų sąlyčio taškų, kad šalys viena kitą palaikytų. „Diskusija dėl išmokų dar tęsis Briuselyje", - sakė V. Jukna. Pokalbyje su Lenkijos ministru jis akcentavo, kad Lietuva nepritaria BŽŪP išlaidų mažinimui, pabrėždamas, jog ypač svarbu, kad toks išlaidų mažinimas neturėtų neigiamo poveikio toms valstybėms narėms, kuriose tiesioginės išmokos yra žymiai mažesnės už ES vidurkį.

Svarbus buvo ir Lietuvos delegacijos susitikimas su Rusijos žemės ūkio ministru Nikolajumi Fiodorovu ir Fitosanitarijos tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu. Susitikime dalyvavo ministras V. Jukna, viceministras Mindaugas Kuklierius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius bei Žemės ūkio ministerijos Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorė Daina Lipps.

Pasak J. Miliaus, susitikimo metu aptarti aktualūs gyvulininkystės sektoriaus, veterinarijos klausimai, taip pat įsisenėjusi problema - gyvų kiaulių eksporto draudimas. „Pažadėta šiuos apribojimus peržiūrėti ir nuimti kaip įmanoma greičiau", - tvirtino VMVT vadovas. 

Parodoje trys Baltijos šalių ministrai - V. Jukna, Laimdota Straujuma ir Heliras Valdoras Seederis - aptarė artimiausio periodo darbus. „Dar kartą akcentavome, kad turime glaudžiai bendradarbiauti, diskutuoti ir  vieningai ginti savo poziciją dėl BŽŪP reformos Briuselyje", -susitikimą su kolegomis reziumavo ministras V. Jukna. 

Ministrai, anot Žemės ūkio ministerijos informacijos, sutarė siekti, kad šiuo metu egzistuojantys ryšiai su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, pradedant  2014 m., būtų kaip galima greičiau panaikinti. Perskirstant tiesioginę paramą turi būti atsižvelgta ne tik į rodiklius, tokius kaip darbo užmokesčio lygis ar perkamoji galia, kurie netiesiogiai atspindi esamus skirtumus, bet ir į atskirties, diskriminavimo mažinimo, našumo didinimo bei efektyvesnio išteklių naudojimo ir kitų tikslų, nustatytų Lisabonos sutartyje, įgyvendinimo būtinybę mažesnio ekonominio ir technologinio išsivystymo valstybėse narėse.

Dovilė Kamarauskienė Mano ūkis, 2013/02