03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/12
Tinkamos agrotechnikos svarba auginant grikius
  • D. Romanovskaja
  • Mano ūkis

Dėl savo teigiamų maistinių savybių grikiai yra vieni iš vertingiausių javų. Tačiau jų pasėlių plotai Lietuvoje kol kas nedideli: 2011 m. buvo pasėta 27,5 tūkst. hektarų, ir tai pasėlių struktūroje sudarė apie 1,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje grikių auginama nedaug, yra nepastovus jų produktyvumas mūsų klimato sąlygomis.

Per kelerius pastaruosius metus grikių paklausa rinkoje gerokai padidėjo, dėl to smarkiai kilo grikių grūdų supirkimo kainos ir palyginti aukštos išliko iki šiol. Į geras grikių kainas greitai reaguoja augintojai, plėsdami pelningų augalų pasėlių plotus: 2012 m. grikių buvo auginta jau 36,8 tūkst. ha, t. y. trečdaliu daugiau negu 2011-aisiais. Tai reiškia, kad grikius auginti apsimoka. Manoma, kad Lietuvoje dar yra potencialių galimybių plėtoti grikių auginimą ir aprūpinti vidaus rinką grikių produktais. Tačiau grikių plotai, palyginti su kitų žemės ūkio augalų plotais, vis dar lieka nedideli.

Grikiai yra trumpo vegetacijos periodo (70-90 d.) augalai, turintys specifinių biologinių ypatumų, t. y. šiems augalams būdingas vegetatyvinių ir generatyvinių organų formavimasis tuo pačiu metu - tuo jie skiriasi nuo kitų žemės ūkio augalų. Grikiams augant, ant vieno augalo būna ir žiedų, ir ką tik užsimezgusių, ir jau subrendusių grūdų.

Dėl šių savybių grikiai yra pakankamai kaprizingi žemės ūkio augalai. Kasmet užauginti didelį grikių derlių nėra taip paprasta, kadangi jų augimas ir grūdų formavimasis ypač priklauso nuo gamtinių veiksnių. Be to, labai svarbu žinoti, kad grikių auginimo agrotechnika turi būti susieta su grikių biologiniais ypatumais, t. y. agrotechnika turi užtikrinti optimalias sąlygas grikiams nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.

Vieta sėjomainoje

Vienas iš pagrindinių grikių agrotechnikos elementų yra grikių vieta sėjomainoje. Geriausiai grikius auginti po tų priešsėlių, kurie palieka dirvožemyje daugiau maisto medžiagų ir neleidžia išplisti piktžolėms. Todėl jie žymiai geriau dera po ankštinių ir kaupiamųjų augalų arba po žiemkenčių. Rusijoje rekomenduojama sėti grikius po kukurūzų (augintų silosui), bulvių, cukrinių runkelių, ankštinių javų, pūdymo.

Kai kurie augalai netinka grikiams kaip priešsėliai, nes jų liekanos irdamos išskiria inhibitorius, kurie slopina grikių augimą. Pavyzdžiui, pasėjus grikius po avižų, miežių ar sorų, mažėja jų derlingumas ir nektaringumas. Dėl tos pačios priežasties netinka grikius ir atsėliuoti.

Patys grikiai yra puikus priešsėlis kitiems žemės ūkio augalams, nes po savęs palieka nepiktžolėtą ir mitybos elementų turtingą dirvą. Grikiai geba pasisavinti fosforą ir kalį iš dirvožemyje esančių netirpių junginių, o su įterptomis grikių šaknimis ir augalų liekanomis į dirvožemį grįžta nemažai fosforo ir kalio, kuris jau būna kitiems augalams prieinamos formos.

Kadangi grikiams būdingas greitas augimas, jie per trumpą laiką užaugina daug biomasės (per 50-60 d.  - iki 20 t ha-1 žaliosios masės), todėl juos sėkmingai galima auginti sėjomainoje kaip tarpinius (ražieninius, posėlinius) augalus žaliajai trąšai.

Sėjos laikas

Labai svarbu yra pasirinkti optimalų grikių sėjos laiką. Grikiai sėjami vėliau nei vasariniai javai. Pagrindinis kriterijus - pakankamai įšilusios dirvos. Patartina grikius sėti tuomet, kai 8-10 cm gylyje dirvos įšyla iki 10-12 °C. Iki tokios temperatūros dirvos įšyla maždaug gegužės antroje pusėje. Orientyru gali būti ir kai kurie daugiamečiai augalai: kai žydi obelys, alyvos, šermukšniai. Jei grikiai pasėjami per anksti, sudygę jie gali nukentėti nuo vėlyvųjų šalnų.

Kadangi grikiai yra šilumamėgiai augalai, tai šiluma yra svarbi ir dygimui, ir augimui. Kai dirva įšyla iki 10 °C, jie sudygsta per 10-16 dienų, o kai iki 20 °C - per 4-6 dienas. Šiems augalams kenkia žemos teigiamos temperatūroms (2-4 °C), o šalnų visai nepakelia - nukritus temperatūrai iki -2 °C, grikiai nušąla.

Suvėlinus sėją, kai sėjama birželio mėnesį, yra pavojus pasėti į perdžiuvusią dirvą. Tai lėtina grikių sudygimą, nes trūksta drėgmės sėklų brinkimui, o perdžiuvę dirvos grumstai ir sausa dirvos plutelė tampa kliūtimi grikių sklilčialapiams iškilti į paviršių. Pažymėtina, kad dėl sėjos vėlinimo jų intensyvus žydėjimas ir grūdų mezgimas prasideda vėlesniu vasaros laikotarpiu, o tai reiškia, kad mūsų klimato sąlygomis palankiausias laikotarpis grūdų derliaus formavimuisi sutrumpėja, t. y. neišnaudojamas efektyviai.

Grikiai sėjami įprastu eiliniu būdu (15 cm tarpueiliais), išsėjant 3-4 mln. daigių sėklų į hektarą (80-100 kg). Sėklų įterpimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Sunkiose dirvose sėjama sekliau, 4-5 cm gylyje, lengvose - giliau, 6-7 cm.

Tręšimo įtaka derliui

Grikių šaknų sistema nėra didelė, tačiau šaknys pasižymi labai dideliu fiziologiniu aktyvumu. Skirtingai nuo kitų žemės ūkio augalų grikiai sugeba pasisavinti fosforą ir kalį iš dirvožemyje esančių sunkiai tirpstančių junginių. Todėl jie gerai auga ir skurdesniuose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Netinka grikiams sunkūs ir rūgštūs (pH <5) dirvožemiai.

Grikiai labai gerai išnaudoja trąšų, įterptų priešsėliui, poveikį. Remiantis Baltarusijoje atliktais tyrimais, grikių, augintų po įvairių priešsėlių, kurie buvo tręšti 20 t ha-1 mėšlo kartu su mineralinėmis trąšomis (N45P45K45), derlius padidėjo 0,35-0,45 t ha-1. Tiesioginis jų tręšimas mineralinėmis trąšomis prieš sėją taip pat buvo efektyvus - gautas iki 41 proc. derliaus priedas palyginti su netręštais grikiais. Grikiai teigiamai reaguoja į tręšimą kalio trąšomis, nes daug kalio sukaupia stiebuose ir grūdų luobelėje, ypač tinka neturinčios chloro kalio trąšos. Kalis grikiams reikalingas beveik visą vegetacijos periodą. Fosforo trąšos pagreitina daigų augimą, padidina jų atsparumą nepalankioms sąlygoms, ligoms ir kenkėjams. Granuliuotas superfosfatas labai efektyvus tręšiant lokaliai į eilutes, rekomenduojama norma P20 ha-1.

Azoto grikiams reikia intensyvaus augimo metu ir pradėjus formuotis grūdams, t. y. pirmoje vegetacijos pusėje ir įpusėjus vegetacijai. Tačiau azoto trąšomis patartina tręšti saikingai (N30-50). Per didelis kiekis azoto trąšų skatina grikių vegetatyvinės masės augimą,  dėl to užsitęsia jų brendimas, sumažėja derlius. Rezultatas, ypač drėgnais metais, būna prastas: gauname daug šiaudų ir mažai grūdų. Lenkijos mokslininkų nuomone, vidutinio derlingumo dirvose gikius pakanka tręšti mineralinėmis trąšomis N40P30K40. Jei numatoma tręšti didesne azoto norma, tai ją patariama išberti per du kartus: dalį išberti prieš sėją, o kitą dalį - žydėjimo pradžioje.

Piktžolių naikinimas

Priešsėjinis žemės dirbimas - tai viena iš galimybių sumažinti pasėlio piktžolėtumą. Grikiai sėjami vėlai pavasarį, tačiau dirvą reikia pirmą kartą kultivuoti tuo pačiu metu, kaip ir ruošiant ją kitiems vasariniams javams. Pirmasis kultivavimas padeda dirvai greičiau įšilti, kartu padeda išsaugoti dirvos drėgmę bei paskatina dygti piktžoles. Antrą kartą kultivuojama  po 3-4 savaičių, t. y. prieš pat grikių sėją. Toks žemės paruošimas labai svarbus ir dėl piktžolių sunaikinimo, ir dėl dirvožemio drėgmės išsaugojimo. Jei dirvos gerai išdirbtos ir nepiktžolėtos, tai dviejų kultivavimų iki sėjos pakanka. Sudygę grikiai iš pradžių auga lėtai, bet vėliau, pasiekus butonizacijos tarpsnį, jų augimas suintensyvėja, augalai gausiai šakojasi, suformuoja daug lapų, kurie užgožia dygstančias piktžoles.

Be to, grikiai slopina piktžolių augimą dėl alelopatinių savybių, t. y. šaknys išskiria medžiagų, slopinančių kitų augalų augimą. Žinoma, šių agropriemonių nepakanka, jei dirvos labai piktžolėtos. Tokiais atvejais po sėjos piktžoles galima naikinti mechaniškai (akėti lengvomis akėčiomis, kai grikiai sudygę ir turi vieną tikrą lapelį) arba naudoti jiems tinkamus herbicidus (purkšti prieš 2-3 dienas iki grikių sudygimo).

Bičių reikšmė grikių grūdų užmezgimo procese

Grikiai - kryžmadulkiai augalai, kuriuos apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės. Jų žiedams būdingas dimorfizmas: vienų augalų žiedai turi ilgus kuokelius ir trumpas piesteles, kitų - trumpus kuokelius ir ilgas piesteles.

Žieduose anksčiau subręsta kuokeliai negu piestelės, todėl tai turi įtakos kryžminiam apdulkinimui. Normalus apdulkinimas ir grūdų užmezgimas įvyksta tuomet, kai žiedadulkės nuo ilgų kuokelių patenka ant ilgų piestelių arba nuo trumpų kuokelių ant trumpų piestelių. Priešingu atveju grūdai neužsimezga arba jų užsimezga labai mažai. Grikių pasėlyje augalų su skirtingo tipo žiedais būna maždaug po lygiai.

Grikiai - medingi augalai. Viena bičių šeima, esant palankioms oro sąlygoms, per dieną iš grikių lauko prineša 4-5 kg medaus. Lenkijoje iš vieno hektaro žydinčių grikių pasėlio surenkama vidutiniškai 220 kg medaus. Bendradarbiavimas tarp grikių augintojų ir bitininkų duotų dvigubą naudą: pirma, padidėtų medunešis; antra, dėl geresnio žiedų apdulkinimo padidėtų grūdų derlius. Tokia savotiška simbiozė - vienas pigiausių grikių derliaus didinimo būdų. Todėl žiedų apdulkinimo efektyvumui padidinti naudinga prieš 2-3 dienas iki grikių žydėjimo atvežti bites arčiau pasėlių (1 ha grikių pasėlio reikėtų skirti 2-3 bičių šeimas). Pavyzdžiui, Rusijoje, atvežus bičių šeimas arčiau grikių pasėlių, grūdų derlius padidėjo 30-40 procentų.

Žiedų nektaringumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų: kai sausra ir karšta, nektaro išsiskiria mažai, o ir išsiskyręs jis greitai išdžiūsta. Be to, per karščius sumažėja ir žiedadulkių gyvybingumas, todėl sutrinka grūdų užmezgimo procesas. Šaltu ir šlapiu oru taip pat nevyksta žiedų apdulkinimas. Žiedadulkės nuo drėgmės pertekliaus gali sutrūkinėti, suirti, jas nuplauna smarkus lietus. Pastebėta, kad kuo daugiau grikių žiedai išskiria nektaro, tuo labiau juos lanko bitės, tuo daugiau grūdų užsimezga ir būna didesnis derlius. Kadangi grikių žiedų apdulkinimas susietas su entomofilija, jo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo vabzdžių apdulkintojų lankymosi ir meteorologinių sąlygų.

Brendimas ir derliaus nuėmimas

Grikių grūdų brendimas prasideda nuo apatinių žiedynų, o pats brendimo periodas užtrunka ilgai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale 2005 m. buvo tirtas įvairių humusinių medžiagų (humistaro, delfano) ir amino rūgščių su mikroelementais (rutterio AA, atono AZ) produktų poveikis grikių derliui, grūdų užmezgimo padidinimui bei jų subrendimo suvienodinimui, tačiau tyrimais nustatyta, kad panaudotos priemonės neturėjo esminio teigiamo efekto.

Baltarusijoje 2007 m. buvo tirta kompleksinių trąšų su mikroelementais ir biologiškai aktyvių medžiagų priedu (trąšos N:P:K = 16-12-20-0,18(B)-0,2(Fe)-Fenomelan ir N:P:K = 13-7-15-0,20(B)-0,2(Fe)-Epin) įtaka grikių derliui ir grūdų kokybei. Tręšiant šiomis trąšomis, grūdų derlius buvo gautas 0,02-0,35 t ha-1 didesnis, o grūduose aminorūgščių kiekis padidėjo nuo 11 iki 12,01 g kg-1. Duomenų, kad biologiškai aktyvios medžiagos fenomelanas ir epinas pagreitintų ar suvienodintų grikių grūdų subrendimą, nėra pateikta.

Reikia manyti, kad, siekiant paankstinti brendimo procesą, biostimuliatoriais neįmanoma sustabdyti grikių vystymosi ir pastovaus augimo. Sėkliniuose pasėliuose galima būtų taikyti desikavimą. Bet auginant grikius maistui, tenka taikyti kitas priemones - pasirinkti tinkamą derliaus nuėmimo laiką ir būdą, nes tai turi įtakos derliui. Subrendę grūdai linkę išbyrėti, todėl planuojant derliaus nuėmimą, negalima laukti visiškos brandos.

Grikių subrendimas nustatomas taip: penkiose lauko vietose išraunama po 10 augalų, jų grūdai nukuliami, atskiriami subrendę nuo nesubrendusių, pasveriami ir išskaičiuojamas subrendusių grūdų procentas nuo bendro kiekio. Optimalus grikių derliaus nuėmimo laikas esti tuomet, kai ant augalo subręsta 75 proc. visų grūdų. Suvėlinus derliaus nuėmimą, patiriami dideli derliaus nuostoliai dėl grūdų išbyrėjimo.

Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje grikių derlius dažniausiai nuimamas atskirtiniu būdu. Grikiai pirmiausia nupjaunami ir paliekami džiūti pradalgėse. Nustatyta, kad mažiausi nuostoliai pjovimo metu būna, kai santykinė oro drėgmė ne mažesnė kaip 50 proc. Pjaunama rytais arba vakare, kai augalai drėgni ir ant jų gerai laikosi grūdai. Pradalgėse grikiai džiovinami priklausomai nuo nupjautos biomasės drėgnumo ir nuo meteorologinių sąlygų, paprastai rekomenduojama džiovinti 5-7 dienas. Ilgai džiovinti nepatariama, kadangi perdžiuvę grūdai lengvai byra ir taip netenkama didelės derliaus dalies. Kulti iš pradalgių kombainu pradedama, kai grūdų drėgnumas siekia 13-16 procentų. Nuimant derlių ne atskirtiniu būdu, bet tiesiogiai kombainu, grūdai būna drėgnesni (18-20 proc.) ir turi būti iš karto džiovinami.

Nors šiemet vegetacijos sezonas jau pasibaigė ir grikių derlius aruoduose, bet dabar kaip tik yra laiko įvertinti šių metų darbo rezultatus, paanalizuoti, ar viskas buvo atlikta teisingai, pamąstyti, kaip išvengti klaidų kitą sezoną. Grikių vegetacija labai trumpa, todėl norint užauginti didesnį derlių ir turėti mažesnių nuostolių, reikėtų šiems žemės ūkio augalams daugiau dėmesio skirti ir pavasarį (priešsėjiniam dirvos dirbimui ir sėjos laikui), ir vasarą (bičių atvežimui arčiau pasėlių), ir rudenį (derliaus nuėmimo laikui ir būdui). Tik auginant pagal visus agrotechnikos reikalavimus galima tikėtis didesnių ir pastovesnių derlių.

D. Romanovskaja

Mano ūkis, 2012/12