23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/12
Purškimas – svarbi technologinė grandis
  • A. Valiuškaitė
  • Mano ūkis

Apžvelgiant šių metų obelų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos ypatumus, akivaizdu, kad laimėjo tie sodininkai, kurie sugebėjo suderinti integruotos augalų apsaugos principus ir užtikrinti kokybišką sodų purškimą. Pastarasis veiksnys šiemet kone labiausiai turėjo įtakos sodų derliui ir jo kokybei. Kaip nesuklysti pasirenkant kuo ir kada purkšti?

Šiuolaikinėje sodininkystėje augalų apsaugos produktai yra vieni pagrindinių veiksnių, siekiant užtikrinti sodo augalų sveikatingumą bei išauginti kokybišką ir rentabilią produkciją. Be abejo, cheminės apsaugos produktai turi būti veiksmingi ir efektyviai kontroliuoti žaladarių plitimą, bet vis daugiau ir daugiau akcentuojamas jų saugumas aplinkai ir žmogui.

Kaip priimti teisingą sprendimą, kada ir kuo purkšti? Visų pirma, profesionaliai dirbančiam sodininkui reikia žinoti pagrindinės obelų ligos – rauplių sukėlėjo – vystymosi ypatumus bei ligos epidemiologiją. Obelų rauplės yra sudėtinga liga, kuri vystosi dviem etapais. Monociklinis etapas apima pirminę rauplių infekciją, kai anksti pavasarį aukšliasporės pasklinda iš aukšlių, kur žiemojo ant nukritusių lapų. Aukšliasporių brandai įtakos turi temperatūra, plinta jos su oro srove, o sudygsta esant pakankamai drėgmei.

Pirminė infekcija trunka tol, kol paskleidžiamos visos peržiemojusios aukšliasporės. Priklausomai nuo vegetacijos metų meteorologinių sąlygų, tai paprastai tęsiasi iki birželio pabaigos. Pasibaigus pradinei infekcijai, prasideda naujas policiklinis etapas, kai plinta aukšliasporės ir vasarinės sporos – konidijos. Konidijos plinta netoli, daugiausia su lietaus ir rasos lašais, ir sudaro papildomą ligos atsiradimo šaltinį. Vasarą rauplių sukėlėjas vystosi ant lapų ir vaisių.

Sprendimą, kada ir kuo purkšti, labai palengvina įvairios ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos. Žaladarių plitimo prognozė taip pat yra svarbi prielaida tausesniam pesticidų naudojimui. Prognozavimo sistemų įdiegimas leidžia optimizuoti purškimų kiekį, nes tiksliai nustato žaladarių pasireiškimo riziką – purškiama tik tada, kada reikia. Atsižvelgiant į prognozavimo modelio duomenis, lengviau parinkti ir pesticidus.

Profilaktiniai ir gydomieji purškimai

Kitas veiksnys, kuris lemia obelų apsaugos nuo ligų efektyvumą, yra fungicidų pasirinkimas. Obelų apsaugos sistemoje naudojami dviejų tipų purškimai: profilaktinis ir gydomasis. Pirminės infekcijos prevencijai profilaktiškai purškiama ankstyvaisiais obelų augimo tarpsniais. Paprastai šiam purškimui naudojami kontaktiniai fungicidai, ir jais reikėtų spėti nupurkšti iki infekcijos pradžios arba per 24 valandas po infekcijos.

Kontaktiniai fungicidai padengia vaismedžio paviršių, bet į gilesnius sluoksnius neprasiskverbia. Nepakankamas kontaktinių fungicidų veikimas ypač išryškėja pavasarį, nes, nupurškus tokio poveikio fungicidu, apsaugomi tik jau išsiskleidę lapai ir ūgliai, o naujai priaugančios augalų dalys nuo infekcijos lieka neapsaugotos. Čia slypi didelė purškimo kokybės klaida: esant sausokam pavasariui, sodininkai ilgina tarpus tarp purškimų, ypač žaliojo kūgio tarpsniu, kai būna didžiausia aukšliasporių koncentracija. Visada reikia prisiminti, kad kontaktiniai fungicidai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui, o jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas, tęsiasi iki 7 dienų. Be to, labai svarbu gerai padengti visas augalo dalis.

Vėlesnėse ligos plitimo stadijose naudotini fungicidai, kurie geba įsiskverbti į obelų lapus ir vaisius. Gydomųjų fungicidų gebėjimas prasiskverbti ir pasiskirstyti augale yra nevienodas. Sisteminiai fungicidai į augalą įsiskverbia per lapus ir, su sultimis pasiskirstę po visą augalą, sunaikina surastus ligos sukėlėjus. Sisteminių fungicidų veikimo trukmė arba kokybė, priklauso nuo jų gebėjimo pasiskirstyti po naujai priaugančią augalo dalį, jų suirimo greičio bei pobūdžio, bet mažai priklauso nuo tiesioginių oro sąlygų (žinoma, jei buvo išpurkšti laiku ir nenulijo gausus lietus). Optimalus jų poveikis būna pirmąsias 24–96 valandas nuo rauplių infekcijos pradžios, kai kurie veikia ir iki 120 valandų po infekcijos.

Kitas prasiskverbimo į augalą būdas yra translaminarinis. Šio tipo fungicidai, patekę ant viršutinės lapo dalies, prasiskverbia į apatinę lapo dalį, tačiau su augalo sultimis į naujai priaugančias dalis nemigruoja.

Vegetacijos metu vyraujant sudėtingoms oro sąlygoms, kai dažnai ar gausiai lyja, ant augalų ilgai išsilaiko rasos, nusistovi rūkai, geriausia rinktis kontaktinio ir sisteminio ar translaminarinio poveikio fungicidų mišinius, nes tokie mišiniai dėl skirtingo poveikio būdo papildo vienas kitą ir užtikrina geresnę obelų apsaugą. Be to, įvairaus poveikio fungicidų mišinių naudojimas yra patogenų atsparumo augalų apsaugos produktams profilaktika.

Pasirinkimas skurdokas, bet išsiversti įmanoma

Šiuo metu Lietuvoje obelų apsaugai nuo rauplių registruota 11 fungicidų, su 8 veikliosiomis medžiagomis, iš kurių 5 yra sisteminio ir translaminarinio poveikio, o 3 – kontaktinio. Šiemet Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ gavo leidimą išimties tvarka 120 dienų naudoti kontaktinį fungicidą Merpan 80 WG, veiklioji medžiaga kaptanas. Tai leido sodininkams praturtinti obelų apsaugos sistemą veiksmingu kontaktiniu fungicidu ir šiek tiek praplėsti skurdoką augalų apsaugos produktų, skirtų vaismedžių apsaugai, spektrą. Tai itin aktualu buvo auginantiems išskirtinės kokybės produkciją pagal Europos Komisijos naująją priemonę „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, kurioje augalų apsaugos produktus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą.

Galutinė purškimo kokybė aiški tampa derliaus nuėmimo metu, kai geros kokybės obuolius sodininkai veža į saugyklas. Jei obuolių augintojas nori išlaikyti minimalų rauplių infekcijos lygį ant vaisių – iki 1 proc. (tai žalingumo riba), tai rugpjūčio pradžioje ne daugiau kaip 4 proc. obelų ūglių gali būti apsikrėtę rauplėmis.

Daugelyje ES šalių intensyvios sodininkystės regionuose nustatytas obelų rauplių sukėlėjo atsparumas DMI (demethylase inhibitors), dodinų, strobilurinų, triazolų grupių fungicidams. Todėl vegetacijos metu nerekomenduojama ilgą laiką naudoti vienų fungicidų. Juos būtina naudoti mišinyje su kitų grupių augalų apsaugos produktais ir ne daugiau kartų, negu nurodyta etiketėje. Fungicidų atsparumo mažinimo rekomendacijos yra pateikiamos tarptautiniame tinklapyje www.frac.com.

Apžvelgiant šių metų obelų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos ypatumus, akivaizdu, kad laimėjo tie sodininkai, kurie sugebėjo suderinti integruotos augalų apsaugos principus ir užtikrinti kokybišką sodų purškimą. Pastarasis veiksnys šiemet kone labiausiai turėjo įtakos sodų derliui ir jo kokybei. Kaip nesuklysti pasirenkant kuo ir kada purkšti?

Šiuolaikinėje sodininkystėje augalų apsaugos produktai yra vieni pagrindinių veiksnių, siekiant užtikrinti sodo augalų sveikatingumą bei išauginti kokybišką ir rentabilią produkciją. Be abejo, cheminės apsaugos produktai turi būti veiksmingi ir efektyviai kontroliuoti žaladarių plitimą, bet vis daugiau ir daugiau akcentuojamas jų saugumas aplinkai ir žmogui.

Kaip priimti teisingą sprendimą, kada ir kuo purkšti? Visų pirma, profesionaliai dirbančiam sodininkui reikia žinoti pagrindinės obelų ligos - rauplių sukėlėjo - vystymosi ypatumus bei ligos epidemiologiją. Obelų rauplės yra sudėtinga liga, kuri vystosi dviem etapais. Monociklinis etapas apima pirminę rauplių infekciją, kai anksti pavasarį aukšliasporės pasklinda iš aukšlių, kur žiemojo ant nukritusių lapų. Aukšliasporių brandai įtakos turi temperatūra, plinta jos su oro srove, o sudygsta esant pakankamai drėgmei.

Pirminė infekcija trunka tol, kol paskleidžiamos visos peržiemojusios aukšliasporės. Priklausomai nuo vegetacijos metų meteorologinių sąlygų, tai paprastai tęsiasi iki birželio pabaigos. Pasibaigus pradinei infekcijai, prasideda naujas policiklinis etapas, kai plinta aukšliasporės ir vasarinės sporos - konidijos. Konidijos plinta netoli, daugiausia su lietaus ir rasos lašais, ir sudaro papildomą ligos atsiradimo šaltinį. Vasarą rauplių sukėlėjas vystosi ant lapų ir vaisių.

Sprendimą, kada ir kuo purkšti, labai palengvina įvairios ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos. Žaladarių plitimo prognozė taip pat yra svarbi prielaida tausesniam pesticidų naudojimui. Prognozavimo sistemų įdiegimas leidžia optimizuoti purškimų kiekį, nes tiksliai nustato žaladarių pasireiškimo riziką - purškiama tik tada, kada reikia. Atsižvelgiant į prognozavimo modelio duomenis, lengviau parinkti ir pesticidus.

Profilaktiniai ir gydomieji purškimai

Kitas veiksnys, kuris lemia obelų apsaugos nuo ligų efektyvumą, yra fungicidų pasirinkimas. Obelų apsaugos sistemoje naudojami dviejų tipų purškimai: profilaktinis ir gydomasis. Pirminės infekcijos prevencijai profilaktiškai purškiama ankstyvaisiais obelų augimo tarpsniais. Paprastai šiam purškimui naudojami kontaktiniai fungicidai, ir jais reikėtų spėti nupurkšti iki infekcijos pradžios arba per 24 valandas po infekcijos.

Kontaktiniai fungicidai padengia vaismedžio paviršių, bet į gilesnius sluoksnius neprasiskverbia. Nepakankamas kontaktinių fungicidų veikimas ypač išryškėja pavasarį, nes, nupurškus tokio poveikio fungicidu, apsaugomi tik jau išsiskleidę lapai ir ūgliai, o naujai priaugančios augalų dalys nuo infekcijos lieka neapsaugotos. Čia slypi didelė purškimo kokybės klaida: esant sausokam pavasariui, sodininkai ilgina tarpus tarp purškimų, ypač žaliojo kūgio tarpsniu, kai būna didžiausia aukšliasporių koncentracija. Visada reikia prisiminti, kad kontaktiniai fungicidai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui, o jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas, tęsiasi iki 7 dienų. Be to, labai svarbu gerai padengti visas augalo dalis.

Vėlesnėse ligos plitimo stadijose naudotini fungicidai, kurie geba įsiskverbti į obelų lapus ir vaisius. Gydomųjų fungicidų gebėjimas prasiskverbti ir pasiskirstyti augale yra nevienodas. Sisteminiai fungicidai į augalą įsiskverbia per lapus ir, su sultimis pasiskirstę po visą augalą, sunaikina surastus ligos sukėlėjus. Sisteminių fungicidų veikimo trukmė arba kokybė, priklauso nuo jų gebėjimo pasiskirstyti po naujai priaugančią augalo dalį, jų suirimo greičio bei pobūdžio, bet mažai priklauso nuo tiesioginių oro sąlygų (žinoma, jei buvo išpurkšti laiku ir nenulijo gausus lietus). Optimalus jų poveikis būna pirmąsias 24-96 valandas nuo rauplių infekcijos pradžios, kai kurie veikia ir iki 120 valandų po infekcijos.

Kitas prasiskverbimo į augalą būdas yra translaminarinis. Šio tipo fungicidai, patekę ant viršutinės lapo dalies, prasiskverbia į apatinę lapo dalį, tačiau su augalo sultimis į naujai priaugančias dalis nemigruoja.

Vegetacijos metu vyraujant sudėtingoms oro sąlygoms, kai dažnai ar gausiai lyja, ant augalų ilgai išsilaiko rasos, nusistovi rūkai, geriausia rinktis kontaktinio ir sisteminio ar translaminarinio poveikio fungicidų mišinius, nes tokie mišiniai dėl skirtingo poveikio būdo papildo vienas kitą ir užtikrina geresnę obelų apsaugą. Be to, įvairaus poveikio fungicidų mišinių naudojimas yra patogenų atsparumo augalų apsaugos produktams profilaktika.

Pasirinkimas skurdokas, bet išsiversti įmanoma

Šiuo metu Lietuvoje obelų apsaugai nuo rauplių registruota 11 fungicidų, su 8 veikliosiomis medžiagomis, iš kurių 5 yra sisteminio ir translaminarinio poveikio, o 3 - kontaktinio. Šiemet Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos" gavo leidimą išimties tvarka 120 dienų naudoti kontaktinį fungicidą Merpan 80 WG, veiklioji medžiaga kaptanas. Tai leido sodininkams praturtinti obelų apsaugos sistemą veiksmingu kontaktiniu fungicidu ir šiek tiek praplėsti skurdoką augalų apsaugos produktų, skirtų vaismedžių apsaugai, spektrą. Tai itin aktualu buvo auginantiems išskirtinės kokybės produkciją pagal Europos Komisijos naująją priemonę „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema", kurioje augalų apsaugos produktus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą.

Galutinė purškimo kokybė aiški tampa derliaus nuėmimo metu, kai geros kokybės obuolius sodininkai veža į saugyklas. Jei obuolių augintojas nori išlaikyti minimalų rauplių infekcijos lygį ant vaisių - iki 1 proc. (tai žalingumo riba), tai rugpjūčio pradžioje ne daugiau kaip 4 proc. obelų ūglių gali būti apsikrėtę rauplėmis.

Daugelyje ES šalių intensyvios sodininkystės regionuose nustatytas obelų rauplių sukėlėjo atsparumas DMI (demethylase inhibitors), dodinų, strobilurinų, triazolų grupių fungicidams. Todėl vegetacijos metu nerekomenduojama ilgą laiką naudoti vienų fungicidų. Juos būtina naudoti mišinyje su kitų grupių augalų apsaugos produktais ir ne daugiau kartų, negu nurodyta etiketėje. Fungicidų atsparumo mažinimo rekomendacijos yra pateikiamos tarptautiniame tinklapyje www.frac.com.

A. Valiuškaitė

Mano ūkis, 2012/12