03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/12
Karvių nagų prevencija geriau negu gydymas
  • G. Vorobjovas
  • Mano ūkis

Karvių nagų ligos - svarbi pieno bandos problema, dėl kurios gyvulių augintojai patiria didelių nuostolių. Šlubuojančios karvės mažiau juda, suėda mažiau pašarų, bet svarbiausia - sumažėja jų produktyvumas ir, žinoma, ūkio pajamos.

Nustatyta, kad šiek tiek šlubuojančių karvių produktyvumas sumažėja 2-5 l pieno per parą. Dalį gerų galvijų dėl to tenka išbrokuoti. Melžiamos karvės yra produktyvios, jei jos sveikos ir gerai jaučiasi.

Jei karvė serga nagų liga, didesnė jos svorio dalis tenka vienai nagai. Jei pažeista užpakalinė koja, nenormaliai formuojasi išorinės nagos ragas, o jei priekinė - tuomet didesnė apkrova tenka vidinei nagai. Paprastai, karvėms sergant užpakalinių galūnių ligomis, išorinė naga būna aukštesnė už vidinę, dėl to jai tenka didesnis krūvis, ant pado atsiveria žaizdos (opos) ir karvė pradeda šlubuoti.

Optimalus nagos kampas su grindimis yra apie 45 laipsniai. Jei šis kampas didesnis, tuomet užauga per didelis užpenčių rago sluoksnis, o jei mažesnis, tai rodo, kad per ilgas nagos galas.

Tarpunagės dermatitas. Liga prasideda šlapiu dvokiančiu tarpunagės odos uždegimu. Tai viena iš pagrindinių galvijų šlubavimo priežasčių. Nenormalus raginis sluoksnis su rumbais ar įskilimais dirgina ir spaudžia gyvuonį. Tai sukelia skausmą ir galvijai pradeda šlubuoti. Infekcija pažeidžia nagos pado ir sienelės raginį sluoksnį, ypač užpakalinių kojų išorines nagas. Todėl jos tampa pernelyg didelės, nagoms tenka didelis krūvis.

Dėl tarpunagės dermatito nagos deformuojasi, karvės netaisyklingai stato kojas. Gyvuliai prisitaiko prie tokios būklės, bet išorinės nagos vis tiek apkraunamos, todėl karves  tenka per anksti išbrokuoti.

Laminitas. Tai gyvuonies maisto medžiagų apykaitos sutrikimas. Šia liga karvės suserga, kai ilgai tęsiasi perkrovos. Vienas iš ligos padarinių - sparčiai augantis nagos ragas. Dėl to formuojasi netaisyklinga karvių stovėsena, naga išlinksta, matomi ryškūs augimo žiedai, geltonos ar raudonos dėmės apatiniame raginiame sluoksnyje ir baltojoje linijoje, baltosios linijos ydos.

Tarpunagės flegmona. Tai tarpupirščių uždegimas, t. y. patinimas, auglys čiurnos srities viduryje. Dažnai tarpunagės flegmona pažeidžia abi nagas. Jei gydoma ankstyvuoju ligos laikotarpiu, uždegimas paprastai praeina be didesnės žalos, tačiau jei liga negydoma ar gydoma ne laiku, uždegimas gali apimti tarpunagės odą ir komplikuotis į užsitęsusį laminitą.

Nagų rago įtrūkimų dažniausiai atsiranda rago augimo srityje. Kai įtrūkimai pasiekia gyvuonį, gyvulys jaučia skausmą ir pradeda šlubuoti. Įtrūkimų dažniau pasitaiko priekinėse nagose. Skubus mažų įtrūkimų gydymas antibiotikais turėtų neleisti ligai plisti ir pasiekti gyvuonį, tačiau jei pasirodo pūlių, vadinasi, gyvuonis jau pažeistas ir gydymas bus ilgesnis.

Nagos gyvuonies uždegimas pagal dažniausiai pasitaikančias formas ir atsiradimo priežastis skirstomas į kelias atskiras ligas.

Nagos gyvuonies uždegimo skirstymas

  • Aseptinis gyvuonies uždegimas. Juo dažniausiai serga produktyvios karvės, laikomos ant kietų betoninių ar grotelinių grindų arba dėl peršalimo. Nagos gyvuonyje pradeda kauptis skystis, kuris atplėšia raginę kapsulę nuo gyvuonies. Karvė jaučia didelį skausmą, stovėdama daugiau remiasi užpenčiais, kojas pakišdama sau po pilvu.
  • Pūlingas gyvuonies uždegimas. Ligą sukelia mikrobai, patekę pro pažeistą apynagę, tarpunagę ar raginę kapsulę. Ligos pradžioje apynagė ir tarpunagės oda parausta ir patinsta, gyvulys labai šlubuoja. Pažeidimo vietoje tarp gyvuonies ir raginės kapsulės kaupiasi pūlinis skystis.
  • Specifinis nagos gyvuonies uždegimas. Ši liga dažniausiai pažeidžia bulių reproduktorių ir karvių nagas.

Mortelaro liga. Tai pirštų dermatitas, dėl kurio karvės labai šlubuoja, aplink jų nagas auga ilgi pasišiaušę plaukai, o prie nagų krašto pastebimas paviršinis odos uždegimas. Ligos židinyje pažeidimai dažniausiai yra apvalios formos su iškeltais balkšvais kraštais, ryškiai besiskiriančiais nuo sveikos odos. Viduje jie atrodo kaip prakiurdyti, o po žaizdos valymo dažniausiai tampa ryškiai raudoni, nelygūs.

Profilaktikos priemonės

Atlikus tyrimus nustatyta, kad nagų ligos sudaro net 42 proc. visų susirgimų atvejų per metus, todėl, siekiant sumažinti gydymo išlaidas, labai svarbu kuo tiksliau ir kuo greičiau pastebėti problemas ir imtis tinkamos profilaktikos.

Profilaktikos priemonių nuo nagų ligų taikymas pieno ūkyje tapo neatsiejama gero pieno ūkio tvarkymo dalimi. Profilaktiškai nagas karvėms apžiūrėti reikėtų bent du kartus per metus: prieš ganiavą ir parginus į tvartus. Taip pat būtina periodiškai atlikti nagų dezinfekciją.

Viena iš nagų ligų profilaktikos priemonių - dezinfekavimo vonelės. Jas rekomenduojama įrengti grįžimo iš melžimo aikštelės tako gale.

Leistinų ir tinkamų nagoms dezinfekuoti medžiagų nėra daug. Dažniausiai naudojamas 5 proc. vario sulfatas. Vario sulfatas mažina pH ir tokiu būdu dezinfekuoja. Šalutinis poveikis - džiovina nagos raginį audinį, kuris praranda elastingumą, todėl, naudojant didesnės koncentracijos tirpalą, audinys gali suskeldėti. Be to, vario sulfatas aplinkoje sunkiai skyla, todėl dirvožemyje susikaupia per daug vario. Per didelė vario koncentracija kenkia javams.

Rinkoje siūlomas naujų technologijų junginys - ketvirtinis amonis. Amonio ir alkoholio junginiai kartu su druskos rūgštimi - tai naujas cheminis preparatas, padedantis stabdyti ir gydyti karvių nagų ligas.

Koks ketvirtinio amonio poveikis, nustatyta tyrimais. Bandymas buvo atliekamas 3 mėnesius 250 Holšteinų tipo karvių bandoje. Automatinio dozavimo vonelė buvo padalyta į dvi dalis: kairėje pusėje įpiltas 5 proc. vario sulfatas, dešinėje - 1 proc. ketvirtinio amonio tirpalas. Dezinfekcija buvo atliekama 5 kartus per savaitę. Laminitų paplitimas buvo įvertintas kiekvieną mėnesį po vakarinio melžimo.

Daugiau kaip 85 proc. karvių nagos buvo pažeistos, gyvulius kankino laminitas. Po pirmojo mėnesio, taikant amonio junginių terapiją, laminitu sergančių karvių skaičius sumažėjo 8, po antrojo - 14, o baigiantis trečiajam - 12 proc. Naudojant vario sulfatą, laminitu sergančių karvių skaičius mažėjo ne taip ženkliai: po pirmo mėnesio - 4, po antrojo - 8, o po trečiojo - 6 procentais.

Prevencinių savybių analizė parodė, kad 5 proc. vario sulfatas buvo 0,5 karto mažiau efektyvus, palyginti su 1 proc. amonio junginių tirpalu.

Labai svarbu, kad, dezinfekuojant karvių nagas, dezinfekcinio tirpalo poveikis būtų efektyvus, todėl prieš dezinfekciją rekomenduojama vonelė su vandeniu. Tiesa, naudingiau būtų naudoti specialų nagų ploviklį, kuris nuplautų nagas prieš dezinfekcinę vonelę. Tokio nagų apdorojimo nauda įrodyta bandymu, kuris buvo atliekamas 90 karvių bandoje. Automatinio dozavimo vonelė buvo padalyta į dvi dalis: kairė jos pusė pripildyta vandens, o dešinė - 0,4 proc. nagų plovimo tirpalo. Nagų švarumas buvo vertintas kiekvieną dieną po vakarinio melžimo pagal 5 balų skalę. Karvių nagos buvo vertinamos po dviejų dienų.

Trumpalaikis poveikis (4 melžimų) parodė, kad karvių, perėjusių per vonelę su plovikliu, nagos buvo 45 proc. švaresnės už karvių, kurios perėjo per vonelę su vandeniu, nagas.

Ploviklis yra labai veiksminga priemonė, naudojama kaip tinkamos karvių nagų priežiūros programos dalis. Tai naujos nagų priežiūros programos - dviejų pakopų nagų priežiūros - svarbiausioji dalis. Siekiant pagerinti karvių nagų priežiūrą, valymui ir dezinfekavimui rekomenduojama naudoti dvi nagų voneles, kurias turi skirti 1,5-2 metrų atstumas. Nagos pirmiausia valomos, paskui dezinfekuojamos. Dezinfekuoti reikėtų dažnai - bent 5 kartus per savaitę.Tik naudojant nagų dezinfekavimo voneles, galima tikėtis išvengti infekcinių nagų ligų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad gera tvarto higiena (kraikas, tinkama tvarto ventiliacija, dažnas mėšlo šalinimas, tvartų dezinfekcija ir kt.) mažina infekcijų tikimybę ir taupo ūkio lėšas.

G. Vorobjovas

Mano ūkis, 2012/12