Tarptautinė paroda „EuroTier", rengiama kas dveji metai Hanoveryje (Vokietija) - tikra atgaiva įvairių sričių gyvulininkystės specialistams, žemdirbiams, kurie čia suvažiuoja iš visų pasaulio žemynų, kad pamatytų ir susipažintų su technikos, įrenginių, technologijų naujovėmis. Šiemetiniai parodos aukso medaliai atspindėjo naujovių įvairovę galvijininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės srityje.

„EuroTier" vis labiau išsiskiria savo tarptautiškumu ir dėmesiu sisteminiams sprendimams. Parodoje pristatyta 2 300 eksponatų iš 51šalies. Užsienio dalyvių skaičius, palyginti su praėjusia „EuroTier" paroda, išaugo 40 procentų. Pagrindinės užsienio dalyvės buvo Olandija (193 eksponatai), Prancūzija (139), Kinija (97), Italija (90) ir Danija (85 eksponatai). Parodos šeimininkai vokiečiai lankytojams pristatė daugiau kaip 1160 eksponatų.

Užsienio dalyvių skaičiaus augimas parodoje vertinamas kaip agrarinio sektoriaus globalumo ženklas (gamintojai išnaudoja „EuroTier" galimybes ieškodami naujų rinkų) ir žemės ūkio perspektyvumo patvirtinimas (nuolatinis mėsos ir biomasės paklausos augimas) bei pačios parodos, kurioje pristatomos naujovės ir inovacijos, vaidmens stiprėjimas (mašinų, įrangos, technologijų kūrėjai vis labiau orientuojasi į „EuroTier"  cikliškumą ir stengiasi būtent čia pristatyti savo naujoves).

Tradicinės parodos sritys - galvijininkystė, kiaulininkystė ir paukštininkystė. Šiemet didelis dėmesys buvo skirtas akvakultūrai, pirmą kartą pristatyta arklininkystė. Į parodą sugrįžo bioenergetika. Daugiau kaip 200 įmonių pristatė puspenkto šimto decentralizuoto energijos tiekimo techninių ir technologinių sprendimų, orientuotų į atsinaujinančius išteklius ir bioenergetiką.

Atrenkant parodos laureatus, lemiamos reikšmės turi jų praktinis pritaikymas, atitikimas gyvūnų fiziologiniams poreikiams, poveikis gamybos ekonomikai ir darbui, aplinkai ir energijos taupymui. Kitas atrankos kriterijus - gaminys ar sprendimas turi patekti į rinką iki 2013 metų.

Dauguma apdovanojimų (iš viso skirta 5 aukso ir 19 sidabro medalių) atiteko galvijų ir kiaulių laikymo, šėrimo technikai ir valdymo sprendimams bei programiniam aprūpinimui, o taip pat gamybos priemonėms ir jų aptarnavimo bei priežiūros technikai.

Naujovių kūrėjai žvelgia į ateitį

Didelio parodos lankytojų dėmesio sulaukė auksinio medalio laimėtojas - melžimo modulis „GEA DairyProQ", kuriame pritaikyti karo pramonės technologiniai pasiekimai. Šio modulio kūrėja - Vokietijos kompanija „GEA Farm Technologies".

Pristatydami naujovę, kompanijos atstovai akcentavo tai, kad šį modulį galima įrengti ne tik naujose, bet ir jau veikiančiose įvairaus tipo (karuselės, eglutės, šonas prie šono tipo) melžimo aikštelėse. Iš esmės jis gali perimti į savo rankas visą melžimo procesą: nuo melžtuvo uždėjimo, spenių nuvalymo ir dezinfekavimo, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimo, pagrindinio melžimo, iki spenių apipurškimo antiseptiniu skysčiu po melžimo ir išorinio melžiklių plovimo. Melžimo modulis „GEA DairyProQ" veikia kaip visiškai autonominė sistema ir netrukdo, esant reikalui, prieiti prie galvijo tešmens.

Modulyje įmontuota trimačio vaizdo 3D kamera, kuri užtikrina, kad kiekvienas melžiklis, nepriklausomai nuo tešmens formos ir padėties, efektyviai užmaunamas ant spenio. Roboto ranka užmauna melžiklį net ir tada, jei karvė judės, spardysis, bus nerami, ar jei speniai ant tešmens išsidėstę netaisyklingai. Modulio darbui neturi įtakos šviesos pokyčiai, tiesioginiai spinduliai ar nešvarumai - trimatei kamerai tai ne kliūtys (karo pramonėje tokio veikimo pavyzdys yra raketų valdymo sistema, kuri veikia pagal principą „iššoviau - pamiršau": operatoriui užtenka fiskuoti taikinį ir paleisti raketą, o raketa pasieks jį nepriklausomai nuo taikinio padėties pokyčio).

Kartu su šiuo moduliu parodos lankytojams buvo pristatomas ir kitas „GEA Farm Technologies" kūrinys - „GEA DairyProView" kompiuterinė programa, pelniusi parodos sidabro medalį. Ši programa leidžia matyti visus melžimo procesus, vykstančius pavarymo takuose, melžimo aikštelėje, stebėti, kaip kiekvienas darbas atliekamas ir kokioje jis yra stadijoje. Programa rodo, kur kuris galvijas yra konkrečiu metu, ką jis veikia (guli, vaikšto). Visų procesų kontrolė ir apžvalga leidžia efektyviau priimti valdymo sprendimus, pasiekti didesnio produktyvumo, gerinti logistiką. Programa gali būti įdiegta į kompiuterį ar delninuką.

Kompanijai „GEA Farm Technologies" atstovaujančios bendrovės „Biržų žemtiekimas" generalinis direktorius Viktoras Rinkevičius, apsilankęs parodoje, džiaugėsi aukščiausiu parodos įvertinimu, kurį pelnė partneriai.

„Naują ir unikalų melžimo modulį „GEA DairyProQ", kurį sukūrė „GEA Farm Technologies", galima vadinti išmaniąja melžykla. Jis ne vien melžia, bet perima daug kitų operacijų, kurios buvo neįmanomos be žmogaus dalyvavimo. Tačiau žmogaus dalyvavimas pats savaime nereiškia kokybės: žmogus gali būti blogos nuotaikos, jis gali negaluoti, gali elgtis nesąžiningai ar net neateiti į darbą... Robotas taip nepasielgs. Todėl naujų technologijų diegimas, leidžiantis eliminuoti žmogiškąjį faktorių, padės išspręsti darbo jėgos problemą, kuri ypač aštri kai kuriuose ūkiuose.

Yra ir daugiau privalumų. Naujoji technologija padės padidinti laktacijų skaičių, išsaugoti karvių sveikatą: pateikti duomenys rodo, kad tokiu būdu melžiamų karvių susirgimas mastitu yra daug mažesnis. Todėl skaičiuojant ekonominę naujovių naudą reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių", - atkreipė dėmesį V. Rinkevičius.

„GEA DairyProQ" kūrėjai neslepia, kad viena iš paskatų imtis šio darbo yra aštrėjanti darbo jėgos problema žemės ūkyje ir kvalifikuotų, patikimų bei sąžiningų darbininkų stoka tarp jų tokiose šalyse, kaip Jungtinės Valstijos.

Iš daugybės parodoje pristatytų „GEA Farm Technologies" eksponatų, V. Rinkevičius išskyrė naują pieno vėsinimo ir laikymo įrangą: šios naujoviškos talpos gali būti statomos lauke. Jų įrangoje taikoma greito atvėsinimo technologija: pamelžtas pienas staigiai atvėsinamas ir perpumpuojamas į talpą, kurioje palaikoma pastovi temperatūra. Taip galima sukaupti kelių melžimų pieną, nesibaiminant dėl jo kokybės, nes naujai pamelžtas į talpą patenka jau atvėsintas: šiltas ir šaltas pienas nemaišomi.

Dar viena naujovė, kuri Lietuvoje kol kas menkai išpopuliarinta - mėšlo tvarkymo separatoriai. Separatoriai atskiria tirštą ir skystą mėšlo frakcijas. Tiršta frakcija pasižymi savybėmis, kurios  leidžia ją naudoti tiek biokurui, tiek kraikui, o skystos srutos yra daug lengviau paskleidžiamos. Pasak V. Rinkevičiaus, Latvijoje ūkiuose tokių separatorių jau yra, o Lietuvoje naujovės sunkiau skinasi kelią.

Kompanija, diktuojanti pieno ūkių madas

 „GEA Farm Technologies" gamykla įsikūrusi Bėneno mieste, netoli Dortmundo. Kompanijai priklauso pasaulyje žinomi prekės ženklai „WestfaliaSurge" (Vokietija), „Houle" (Kanada), „Norbco" (JAV), „Royal DeBoer" (Olandija). Šiemetinėje „EuroTier" parodoje apsilankę Lietuvos ūkininkai turėjo galimybę drauge su „Biržų žemtiekimo" specialistais pabuvoti vienoje iš pirmaujančių gyvulininkystės ūkių technikos, įrenginių ir technologijų kompanijų ir susipažinti su gamybos procesu: nuo žaliavų sandėliavimo, atskirų dalių ir komponentų gamybos, surinkimo, testavimo iki gatavos produkcijos. Gamyklos atstovai supažindino su kokybės kontrolės sistema.

Anot  „GEA Farm Technologies"  atstovo, per metus gamykloje gali būti surinkta iki 300 melžimo robotų, nepriklausomai nuo boksų skaičiaus (robotai gali būti 1-5 boksų). Robotai surenkami pagal klientų pageidavimus, todėl jie skiriasi. Kiekvienas robotas testuojamas vieną parą. Anksčiau testavimas truko 3 paras, tačiau ištobulinus gamybą ir išaugus technikos patikimumui, šis laikas sutrumpėjo.

Kompanijos produkcija siunčiama į daugelį pasaulio šalių. Apie tai bylojo gatavos produkcijos salėje sukrautos dėžės, ant kurių nurodytos šalys gavėjos: Turkija, Indija, Bulgarija, Belgija, Kinija... Robotų surinkimo salėje tuo metu buvo atliekamas užsakymas vienam Rusijos ūkiui. Ūkis, kuriame laikoma 1200 melžiamų karvių, užsakė 8 robotus, kiekvieną iš 3 boksų. Tačiau nepralenkiama rekordininkė yra Baltarusija, pateikusi valstybinį užsakymą pagaminti 160 melžimo aikštelių. Įvertindama ir kitų užsakymų svarbą, kompanija Baltarusijai per metus pagamins 60 aikštelių.

Du svarbūs klausimai rūpėjo žemdirbiams: kokio dydžio ūkyje verta įrengti melžimo modulį ir kiek jis galėtų kainuoti. Modulius pageidauja statyti 50-200-150 karvių ūkiai, tačiau kompanijos skaičiavimais, efektyviausia jį statyti turint daugiau kaip 200 melžiamų karvių. Rytų Europos šalyse vieno boksas gali kainuoti apie 120 tūkst. eurų, o kiekvienas papildomas atitinkamai pigiau.

Pas kaimynus geriau...

Kaip veikia melžimo modulis, ūkininkai pamatė grįždami namo, užsukę į ūkį Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Jis įrengtas naujai pastatytame tvarte, kuriame kol kas laikoma tik 80 melžiamų karvių. Melžimo robotas pastatytas prieš mėnesį. Ūkininkė jį įsigijo gavusi lengvatinę paskolą, kurią reikės grąžinti per 10 metų, tačiau kreditavimo sąlygos yra gana palankios. Tokiomis sąlygomis ir Lietuvos ūkininkai ryžtųsi robotų įsigijimui.

Pagėgių savivaldybės ūkininkas Gintautas Šeputis, dirbantis apie 200 ha ir laikantis 50 melžiamų karvių bei 30 prieauglio, šiuo metu stato naują tvartą, kurį nori kiek įmanoma automatizuoti, kad kuo mažiau priklausytų nuo žmogiškojo faktoriaus, tad pradeda nuo sudėtingiausio - šėrimo automatizavimo. „Melžiame karves eglutės tipo aikštelėje, kurią iš senos fermos perkelsime į naują. O perspektyvoje? Melžimo robotas tikrai geras dalykas ir perspektyvus, bet visi norai atsiremia į ribotas finansines galimybes", - paaiškina Gintautas.

Biržų rajono ūkininkas Alius Stirkė ūkininkauja penktus metus ir plečia pieno ūkį. Šiuo metu laiko 35 melžiamas karves, o planuose - 135 melžiamų karvių banda. Buvo labai susižavėjęs melžimo robotais, lankėsi Švedijoje, matė jų darbą. Tačiau investicijos jaunam ūkininkui kol kas finansiškai nepakeliamos, todėl grįžo prie pirminio plano - melžimo aikštelės įrengimo.

„Biržų žemtiekimo" Gyvulininkystės padalinio serviso vadovas Evaldas Ketelė atkreipia dėmesį, kad galvodamas apie robotą ūkininkas turi rimtai pasverti visus už ir prieš, turėti aiškią ūkio plėtros koncepciją. „Geriausia statyti robotą naujame pastate, kai viską galima iš anksto idealiai suplanuoti, kad atitiktų būtiniausius reikalavimus. Galvojant apie senų fermų pritaikymą, reikia įvertinti būtinų pertvarkymų mastą: bus reikalinga karvių palaukimo aikštelė, teks įrengti grotas, o po jomis - skersinį kanalą, kuriam reikalinga plovimo sistema", - pabrėžia E. Katelė.

Anot „Biržų žemtiekimo" generalinio direktoriaus Viktoro Rinkevičiaus, latviai ir estai gana toli pažengę ūkių modernizavimo srityje: Latvijoje dešimtimis statomi nauji 1000-2000 vietų pienininkystės kompleksai, Estija pralenkia pagal melžimo robotų skaičių, o visa tai nulemia palankus valstybės požiūris ir prioritetai. V. Rinkevičius tikisi, kad Lietuvoje ūkių modernizavimas irgi judės į priekį, o parodų naujovės atras vietą mūsų krašto ūkiuose.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2012/12