Preciziškai puoselėjami laukai, kruopščiai tvarkomos pakelės ir kaimo keliukai, nepriekaištingai prižiūrima technika, griežta tvarka parduotuvėje - tai tik keli ūkininką ir verslininką Stasį Stačkūną apibūdinantys faktai. Didžiausio ūkio Biržų rajone ir septynių parduotuvių šeimininkas juokauja, kad ir renkantis darbuotoją pirmiausia pravartu į jo namus užsukti ir tvarka pasidomėti. Pavyzdžiui aplinkiniams yra ir ne vienus metus gražiausios sodybos titulą pelniusi Ritos ir Stasio gyvenamoji aplinka Meilūnų kaime.

Agronomas Stasys ir ekonomistė Rita (abu baigė tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją) ūkininkų kelią pasirinko prieš dvidešimt metų. Pradėję ūkininkauti 40 ha susigrąžintoje senelių žemėje, per du dešimtmečius valdas išplėtė iki 1 100 hektarų. Nors juridiškai Stačkūnų ūkiai keturi, Ritos, Stasio, sūnaus Audriaus ir dukters Eglės vardu registruoti, tačiau darbai dirbami išvien, bendrai sprendžiamos problemos, numatomos investicijos, dalijamasi technika, pastatais, ir žinoma, mintimis bei ateities planais. Šeimos ūkio rentabilumui ir galimybėms didinti išplėstos ir veiklos sritys. Didžiojoje dalyje ūkio plėtojama augalininkystė ir sėklininkystė, kur savo žinias ir patirtį pritaiko Stasys, jo žmona Rita - 110 ha miško savininkė. Audrius 400 ha žemės puoselėja ekologinį ūkį ir augina apie 250 mėsinių galvijų.

Be nuosavos žemės nėra ūkininkavimo

Vos tik pradėjęs ūkininkauti Stasys iškėlė sau svarbiausią tikslą - įsigyti kuo daugiau nuosavos žemės. „Be žemės nėra ūkininkavimo, tad kai prasidėjo masinis žemės pardavimas, stengiausi kuo labiau nuosavos žemės dalį padidinti. Namuose nuo žmonos dažnai barti gaudavau, kad ne šeimos gerove rūpinuosi, o visus uždirbtus pinigus į žemę investuoju", - šypteli ūkininkas ir priduria, kad per 10 ūkininkavimo metų pavyko nupirkti 500 ha žemės. Dabar Stačkūnų nuosava žemė sudaro 800 ha, beveik visa ji plyti Vabalninko seniūnijoje.

Ūkininkas prasitaria, kad dabar įsigyti žemės - ypač sudėtinga, tad jei tik kas parduoda, mielai ir 1, ir 3 ha perka. „Turima technika ir 3 tūkst. ha galėčiau dirbti. Technika juk turi dirbti ir taip atsipirkti", - sako Stasys, aplinkiniams ūkininkams teikiantis technikos nuomos paslaugas.

Penkiolika metų greta ūkinės veiklos Stačkūnai vykdo ir prekybą - aplinkiniuose kaimuose yra įkūrę 7 parduotuves, kuriose prekiaujama ne tik maisto produktais, ūkinėmis ir namų apyvokos prekėmis, bet ir būtiniausiomis traktorių atsarginėmis detalėmis. Stasio žodžiais, vienais metais gavus daugiau pajamų, kilo mintis steigti parduotuvę ir taip užsitikrinti stabilesnes pajamas, juolab kad dažnai vasarą trūkdavo lėšų darbams ūkyje atlikti. „Vienais metais buvo labai geros grūdų supirkimo kainos, kai mokėjo po 700 Lt/t kviečių, o salietros tona tekainavo 300 Lt, be to, pigūs buvo ir degalai. Atsiradus papildomų pinigėlių, nutarėme juos į prekybą investuoti. Juk vasarą žemės ūkiui lėšų trūksta, o prekyba atsigauna. Žiemą ateina pinigai iš žemės ūkio, tada gali juos atiduoti prekybai", - racionaliai finansus dėlioja sumanus verslininkas.

Iš viso Stačkūnų ūkyje ir parduotuvėse dirba daugiau kaip pusšimtis darbuotojų, kuriems darbo surandama ištisus metus. „Žinoma, kai techniką našesnę susipirkome, jaučiamas žmonių perteklius ūkyje, bet darbuotojų neatleidžiame", - tikina Stasys, pabrėždamas, kad nemažai dėmesio skiriama pakelėms, grioviams, laukams tvarkyti, senoms apleistoms sodyboms viduryje lauko „laidoti", kad laukas lygus ir patogus dirbti taptų.

Technikai - dideli reikalavimai

Pirmieji rajone pasinaudoję SAPARD parama, Stačkūnai dabar jau įgyvendinę 8 projektus. Be investicinių projektų ūkiams modernizuoti, pasinaudota jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, parengti miškotvarkos projektai. Visai neseniai Rita parengė projektą pagal miškų programą, Stasys - ūkio modernizavimo, Audrius - gyvulininkystės ūkio plėtros projektą. „Galvojome, kad jei iš trijų ūkių nors vienas projektas praeis, bus gerai, bet visus tris patvirtino. Projektą žmonos vardu pagal miškų programą jau įgyvendinome, taip pat realizuota ir viena mano projekto dalis - įsigyta skutiklis Köckerling Vector 620, kultivatorius Köckerling Allrounder 750 ir sėjamoji Amazone Primera DMC 9000", - investicijas pristato ūkininkas. Mašinos jau šį rudenį išbandytos ūkyje. Antruoju etapu planuojama investuoti į purkštuvą, plūgą ir teleskopinį krautuvą.

Naujovių nebijantis Stasys pirmasis Lietuvoje įsigijo 9 m darbinio pločio Amazone sėjamąją. „Dirbami plotai gana nemaži, norisi darbus atlikti našiau, tad apsisprendėme rinktis devynmetrę sėjamąją. Rinkomės noraginę mašiną, nes pagrindinis tikslas - išgauti pakriką sėją, kad kultūrinis augalas pasiskirstytų po visą lauką ir mažiau vietos liktų piktžolėms. Kitas reikalavimas mašinai - galimybė šalia sėklos įterpti trąšas, kad augalas kartu gautų ir maistinių medžiagų", - pasirinkimo kriterijus vardija stambaus ūkio savininkas. Naująja mašina jau šį rudenį ūkyje pasėta 600 ha žieminių kviečių ir rapsų, kartu įterptos ir trąšos. Ūkininkas skaičiuoja, kad trąšas terpiant lokaliai, jų normą galima sumažinti perpus, pvz., kviečiai tręšti 160 kg/ha norma, o barstant tai atitiktų 250-280 kg/ha. Pamainomis dirbant dviem žmonėms naująja sėjamąja per dieną galima apsėti 70-100 ha plotą.

Stasys neslepia, kad užsibrėžtas sėjos tikslas kol kas nėra visiškai pasiektas, nes kai kuriuose laukuose dar galima įžvelgti eilutes, nors turėtų jų nesimatyti. Tam įtakos turėjo per mažas greitis: sėta 12 km/val. greičiu, gamintojas rekomenduoja 12-14, nors, Stasio nuomone, norint gauti pakriką sėją, jis turėtų 15-16 km/val. siekti. „Pirmiausia būtina padidinti 340 AG traktoriaus, prie kurio prikabinama sėjamoji, galią maždaug 20 proc., tada ir sėti bus galima gerokai greičiau - taip ir tikslas bus pasiektas, ir degalų mažiau sunaudojama", - sprendimą jau žino ūkininkas, kartu ieškantis būdų, kaip sumažinti sėjamosios ratų dirvos suspaudimą.

Vadovaujasi išbandytomis tiesomis

Be kviečių, miežių, kvietrugių ir rapsų, dobilus bei daugiametes žoles sėkloms auginantis Stasys laikosi nuostatos, kad dirvas būtina arti, o neariamąją technologiją ūkiuose reikėtų naudoti saikingai, tik kai kuriuose plotuose, pvz., po rapsų ar vasarojaus. „Nors skusti dirvas ir pigiau, bet esu įsitikinęs, kad ateitis parodys, jog kasmetinis skutimas ūkiuose buvęs didžiulė klaida. Nuolat skutant žemė jaurėja, rūgštėja, tinkamai neįterpiami šiaudai, kuriuos palikti dirvai būtina. Daugeliui šie metai parodė, kad be plūgo ūkyje išsiversti sudėtinga. Esant dideliam šiaudų kiekiui lauke, skutikliai veliasi, o dirva ne ruošiama sėjai, bet gadinama", - savo nuomonės tvirtai laikosi ūkininkas. Jo žodžiais, neįterpti šiaudai blogina ir sėjos kokybę.

Kita taisyklė, kuria vadovaujasi Stasys ūkyje, - laiku ir tinkamai atlikti visus agrotechninius veiksmus, sudarant geras sąlygas augalui augti ir derliui brandinti. Jo įsitikinimu, ypač didelę įtaką augalams turi ne tik tinkama apsauga nuo ligų bei kenkėjų, bet ir mikroelementinių trąšų purškimas per lapus. „Mūsų dirvos lengvesnės, podirvis pralaidus, tad išbertas trąšas lietus į gilesnius sluoksnius suplauna ir naudos gaunama mažai. Purkšti trąšas per lapus, ypač naktį, labai efektyvu. Naktį ne tik išgaravimas mažesnis, bet ir augalas per žioteles intensyviau maitinasi", - agronominių žinių ir ilgametės patirties suformuotais pastebėjimais dalijasi ūkininkas. Pasėlių priežiūros darbams ūkyje paspartinti jis planuoja įsigyti 27 m darbinio pločio Amazone purkštuvą.

Artimiausi planai - gyvulininkystės kompleksas

Dideli užmojai siejami su Stasio sūnaus Audriaus, beje, taip pat agronomo, ūkio plėtra. Stasys atskleidžia, kad jau pavasarį numatyta 200 ha masyve, kur žemė nėra derlinga ir tinkama tik ganykloms, statyti gyvulininkystės kompleksą: fermas 500 mėsinių galvijų laikyti, dengtą mėšlidę, angarą technikai ir grūdų sandėlį. Įgyvendinę 4 mln. litų vertės projektą (beje, paramos skirta tik 1,6 mln. Lt) Stačkūnai planuoja plėsti bandą iki 800 mėsinių galvijų. Dalį jų auginti ekologiškai, kaip lig šiol aštuonerius metus, kitus - intensyviai.

Ūkininkas prasitaria, kad gyvulius laikant ant gilaus kraiko, dengta mėšlidė ūkyje turėtų atlikti dvi funkcijas. „Iš rudens joje bus laikomi pakratams skirti šiaudai. Iš vienos mėšlidės pusės šiaudus, pvz., iki Naujųjų metų, sunaudojus, į jų vietą bus galima krauti mėšlą", - sumanymus atskleidžia Stasys, pavyzdinio šeimos ūkio šeimininkas iš Biržų rajono.

Gitana Kemežienė

Mano ūkis, 2012/11