Mėsiniai galvijai, priklausomai nuo galvijų veislės ir ūkio sąlygų, penimi pagal tris pagrindines auginimo sistemas: intensyvią, pusiau intensyvią ir ekstensyvią. Technologijos intensyvumas priklauso nuo koncentratų kiekio galvijų racionuose, tačiau pagrindiniu pašaru išlieka žoliniai pašarai.

Intensyvios sistemos taikomos vėlai bręstantiems, stambių veislių galvijams (Šarole, Belgijos mėlyniesiems, Simentalams ir kt.). Pagal šias sistemas auginami galvijai realizacinį svorį pasiekia per 15 mėnesių. Šie galvijai po nujunkymo (7-8 mėn. amžiaus) šeriami geros kokybės kukurūzų, daugiamečių žolių silosu, koncentratais ir vitaminų bei mineralų priedais.

Galvijai, auginami pagal pusiau intensyvias sistemas, daugiausia svorio priauga vasarą, kai ganomi ganyklose. Šias sistemas geriausia taikyti vidutiniškai bręstančių veislių galvijams (Limuzinams, Aubrakams, Pjemontesams ir kitų veislių). Žiemą tokie galvijai šeriami silosuotais pašarais, jiems duodama nedaug koncentratų, vitaminų ir mineralų. Jeigu pakanka pagrindinių žolinių pašarų maistingumo, koncentratų galima ir visai neduoti. Pavasarį, išginus į ganyklas, jų augimo tempai paspartėja ir taip kompensuojami žiemos laikotarpiu sumažėję priesvoriai. Taikant šį auginimo būdą, labai sumažėja pašarų išlaidos.

Ekstensyvios auginimo sistemos labiau tinka anksti bręstantiems, smulkiems galvijams (Aberdinų angusams, Galovėjams ir kt.). Šių veislių galvijai ir jų mišrūnai nėra reiklūs šėrimo sąlygoms, todėl gana sparčiai auga vasarą ganomi, o žiemą šeriami geros kokybės pagrindiniais pašarais. Koncentratų jiems neduodama, nes intensyviau šeriami jie anksti pradeda kaupti riebalus. Dažnai skerdimui auginami galvijai auginami taikant mišrias sistemas. Pavyzdžiui, jeigu per mažas galvijų svoris, auginant juos pagal pusiau intensyvią sistemą, penėjimo pabaigoje duodama koncentratų. Be to, taikant neintensyvias auginimo sistemas, galvijams reikia duoti premiksų ir laižomosios druskos.

Šėrimo bandymas

Penint galvijus, svarbu žinoti žolinių pašarų maistingumą. Kad būtų atsakyta į klausimą, ar pakanka žolinių pašarų maistingumo mėsiniams galvijams, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai atliko parodomąjį skerdimui auginamų mėsinių galvijų šėrimo bandymą, trukusį 170 dienų.

Bandymui buvo sudarytos dvi analogiškos grynaveislių Aubrakų ir mišrūnų (Aubrakų ir pieno veislių) grupės: kontrolinė ir bandomoji, po 9 galvijus kiekvienoje. Bandymo metu galvijai buvo laikomi vienodai, t. y. tvarte pririšti. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių galvijai vasarą buvo šeriami žole iki soties, vėliau - daugiamečių žolių silosu. Bandomosios grupės gyvuliai papildomai gavo po 100-150 g pašarinių aliejų mišinio ir po 50 g vitaminų, mineralų premikso su mikroelementu selenu. Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės galvijai priaugo vidutiniškai po 39 kg svorio, priesvorio vienetui gauti sunaudojo mažiau pašarų, o jų suvartoti pašarai 1 kg svorio priaugti atsiėjo 0,34 Lt mažiau negu kontrolinių. Bandomosios grupės galvijų skerdenų išeiga (56,8 proc.) buvo didesnė negu kontrolinių (54 proc.). Atlikus mėsos tyrimus, bandomosios grupės galvijų mėsoje nustatyta daugiau baltymų, mažiau riebalų, kolageno ir jungiamojo audinio.

Racionų skirtumai

Visi galvijai ūkyje, kuriame buvo atliekamas bandymas, žiemą buvo šeriami tik pagrindiniais, silosuotais žoliniais pašarais, vasarą buvo ganomi ganykloje, o jei laikomi tvarte - žaliaisiais pašarais. Jiems nebuvo duodama nei koncentratų, nei premiksų. Žoliniai pašarai ūkyje buvo ruošiami taikant modernias technologijas, todėl jų kokybė buvo gera.

Bandymo metu buvo siekiama nustatyti biologiškai aktyvių medžiagų (β-karotino ir kitų karotinų, vitamino E ir jo provitaminų, kofermento Q10 ir mikroelemento seleno) įtaką mėsinių galvijų augimo intensyvumui, pašarų konversijai, skerdenų išeigai, mėsos kokybei bei seleno koncentracijai galvijų plaukuose. Racionui papildyti minėtomis medžiagomis į pašarus buvo pridedama aliejų mišinio, vitaminų ir mineralų priedo.

Bandymo schema

Abiejų grupių galvijai iki bandymo buvo auginami ekstensyviai. Nujunkyti gyvuliai buvo pririšti tvarte. Vasarą jie buvo šeriami tik žole, vėliau - geros kokybės vytintu daugiamečių žolių šienainiu. Bandymo metu abiejų grupių galvijai buvo laikomi vienodai. Kontrolinės grupės gyvuliai buvo šeriami kaip įprasta - žoliniais pašarais iki soties. Papildomai jiems nebuvo duodama jokių priedų. Bandomosios grupės galvijai tiriamuoju laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais pašarais, bet papildomai kiekvienas galvijas gavo po 50-100 g pašarinio aliejų mišinio ir po 50 g vitaminų ir mineralų priedo per dieną.

Pašarinis aliejų mišinys pagamintas iš palmių ir rapsų aliejų. Tai natūralių biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jame yra 190-210 mg/kg β-karoteno, 140-160 mg/kg kitų karotinų ir karotinoidų, 500-600 mg/kg tokoferolių ir tokotrienolių, 100-110 mkg/kg vitamino K, kofermento Q10.

Biologiškai aktyvių medžiagų svarba

Vienas svarbiausių karotinų yra β-karotenas. Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina organizmo atsparumą, dalyvauja fiziologiniuose procesuose, saugo nuo laisvųjų radikalų ir ultravioletinių spindulių poveikio. Tyrimais nustatyta, kad didesnis karotinų kiekis gyvūnų pašaruose sumažina susirgimus plaučių ligomis, o tai labai svarbu veršeliams. Be to, nustatyta, kad β-karotenas pagerina karvių apsivaisinimą.

Vitaminas E ir jo provitaminai - tokoferoliai ir tokotrienoliai - dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje. Vitaminas E yra vienas stipriausių organizme esančių antioksidantų. Jis slopina nesočiųjų riebalų rūgščių, karotenų, vitamino A oksidacinius procesus, apsaugo riebalus, kad neapkarstų, o karotenus, kad nesuirtų. Nustatytas vitaminų A ir E bei mikroelemento seleno tarpusavio ryšys. Jie stiprina vienas kito poveikį. Vitaminas E raumenyse gerina angliavandenių, kreatino ir glikogeno apykaitą. Be to, šis vitaminas turi įtakos reprodukcinės sistemos vystymuisi ir veiklai, antikūnų susidarymui. Tai pat jis veikia antioksidacinius ląstelių medžiagų apykaitos procesus. Trūkstant vitamino E, veršeliams, kiaulėms ir paukščiams išsivysto skeleto raumenų distrofija, raumenys dėl mioglobino stokos keičia spalvą, pablogėja mėsos kokybė, mėsa greičiau genda sandėliavimo metu.

Vitaminas K organizme nekaupiamas. Jį sintetina žarnyno mikroflora. Trūkstant vitamino K, sutrinka kraujo krešėjimas, todėl poodyje atsiranda kraujosruvų, gali pradėti kraujuoti virškinimo traktas.

Kofermentas Q10 (ubichinonas) atlieka svarbų vaidmenį ląstelių mitochondrijose, sintetinant adenozintrifosfatą (ATF), kuris yra pagrindinė ląstelių energijos medžiaga. Kofermentas Q10 stiprina organizmo imuninę sistemą, veikia kaip antioksidantas, neutralizuoja laisvuosius radikalus, dalyvauja elektrolitų apykaitoje.

Pašarinį aliejų mišinį sudaro daugiausia (99,9 proc.) riebalai. Mišinio riebiosios riebalų rūgštys turi ne tik energinę, bet ir fiziologinę vertę. Galvijų pašaruose turi būti užtektinai riebalų, kuriuose apie 2,25 karto yra daugiau energijos negu baltymuose ar angliavandeniuose. Galvijų prieskrandžių mikroflora riebalų beveik neskaido, jie yra skaidomi ir pasisavinami plonajame žarnyne. Riebalų biologinė vertė priklauso nuo juose esančių riebiųjų rūgščių ir anglies atomų skaičiaus jose. Riebiosiose rūgštyse anglies atomų skaičius svyruoja nuo 5 iki 20. Galvijų organizmui svarbiausios tos rūgštys, kuriose anglies atomų yra 18 ir 20, nes šių rūgščių organizmas nesintetina. Jų galvijai turi gauti su pašarais.

Bandymo metu bandomosios grupės galvijams buvo duodama vitaminų ir mineralų priedo, kurio sudėtyje buvo 20 mg/kg mikroelemento seleno, kitų mineralų ir vitaminų A, D, E. Selenas pripažintas svarbiausiu gyvūnų mitybos elementu daugiau kaip prieš 40 metų. Jis dalyvauja daugumoje organizmo biocheminių reakcijų ir turi įtakos gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms: · stiprina organizmo imuninę sistemą; · veikia kaip stiprus antioksidantas; · mažina stresų poveikį; · didina gyvulių vaisingumą; · gerina mėsos kokybę ir pailgina jos saugojimo laiką; · sumažina apsinuodijimo rūgščiais riebalais riziką; · sumažina vitamino E poreikį (apie 15 proc.); · padidina gyvulių atsparumą mikotoksinams; · sumažina metabolizmo sindromą. Mikroelementas selenas sėkmingai naudojamas baltraumeninės ligos profilaktikai.

Bandymo metu periodiškai buvo nustatomas galvijų svoris, apskaičiuojamas bendras jų priesvoris, priesvoris per parą, pašarų sąnaudos ir jų kaina. Galvijus paskerdus, buvo įvertintos jų skerdenos pagal skerdenų svorį, raumeningumo ir riebumo klases. Be to, laboratorijoje buvo nustatytos mėsos fizinės ir cheminės savybės bei seleno sankaupa gyvulių plaukuose.

Galvijų augimo dinamika ir intensyvumas

Įvertinus bandymo rezultatus nustatyta, kad bandomosios grupės galvijai augo sparčiau negu kontrolinės.

Galvijų augimo dinamika

Bandomosios grupės galvijai tiriamuoju laikotarpiu priaugo vidutiniškai po 172 kg, arba 39 kg daugiau negu kontroliniai. Šios grupės galvijai bandymo metu vidutiniškai per parą priaugo po 1 012 g, t. y. po 230 g daugiau negu kontroliniai (782 g/d.). Įdomu tai, kad kontrolinėje grupėje Aubrakų grynaveislių galvijų priesvoriai buvo 18 proc. didesni negu mišrūnų, o bandomojoje grupėje sparčiau augo mišrūnai (14 proc.). Vadinasi, mišrūnai yra reiklesni mitybos sąlygoms.

Pašarų sąnaudos, konversija ir kaina

Bandomosios grupės galvijai suvartojo daugiau pašarų, tačiau 1 kg priesvorio gauti šios grupės gyvuliai sunaudojo vidutiniškai 86 proc. pašarų mažiau negu kontroliniai. Vieno kontrolinės grupės galvijo suvartotų pašarų energinė vertė siekė 16 357, o bandomosios - 18 436 MJ.

Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių galvijai buvo šeriami vienodais pašarais, kurių kaina buvo vienoda. Per bandymo laikotarpį vienam bandomosios grupės galvijui papildomai buvo sunaudota po 14 kg pašarinio aliejų mišinio, kurio kaina 35 Lt, ir po 9 kg premikso, kainuojančio 19,50 Lt (iš viso 54,50 Lt), tačiau 1 kg priesvorio gauti bandomosios grupės galvijų sunaudotų pašarų kaina siekė 0,34 Lt, t. y. 88 proc. buvo mažesnė negu kontrolinių. Svarbu ne 1 kg pašaro kaina, bet 1 kg priesvorio gauti sunaudotų pašarų kaina.

Pašarų kaina

Skerdenos išeiga ir mėsos kokybė

Abiejų grupių galvijai buvo skerdžiami 19-20 mėn. amžiaus. Po skerdimo buvo nustatytos skerdenų išeigos ir atlikta jų klasifikacija pagal raumeningumo ir riebumo klases (SEUROP). Bandomosios grupės galvijų skerdenų svoris buvo vidutiniškai 29,9 kg, arba 110 proc. didesnis negu kontrolinių, o skerdenų išeiga buvo vidutiniškai 56,8 proc., t. y. 2,8 proc. didesnė negu kontrolinių (54 proc.). Bandomosios grupės grynaveislių Aubrakų veislės galvijų skerdenų išeiga buvo 57,7 proc., arba vienu procentu, o mišrūnų - vidutiniškai 55,8 proc., arba 3,8 proc. didesnė negu kontrolinių (52 proc.).

Skerdenos išeiga 

Skerdenų klasifikacija (pagal SEUROP)

Bandomosios grupės galvijų 78 proc. skerdenų, arba 35 proc. daugiau negu kontrolinių, atitiko R raumeningumo klasės reikalavimus. Šios grupės Aubrakų veislės galvijų visos skerdenos (100 proc.), o kontrolinės grupės 67 proc. skerdenų atitiko R raumeningumo klasės reikalavimus. Pagal riebumo klases abiejų grupių galvijų skerdenos pasiskirstė panašiai.

Galvijus paskerdus ir įvertinus jų skerdenas, iš abiejų grupių buvo atrinkta po tris skerdenas ir iš jų paimta po tris ilgiausiojo raumens ėminius mėsos tyrimams. Nustatytas riebalų, baltymų, drėgnio, baltymų be jungiamojo audinio ir kolageno kiekis mėsoje. Šie tyrimai labai svarbūs ruošiant mėsos gaminius. Abiejų grupių galvijų mėsos tyrimo rodikliai buvo nevienodi.

Mėsos tyrimo rodikliai, %

Bandomosios grupės galvijų ilgiausiame nugaros raumenyje rasta daug mažiau riebalų (52 proc.), daugiau baltymų (108 proc.), daugiau baltymų be jungiamojo audinio, baltymuose buvo mažiau kolageno (64 proc.). Laboratorinių tyrimų duomenimis, bandomosios grupės galvijų mėsa buvo geresnės kokybės ir labiau tiko mėsos gaminiams ruošti. Grynaveislių Aubrakų ir jų mišrūnų mėsos kokybė beveik nesiskyrė. Bandomosios grupės galvijų mėsos kokybei didžiausios įtakos turėjo pašarų priedai (pašarinis aliejų mišinys ir premiksas).

Bandymo metu taip pat buvo nustatyta seleno sankaupa galvijų plaukuose. Žinant, kiek seleno susikaupė plaukuose, galima daryti išvadas apie jo sankaupą galvijų mėsoje. Seleno kiekis abiejų grupių galvijų plaukuose buvo skirtingas. Bandomosios grupės galvijų plaukuose seleno susikaupė 1,8 karto daugiau negu kontrolinių.

Pajamos ir technologijos efektyvumas

Bandymo metu už parduotus abiejų grupių galvijus buvo atsiskaitoma mokant 3,50 Lt/kg už gyvo gyvulio svorį. Daugiau pajamų buvo gauta už bandomosios grupės galvijus.

Pajamos už vieną galviją

Pajamos už vieną parduotą bandomosios grupės galviją, atsiskaitant pagal gyvo gyvulio svorį, siekė 94,50 Lt, t. y. 105 proc. didesnės negu už kontrolinės grupės galviją. Jeigu būtų atsiskaitoma pagal skerdenos svorį, raumeningumo ir riebumo klases, pajamos už bandomosios grupės galvijo skerdeną būtų vidutiniškai 193,45 Lt, arba 110 proc. didesnės negu už kontrolinio galvijo skerdeną. Dėl to, kad už parduotus galvijus buvo atsiskaitoma pagal gyvą svorį, ūkininkas už kiekvieną parduotą gyvulį prarado po 97,87 litų.

Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių galvijų augimo tempai, pašarų sąnaudos, skerdenų išeiga, mėsos kokybė ir kiti rodikliai buvo skirtingi, todėl skyrėsi technologinis bei ekonominis efektyvumas.

Technologijos efektyvumas

*pajamos už parduotą galviją pateiktos be subsidijų

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės galvijų gamybiniai ir ekonominiai rodikliai buvo geresni negu kontrolinių. Šios grupės galvijai tiriamuoju laikotarpiu buvo sveikesni, žvalesni, sparčiau augo ir geriau pasisavino pašarų maisto medžiagas. Jų skerdenų ir mėsos kokybė buvo geresnė negu kontrolinių. Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad mėsiniams, skerdimui auginamiems galvijams pagal pusiau intensyvias ir intensyvias sistemas žolinių pašarų (pagrindinių) maistingumo nepakanka. Jų racionuose turi būti subalansuotas energijos, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis.

Taikant neintensyvias mėsinių galvijų auginimo sistemas, jiems reikia duoti vitaminų, mineralų ir kitų priedų. Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės galvijams buvo duodama nedaug ir nebrangių pašarų priedų, tačiau šios grupės gamybiniai ir ekonominiai rodikliai buvo gerokai aukštesni. Tad atsakymas į klausimą, ar pakanka mėsiniams galvijams žolinių pašarų maistingumo, yra akivaizdus - nepakanka.

Dr. Edmundas PAULAUSKAS

Mano ūkis, 2012/10