Rudens sezono metu, apžiūrint žieminių rapsų pasėlius, galima aptikti augalų su pilkomis dėmelėmis ant lapų, o tų dėmelių viduje aiškiai matyti juodi smulkūs taškeliai. Dažniausiai tai - fomozės, pavojingos grybinės ligos, požymiai. Šiuo metu fomozė yra viena žalingiausių žieminių rapsų pasėliuose plintančių grybinių ligų, nuo kurios apsaugoti augalus reikia rudenį, nes vėliau apsauga neveiksminga.

Fomozę sukelia du grybai - Leptosphaeria maculans ir L. biglobosa. Ligos vystymosi ciklas yra gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis negu kitų rapsų pasėliuose plintančių grybinių ligų.

Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia nuo ligotų augalų liekanų oru plintančiomis lytinėmis sporomis - askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos infekcijos šaltiniu (pirminė infekcija). Askosporos su vėju gali plisti dideliais atstumais. Be to, infekcija gali kilti ir nuo užsikrėtusių sėklų, ir nuo ligotų rapsų augalų liekanų tiesioginio kontakto metu, taip pat lietaus nuplautomis nelytinėmis  sporomis - piknosporomis (antrinė infekcija). Piknosporos plinta su lietaus purslais nedideliais atstumais.

Lytinių vaisiakūnių (pseudotecių) brendimas ir askosporų gausumas ore priklauso nuo oro temperatūros, kritulių kiekio ir dažnumo rudens mėnesiais. Rudenį dažnai ir gausiai lyjant formuojasi pseudoteciai ir bręsta askosporos, o vyraujant sausesniems orams, ligos išplitimo rizika mažėja. Pasklidusios ore askosporos užkrečia jaunų žieminių rapsų augalų lapus. Ant lapų susidaro pilkos, balsvos ar žalsvos spalvos įdubusios, 5-20 mm skersmens dėmės, vėliau jų viduje pasirodo juodi, smulkūs taškeliai - grybo piknidžiai. Išskyrus dėmes ant lapų, jokių kitų išorinių ligos požymių ant augalų rudenį nesimato. Iš lapų dėmių grybas vystosi sistemiškai augalo viduje, per lapų gyslas ir lapkočius perauga į šaknies kaklelį ir vystosi augalo viduje iki pat derliaus nuėmimo. Grybas pažeistame augale gyvena ir vystosi per visą vegetaciją, tačiau ryškūs išoriniai ligos požymiai pasimato tik brendimo tarpsniu.

Askosporos plinta oru. Augalai fomoze rudenį gali užsikrėsti nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio. Askosporoms ant rapsų lapų sudygti reikia, kad lapai mažiausiai 4 valandas būtų drėgni. Oro temperatūrai esant 20 °C, ligos požymiai ant lapų išsivysto per 5 dienas, tačiau jei orai vėsūs, vos 4-5 °C, požymiai ant lapų gali pasirodyti tik po 30 dienų.

Kodėl liga pavojinga ankstyvaisiais rapsų augimo tarpsniais?

          Po rapsų derliaus nuėmimo fomozė sparčiai vystosi ant ražienų, esančios ligos dėmės didėja, jose formuojasi daug piknidžių. Rudenį, vyraujant drėgniems orams, vietoj nelytinių vaisiakūnių - piknidžių - išsivysto lytiniai vaisiakūniai - pseudoteciai, iš kurių pasklinda askosporos ir užkrečia naujo pasėlio jaunų rapsų augalų lapus.

          Jei fomozė rapsuose pasireiškia ankstyvaisiais augimo tarpsniais, ji gali padaryti daug žalos, nes šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau negu įprastai.

          Augalo dydis taip pat yra labai svarbus veiksnys fomozės vystymuisi, kadangi iš lapų dėmių grybas auga per lapkotį ir pasiekia stiebą. Esant žemai temperatūrai, grybas per dieną užauga tik apie 1 mm, todėl augaluose su ilgais lapais ir lapkočiais grybui reikia daugiau laiko, kad pasiektų šaknies kaklelį, negu augaluose su mažais lapais ir trumpais lapkočiais. Ankstyvos ar optimalios sėjos augalams pavojingiausia yra rugsėjo ir spalio mėnesių infekcija, tačiau vėlyvos sėjos mažiems augalams ši infekcija labai pavojinga ir lapkričio mėnesį.

Fomozės žalingumas

          Paprastai rapsų sėklų derliaus nuostoliai dėl fomozės yra apie 10 proc., tačiau palankiais ligai plisti metais sėklų derliaus nuostoliai gali siekti 30-50 proc. Dideli derliaus nuostoliai dėl fomozės galimi tik tuomet, kai fomozės puvinys apima daugiau negu 50 proc. stiebo perimetro.

          Žemdirbystės institute atlikti tikslieji lauko bandymai, siekiant nustatyti fomozės išplitimo indikatorius (vienas iš jų - tai fomozės dėmės ant lapų rudenį), kuriuos pasitelkus, būtų galima tiksliau nustatyti ligos išplitimo ir žalingumo riziką bei optimizuoti apsaugos priemonių naudojimo laiką.

          Pirmosios fomozės dėmės ant žieminių rapsų lapų 2011 m. rudenį buvo nustatytos rugsėjo pabaigoje. Žieminių rapsų augalams pasiekus 4 lapelių tarpsnį, ligos išplitimas siekė 16 proc., tuo metu buvo atliktas pirmasis purškimas fungicidais. Praėjus dar dviem savaitėms po pirmojo purškimo, kontrolinio varianto laukeliuose fomozė išplito ant 40 proc. augalų ir tuo metu buvo atliktas antrasis (arba vėlyvasis) purškimas fungicidais.

          Praėjus mėnesiui po antrojo purškimo fungicidais buvo nustatyta, kad abu fungicidai mažino fomozės išplitimą ant augalų lapų. Nepurkštuose laukeliuose fomozė pažeidė 62 proc. augalų lapų, fungicidais purkštuose laukeliuose fomozės išplitimas buvo 1,5-2 kartus mažesnis. Efektyviausias buvo fungicidų naudojimas du kartus.

Fomozė, išplitusi ant lapų, didelės tiesioginės žalos nedaro, tačiau, kaip jau buvo minėta, nuo lapų liga pereina į stiebus ir tada jos žalingumas išryškėja. Tai patvirtina ir mūsų tyrimų rezultatai, rodantys, kad rapsų brendimo tarpsniu fomozės pažeistų stiebų procentas buvo panašus su ligos išplitimo mastu ant augalų lapų rudenį.

Nors pirmieji fomozės požymiai ant stiebų šaknies kaklelio srityje buvo nustatyti žieminių rapsų ankštarų vystymosi pradžioje (BBCH 73), tačiau ryškūs fomozės požymiai ant stiebų buvo matomi tik žieminių rapsų vegetacijos pabaigoje. Žieminių rapsų brendimo metu (BBCH 85) atlikta detali analizė parodė, kad nepurkštuose laukeliuose daugiau kaip 50 proc. augalų buvo pažeisti fomoze, o ligos intensyvumo indeksas siekė 11.

Visuose purkštuose laukeliuose ligos išplitimas ant stiebų buvo panašus, tačiau 1,3-1,9 karto mažesnis, negu nepurkštuose laukeliuose. Esminiai skirtumai tarp laukelių buvo gauti įvertinus fomozės intensyvumo indeksą: fungicidais purkštuose laukeliuose indeksas buvo iki 4,4 karto mažesnis, negu nepurkštuose. Tyrimų duomenimis, fungicidais purkštuose laukeliuose rapsų stiebai buvo gerokai mažiau pažeisti šaknies kaklelio srityje; ankstyvas purškimas (kai fomozės pažeista iki 20 proc. augalų) buvo efektyvesnis, negu vienkartinis vėlyvas purškimas. Dukartinio purškimo efektyvumas, lyginant su ankstyvu vienkartiniu purškimu, neišryškėjo.

I. Brazauskienė, E. Petraitienė

Mano ūkis, 2012/10