Praėjusią žiemą gerai peržiemojo žiemkenčiai, o ir vegetacijos metu gamta neskriaudė augalų - pakako šilumos ir drėgmės. Deja, jau treti metai gausūs lietūs rugpjūčio mėnesį labai apsunkina derliaus dorojimą. Pernai per 16 dienų iškrito 152,4 mm kritulių. Šiais metais pasitaikė 13 lietingų dienų, iškrito 69,2 mm kritulių.

Javapjūtės pradžioje nepalankios meteorologinės sąlygos privertė javus pjauti, kai grūdų drėgnumas siekė nuo 24 iki 30 proc. Mažuose ūkiuose jų džiovinimas aktyviąja ventiliacija arba porcijinėmis džiovyklomis buvo labai neekonomiškas. Turintiems laidžias šilumines džiovyklas drėgnus grūdus teko džiovinti du, o kartais ir net tris kartus. Ūkiuose buvo užpildytos visos laikinam laikymui tinkamos talpos, o kai grūdai pastogėse netilpo, teko juos laikyti lauke kaupuose.

Tarybiniais laikais Kazachstane, studentams talkininkaujant derliaus nuėmimo darbuose, teko grūdus tvarkyti išlygintoje lauko aikštelėje arti išorinio elektros tinklo. Atvežti nuo kombainų grūdai buvo pilami į ilgus kaupus. Jų plotis atitiko savaeigės pirminio valymo mašinos ir grūdų krautuvo skersinio sraigtinio transporterio plotį arba buvo kelis kartus platesnis. Kaupų aukštis siekė apie 1,5 m. Kazachstane derliaus nuėmimo metu vyraudavo giedri orai, naktys būdavo vėsios, o rugsėjo mėnesio pradžioje prasidėdavo šalnos. Ten į kaupus buvo pilami sausi grūdai. Juos nedelsiant valydavo pirminė grūdų valymo mašina. Rudenį pasitaikydavo ir lietingų orų. Drėgnų grūdų kaupai būdavo kelis kartus perkasami savaeige mašina, kad prasivėdintų. Jei nepavykdavo išvežti grūdų iš aikštelės į elevatorius iki rudens darganų ir pirmojo sniego, kaupų paviršiuje grūdai sudygdavo, želmenys sudarydavo patikimą apsauginį sluoksnį, kurio storis siekdavo 50-100 milimetrų.

Lietuvos ūkiuose esanti viena ar net kelios džiovyklos dažnai nespėja išdžiovinti nuo kombainų atvežtus labai drėgnus grūdus. Tad jie laikinai supilami asfaltuotose aikštelėse. Labai drėgni grūdai išdžiovinami iki 18 proc. drėgnumo ir pilami ant aikštelės. Kai grūdų drėgnis siekia apie 16 proc., jie pilami į kaupą, kurio aukštis siekia net iki 3 m. Grūdų laikymo trukmė kaupe priklauso nuo daug veiksnių. Svarbiausieji - aplinkos oro temperatūra ir grūdų drėgnis. Kuo vėsesni grūdai supilami, tuo ilgiau juos galima laikyti nedžiovintus. Kai grūdai yra apie 20 proc. drėgnumo, laikymo trukmė siekia tik iki 3 parų. Todėl nuo kombaino atvežti grūdai turi būti valomi pirminio valymo mašinoje ir išdžiovinami bent iki 17-18 proc. drėgnumo. Laikant tokio drėgnio grūdus aukštame kaupe, reikia stebėti grūdų temperatūros kitimą. Pastebėjus kaitimo požymius, grūdai turi būti nedelsiant vėdinami ir džiovinami iki 14 proc. drėgnumo.

Sausų grūdų kaupus labai sandariai uždengti plėvele paprastai nepavyksta. Ūkiuose nėra aikštelių, kuriose lietaus vanduo ar pirmasis tirpstantis sniegas nepaveiktų su aikštelės paviršiumi susiliečiančių grūdų. Be to, dėl drėgmės, deguonies ir aplinkos oro temperatūros poveikio grūdai gali pradėti kaisti. Kylanti temperatūra skatina daugintis žalingus mikroorganizmus.

Pietų Amerikos šalyse, Kanadoje ir Australijoje meteorologinės sąlygos javapjūtei yra palankios. Grūdų drėgnumas būna mažesnis negu 14 proc. Tad ūkiuose nestatomi sudėtingos konstrukcijos, brangūs grūdų sandėliai. Grūdai laikomi sukimšti į polietileno žarnas lauko aikštelėse. Šis būdas populiarėja ir Lietuvoje.

Tokia technologija prieš trejus metus buvo pradėta taikyti Šakių r. L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje. Išdžiovinti iki 14 proc. drėgnio grūdai kemšami į polietileno žarną ir laikomi kietos dangos aikštelėje. Pirmaisiais metais į žarnas buvo sudėta 2,5 tūkst. tonų grūdų. Šiais metais tokiu būdu laikoma 10 tūkst. tonų grūdų. Sausus grūdus į žarnas kemša ir kai kurios supirkimo įmonės (bendrovės „Agrokoncerno grūdai", „Robusta", „Kėdainių grūdai") ir keli stambūs grūdų augintojai. Sausus grūdus laikyti tokiu būdu yra saugu, nes, užpildžius žarną, joje lieka labai mažai oro. Grūdams kvėpuojant, sunaudojamas deguonies likutis ir derlius laikomas anglies dioksido aplinkoje. Joje nesiveisia vabzdžiai, pelėsis ir žalingi mikroorganizmai. Turint grūdų sandėlį ir aikštelę grūdams laikyti žarnose, galima racionaliai išnaudoti grūdų valymo, džiovinimo mašinų našumą ir laikymo patalpų apkrovą.

Grūdams kimšti į žarną gali būti naudojama įvairių gamintojų technika. L. Stonkuvienės įmonėje dirba Argentinoje pagamintas 250 t val.^-1 našumo grūdų kimštuvas ir 300 t val.^-1 našumo grūdų krautuvas, kurio paskirtis paimti iš žarnos grūdus. Jau gaminama 600 t val.^-1 našumo grūdų kimšimo įranga, tačiau reikia sugebėti tokį grūdų kiekį nepertraukiamai atvežti ir suberti į mašinos bunkerį. Tokio našumo priekabų su sraigtiniais transporteriais ūkiuose dar nėra. Kimštuvas dirbs rentabiliai, jeigu per sezoną į žarnas bus sukimšta bent 2 tūkst. tonų grūdų.

Grūdų kimštuvo konstrukcija

Kimštuvo valdas tvirtinamas prie 45 AG traktoriaus, jo galios velenas sukamas 540 min.^-1 dažniu. Valdą su mašinos korpusu jungia hidraulinis cilindras. Prieš uždedant žarną ant laikiklio ir ant gaubto cilindras mašinos galą pakreipia aukštyn tiek, kad gaubto apatinė plokštuma būtų lygiagreti dirvos paviršiui. Darbo metu mašinos galas pakreipiamas žemyn, kad žarna galėtų tolygiai slinkti nesiekdama virš jos esančio skersinio. Mašinos viršuje yra bunkeris, į kurio centrą turi būti pilami grūdai. Bunkerio apačioje esanti 340 mm skersmens sraigė stumia grūdus į žarną. Sraigės apačioje įrengta pasvirusi sienelė. Virš mašinos važiuoklės ratų įtaisytos plokštelės (stabdžiai), kurias kilnoja hidrauliniai cilindrai. Plokštelių prispaudimas keičiamas rankiniu presu, tiekiant alyvą į hidraulinius cilindrus. Prispaudimo slėgį rodo manometrai.

Mašinos paruošimas darbui

Klostėmis sudėta ir sulankstyta žarna laikoma kartoninėje dėžėje. Kad būtų gana tvirta, ji gaminama iš trijų sluoksnių ir yra 240 mikronų storio. Du išoriniai sluoksniai yra baltos, vidurinis - juodos spalvos. Žarnos ilgis 60 m, skersmuo 2,7 m, svoris apie 125 kg, kaina 1 430 Lt (be PVM). Galima naudoti 75 ir 100 m ilgio, 2,7 m skersmens žarnas.

Išimta iš dėžės žarna patiesiama prieš mašiną. Du darbininkai per 15 min. ją uždeda ant mašinos gaubto ir pritvirtina. Elektros keltuvu žemyn nuleidžiamas žarnos laikiklis. Ant jo uždedamos viršutinės žarnos klostės. Keliant keltuvą, jis su žarna užstumiamas ant gaubto. Apatinės jos klostės įdedamos į rankiniu keltuvu kilnojamą stalčių. Laikiklis pakeliamas dar aukštyn, kad atraminės kojelės atsiremtų į gaubto viršų. Rankiniu keltuvu stalčių pakėlus aukštyn, galima važiuoti į aikštelę, kurioje guldoma grūdų žarna.

Laikymo aikštelė

Grūdų žarnos guldomos ant tvirtos aikštelės dangos arba ant žalienos. Aikštelės žolė nupjaunama ne žoliapjove, o nudaužoma smulkintuvu arba mulčiavimo mašina, kad aštri ražiena nesužalotų žarnos. Kai aikštelės paviršius nuožulnus, lietaus vanduo bėga žemyn. Jeigu vienos rūšies grūdų žarnos guldomos greta, tarp jų ašinių linijų turi būti 4,5 m tarpas. Grūdų prikimšta žarna yra apie 4 m pločio. Tada tarp gretimų žarnų lieka apie 0,5 m pločio tarpas, nes periodiškai reikia tikrinti, ar tokių talpyklų nepažeidė graužikai ar paukščiai. Pažeistos vietos užklijuojamos specialia juosta. Be to, abiejuose žarnos galuose reikia padėti indelius su nuodais graužikams naikinti. Tarp gretimų skirtingų kultūrų grūdų žarnų paliekamas apie 4 m pločio tarpas, kad bet kada juo galėtų važiuoti transporto priemonė, į kurią bus beriami iš žarnos iškraunami grūdai.

Kad aikštelėje žarnos būtų paklotos tiesiai ir lygiagrečiai, 4,5 m atstumu nuo gretimos grūdų žarnos viduriniosios linijos nutiesiama plona virvutė. Jos tiesią padėtį fiksuoja į dirvą įsmeigti galiniai kuoliukai. Traktoriaus vidurinioji linija sutapatinama su nutiesta virvute. Darbo metu reikia stebėti, kad traktorius ir mašina nenukryptų nuo tiesiosios linijos.

Darbo eiga

Pastačius traktorių su mašina aikštelėje nutiestos virvutės gale, nuo laikiklio nutraukiama dalis žarnos iki specialios žymos. Kad grūdai neišbyrėtų pro tarpą tarp žarnos laikiklio ir gaubto, ji prie gaubto stipriai prispaudžiama 16 mm skersmens virve. Jos padėtis fiksuojama keturiomis išilginėmis templėmis. Užlenkiant šonus, žarnos galas susiaurinamas iki 3,2 m pločio. Po žarnos galu dedama medinė juostelė (50x20 mm), ant jos žarna ir ant viršaus tokių pat matmenų medinė juostelė. Sukant abi juosteles į traktoriaus pusę, apie jas apvyniojamos 3-4 žarnos vijos. Tada dedama trečioji medinė juostelė ir visos trys sujungiamos vinimis taip, kad jų galai neišsikištų iš apatinės juostos. Visos trys juostelės sukamos dar ir priešinga kryptimi. Žarna apvyniotos juostelės pakišamos po jos galu. Užpildžius žarną grūdais, jos galas užsandarinamas analogiškai ir prispaudžiamas dėvėtomis padangomis. Reikia stengtis, kad žarnos gale nebūtų garankščių, nes jose mėgsta slėptis graužikai.

Prieš darbo pradžią rankiniu hidrauliniu presu prie ratų paviršiaus prispaudžiamos stabdžių juostos. Jeigu aikštelės paviršius sausas, pakanka 50-60 kg (cm²)^-1 slėgio. Kuo aikštelės danga drėgnesnė, tuo labiau reikia padidinti slėgį.

Veikiant traktoriui, įjungiama mašinos galios veleno pavara. Atvežti 14 proc. drėgnio grūdai pilami į kimšimo mašinos bunkerio centrą. Sraigė grūdus stumia į žarną. Jos šone yra stačiakampio formos žyma, kurios plotis 40 mm, o ilgis 200 mm. Kuo daugiau grūdų stumiama į žarną, tuo labiau didėja jos skersmuo ir ilgėja žyma. Stumiami į žarną grūdai stumia atgal mašiną ir traktorių.

Žymai pasiekus 210-220 mm ilgį, traktorius su prikabinta mašina turi būti savaime pastumtas atgal. Priešingu atveju žarnos skersmuo viršys leistiną ribą, dėl to ji gali įtrūkti. Jeigu traktorius nepajuda, nedelsiant reikia sumažinti stabdžių juostų prispaudimą prie važiuoklės ratų paviršiaus. Mechanikas turi periodiškai tikrinti žymos ilgį ir koreguoti alyvos slėgį stabdžių sistemoje. Baigiant pripildyti žarną grūdais, šiek tiek sumažinamas alyvos slėgis stabdžių sistemoje. Grūdai tiekiami į žarną iki pasirodo ant jos paviršiaus skersai nubrėžta juodos spalvos juosta. Nutraukus juostą nuo laikiklio, jos galas užsandarinamas. Žarnos paviršius nebus banguotas, jeigu į ją grūdai bus kemšami nepertraukiamai. 

Tyrimų rezultatai

L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje išdžiovintus miežių grūdus į mašinos bunkerį pylė Horsch, Fliegl ir Krampe priekabų sraigtiniai transporteriai. Nustatyta, kad tik Horsch priekabą verta naudoti išdžiovintiems grūdams į kimšimo mašinos bunkerį supilti. Tiekiant nepertraukiamai grūdus, kimšimo mašinos našumas siekia 252,3 t val.^-1 Užtikrinti nepertraukiamą grūdų tiekimą į grūdų kimštuvą yra sudėtinga, nes gaištamas laikas priekaboms pakeisti. Mašina per 1,5 val. į 60 m ilgio žarną sukemša 180 t miežių arba 210 t kviečių. Įgavus daugiau patirties ir užtikrinus sklandų transporto priemonių veiklą, per dieną galima užpildyti 5-7 žarnas ir į jas sutalpinti nuo 900 iki 1 250 t grūdų. Vieno hektaro aikštelėje galima sutalpinti apie 5 tūkst. tonų į žarnas sukimštų grūdų.

Esant grūdų kimšimo mašinos teoriniam našumui 250 t val.^-1, grūdams vežti geriausia naudoti priekabą Horsch. Ruošiantis sausus grūdus laikyti žarnose, svarbu įrengti tinkamą aikštelę joms laikyti ir pasirūpinti netrikdomu grūdų pristatymu kimštuvui.

Grūdų krautuvas

Grūdus iš žarnos į šalia važiuojančią transporto priemone supila nesudėtingos konstrukcijos krautuvas. L. Stonkuvienės ūkyje dirba 300 t val.^-1 našumo mašina Richiger EA-250.

Šios mašinos galios veleną ir hidraulinį variklį suka 60 AG traktorius. Mašiną sudaro rėmas su vienos ašies ratine važiuokle ir valdu, kuris tvirtinamas prie traktoriaus. Jo galios velenas suka nuožulnųjį sraigtinį transporterį, sujungtą su horizontaliomis sraigėmis. Prie rėmo pritvirtintas horizontalus volas, sukamas hidraulinio variklio. Jo paviršiuje yra nuožulnūs kaiščiai, kurie laiko sukamą žarną. Prie sraigtinio transporterio korpuso yra pritvirtintas peilis žarnai išilgai perpjauti. Į angą įstatomas piltuvas.

Krautuvą darbui taip pat reikia paruošti. Nuo žarnos galo nuėmus sandarinimo priemones, jos galo viršutinė dalis perpjaunama tiek, kad pjūvis nesiektų grūdais užpildytos žarnos cilindrinės dalies. Per daug įpjovus, grūdų akumuliuota jėga nesustabdomai perskirs žarną pusiau. Grūdus teks susemti kitomis priemonėmis.

Išskleidus perpjautą dalį, traktorius į žarną įstumia krautuvo galą iki važiuoklės. Perpjautos žarnos abi dalys suglaudžiamos ir apvyniojamos apie volą. Volo kaiščiai patikimai laiko žarną. Baigiant iškrauti grūdus, jos paviršiuje lieka grūdų. Jie supilami į piltuvą, kuris įstatomas į angą.

Įjungus traktoriaus galios veleną sukamos horizontalios sraigės ir pasviręs sraigtinis transporteris. Prie sraigių esantys grūdai tiekiami sraigtiniam transporteriui. Būtina stebėti, kad sraigės neliestų žarnos ir jos nežalotų. Įjungus hidraulinio variklio pavarą yra sukamas volas ir apie jį vyniojama žarna, kuri traukia mašiną ir prie jos prikabintą traktorių. Mašinai judant pirmyn, peilis pjauna žarną, ji vyniojama apie volą, sraigės tiekia grūdus sraigtiniam transporteriui. Darbo metu nuolat reikia stebėti mašinos darbą, traktoriaus ir grūdų transporto priemonės judėjimą.

Sausų grūdų ilgalaikis, o šiek tiek drėgnesnių kaip 14 proc. trumpalaikis laikymas polietileno žarnose yra gana patikimas derliaus saugojimo būdas. Kukurūzus auginant grūdams, sandėliuose gali pritrūkti vietos, todėl šaltuoju metu šis grūdų laikymo būdas dar patrauklesnis. Grūdų kimšimo į žarnas ir paėmimo iš jų mašinas gamina kelios užsienio firmos. Visų jų veikimas panašus. Ūkyje esamų grūdų transporto priekabų ir grūdų kimšimo į žarnas mašinos našumas turi būti panašus.

Prof. em. Liudas ŠPOKAS,

Darius STONKUS

Mano ūkis, 2012/10