Juodieji serbentai Jungtinėje Karalystėje auginami jau 500 metų, o Škotija yra viena labiausiai tinkamų šalių jiems augti. Ilgos švelnios Škotijos vasaros ir palyginti šaltos žiemos labai palankios juodųjų serbentų uogakrūmiams. Be to, visoje Europoje populiarios Škotijoje sukurtos juodųjų serbentų veislės.

Ben Lomond - viena pirmųjų veislių, sukurtų Škotijos augalų tyrimų institute (dabar Džeimso Hjutono (James Hutton) institutas), iki šiol auginama Europos versliniuose serbentynuose. Ypač didelis postūmis juodųjų serbentų veislių kūrimui buvo tuomet, kai vaistų gamybos kompanija „GlaxoSmithKline" pradėjo finansuoti instituto selekcinę programą. Šiuo metu škotai jau gali didžiuotis 14 naujų juodųjų serbentų veislių, kurios sudaro 50 proc. visų pasaulyje auginamų serbentų veislių rinkos.

Pasaulinės juodųjų serbentų selekcijos programos

Škotijoje, kaip vienoje iš serbentų selekcijos ir auginimo lyderių, Dandi (Dundee) mieste, šiemet vyko 3-čiasis pasaulinis juodųjų serbentų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė juodųjų serbentų asociacija. Kokios tendencijos juodųjų serbentų auginime ryškėja skirtingose šalyse?

Škotijos Džeimso Hjutono instituto juodųjų serbentų selekcinė programa plėtojama trimis kryptimis. Pirmoji kryptis - uogų kokybei tobulinti: antocianinų, vitamino C kiekiams didinti, uogų išvaizdai ir stambumui gerinti. Antroji kryptis - agronominiams dalykams: ligų ir kenkėjų prevencijai, reguliariam ir gausiam derliui, sulčių išeigai. Trečioji kryptis skirta tobulinti serbentų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos.

Naujosios Zelandijos mokslinės organizacijos „Plant and Food Research Ltd." juodųjų serbentų selekcinėje programoje dominuoja agronomijos (aukštas derlius, atsparumas serbentinei erkutei, stiklasparniui) ir uogų perdirbimo kryptys. Šios šalies mokslininkai yra sukūrę Murchison, Blackadder, Melina ir Kepler veisles.

Lenkijos Sodininkystės ir daržininkystės instituto juodųjų serbentų selekcinė programa pradėta vykdyti prieš 25 metus. Pagrindinis dėmesys skiriamas agronomijai (gausiam derliui, atsparumui ligoms ir kenkėjams), perdirbimui ir šviežiam vartojimui skirtų uogų tyrimams. Šios šalies mokslininkai sukūrė 6 naujas veisles: Tisel, Tiben, Ores, Ruben, Tines ir Gofert. Dar 2 naujos veislės - Polares ir Tihope - šiuo metu tiriamos pagal IVS programą.

Lietuvoje juodųjų serbentų selekcija vykdoma LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Prioritetai - atsparumas grybinėms ligoms ir serbentinei erkutei, uogų kokybė, ištvermingumas žiemą, tarprūšinė bei tolimoji hibridizacija. Į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įtraukta 17 institute sukurtų juodųjų serbentų veislių: Kastyčiai (1991 m.), Vakariai (1999 m.), Almiai, Gagatai, Joniniai, Vyčiai (2001m.), Blizgiai, Kriviai, Pilėnai, Tauriai (2002 m.), Dainiai, Smaliai (2007 m.), Dailiai, Gojai, Salviai, Senjorai ir Svajai (2009m.). Kai kurios veislės jau auginamos ūkininkų versliniuose uogynuose.

Produkcijos apžvalga

Nors juodųjų serbentų plotai per paskutinius metus buvo panašūs, kai kuriose šalyse šių uoginių augalų auginimo tendencijos kito. Pavyzdžiui, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje plotai didėjo, o Suomijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Nyderlanduose mažėjo. Didžiausią kainą už serbentus 2011 m. gavo Nyderlandų ir Norvegijos augintojai. Dėl palankių oro sąlygų 2012 m. prognozuojamas didesnis uogų derlius negu 2011-aisiais.

Serbentų nauda

Nors puikiai žinome, kad juodieji serbentai pagal biocheminę sudėtį yra vienos vertingiausių uogų, Lietuvos vartotojai šių produktų vartoja palyginti mažai, pirmenybę teikdami citrusiniams vaisiams. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje vien tik Tesco prekybos maisto produktais tinkle parduoda 120 produktų, kurių sudėtyje yra juodųjų serbentų. Ypač populiarūs „Ribena" sulčių gėrimai, marmeladai ir uogienės, konditerijos gaminiai. Serbentų savybės vis labiau domina farmacininkus, nes medikamentai, kurių sudėtyje yra juodųjų serbentų uogų, gelbsti sergant migrena, akių, širdies ir kraujagyslių bei širdies ligomis, ateroskleroze, vėžiu, Alzhaimerio liga, diabetu, nutukimu bei varginant įvairiems uždegimams.

A. Sasnauskas,

Mano ūkis, 2012/08