Kukurūzai, šiaudai ir drambliažolės - galbūt taip trimis žodžiais būtų galima apibūdinti Šakių rajone ūkininkaujančių ir gerai žemdirbiškajai visuomenei žinomų Stonkų ūkio kryptį. Bet trijų žodžių, kurie atspindėtų tai, kas pasiekta bendru visos šeimos darbu, per mažai.

Į Laimutės Stonkuvienės agroserviso įmonę važiuota ne vieną kartą - galingiausias traktorius, trys skirtingų gamintojų kombainai viename lauke, triašis purkštuvas, modernus grūdų elevatorius. Ūkio pažangos istoriją įamžinančios fotografijos užpildytų ne vieną nuotraukų albumą. Ir kaskart atvažiavus, Stonkai turi ką papasakoti. Su jais pabendravęs, negali nesistebėti dideliu noru tobulėti, užvaldžiusiu be išimties visus Stonkų šeimos narius. Apie tai, kaip ūkininkaus dirbdami moderniomis mašinomis, o ne kastuvais, svajoja ir patys mažiausieji Stonkai. O Aleksandaras ir Laimutė pusė lūpų prasitaria, kad norėtų į užtarnautą poilsį išeiti: „Norisi poilsio. Juolab, kad sūnūs kuo puikiausiai su viskuo susitvarko, bet ... naujų idėjų mums visiems netrūksta. Kartais atrodo, kad jei jų neturėtume, būtų ramiau gyventi. Gyvenimas vis diktuoja, kuria linkme judėti. Mes ir judame, nestovime vietoje".

Alternatyva runkeliams - kukurūzai

Šiandienis Laimutės, Aleksandro, Dariaus ir Jauniaus Stonkų ūkis tarsi nuolat besikeičiantis miražas, vis nustebinantis naujomis spalvomis. Statistiniai skaičiai nedaug ką pasako, nors kukurūzais užsėtas plotas daro įspūdį. Stonkai dirba per 4 000 ha žemės, iš kurių apie 1 800 ha užima žieminiai kviečiai, 1 100 ha kukurūzai, apie 500 ha vasariniai rapsai. Šiek tiek sėjama miežių, vasarinių rapsų. „Žieminių rapsų pernai rudenį nesėjome ne todėl, kad dėl nepalankių orų nespėjome, bet ir dėl to, kad jie retą žiemą peržiemoja. Pernai visas žieminių rapsų pasėlis žuvo, gavome draudimo išmokas ir iššalusius plotus vasariniais atsėjome. Dvigubas darbas", - apie motyvus nebeauginti žieminių rapsų kalba Darius.

Dabar Stonkai didžiausią dėmesį savo ūkyje skiria kukurūzams, kuriuos augina grūdams. Šiemet jų plotai padidėjo daugiau kaip 400 ha. Priežasčių plėsti kukurūzų, kuriuos indėnai Dievo dovana, plotus ne viena. Pasak Dariaus, pirmiausia, palanki kaina. Mada auginti kukurūzus grūdams sparčiai plinta ne tik tarp Šakių r. žemdirbių. „Ne mažiau svarbu ir tai, kad auginant kukurūzus, nebūna per javapjūtę streso, kombainai daugiau dirba: ne 20 dienų, o 2 mėnesius. Be to, jų pajėgumai geriau išnaudojami", - sutartinai tikina Aleksandras ir Darius. Stonkai nusprendė parduoti tris senus kombainus ir vietoj jų nusipirkti dvi galingesnes derliaus dorojimo mašinas su pusiau vikšrine važiuokle. Viena iš jų - rotorinė. „Skaičiuojame, kad su turimais 6 kombainais, išsiplėtus kukurūzų plotams, nukulsime 30 proc. daugiau ir nebūsime įsprausti į jokius orų nustatytus laiko rėmus", - įsitikinęs Aleksandras.

Pasak Dariaus, kukurūzai gera alternatyva runkeliams, kurių plotai anksčiau siekdavo 300 ha. Juos nesudėtinga auginti, nors tam tikrų niuansų technologijose yra. „Runkelių auginimas neapsiėjo be pasekmių. Juk derlių tekdavo vežti ne tada, kada mums buvo palanku, o tada, kada fabrikas juos priimdavo, dažniausiai, kai laukuose drėgna. Tai dirvas labai sugadino. Dabar tenka taisyti padarytą žalą", - teigia A. Stonkus.

Gerai apgalvotos investicijos į techniką

Stonkai nuo pat ūkininkavimo pradžios mašinas rinkdavosi ir dabar renkasi, tik gerai apmastę investicijas. Pasak ūkio šeimininkų, šiuolaikinė technika neabejotinai dirba taupiau ir našiau. „Nors ūkis išsiplėtė, bet mašinų parkas labai nepadidėjo. Žmonių taip pat dirba šiek tiek mažiau negu anksčiau. Pavyzdžiui, anksčiau darbavosi 15-17 mechanizatorių, dabar - 12-13", - skaičiuoja A. Stonkus. Iš viso ūkyje įdarbinta 50 žmonių.

Suskaičiuoti, kiek mašinų turi Stonkai, neužtektų abiejų rankų pirštų. Vien traktorių (nuo 150 iki 400 AG) - dešimt, keturi iš jų apginkluoti automatine vairavimo įranga. „Tai leidžia dirbti ištisą parą, todėl daugiau galime padaryti", - tvirtina Darius. Jis pastebi, kad tuos traktorius, kuriuose sumontuotos bepakopės transmisijos, eksploatuoti gerokai ekonomiškiau. Daug degalų sutaupoma ir dar dėl vieno apgalvoto sprendimo. Dariaus teigimu, visiems akys atsivėrė, kai telemetrinių sistemų programomis buvo įvertintos grūdų pervežimo degalų sąnaudos: „Pervežti tą patį grūdų kiekį traktoriais reikia dvigubai daugiau degalų ir laiko negu sunkvežimiais". Kad sumažėtų degalų sąnaudos, Stonkai įsigijo 8 vilkikus. Kad kombainai per javapjūtę nestovėtų, nukulti grūdai perkraunami į perkrovimo priekabas.

Norėdami sumažinti javų auginimo išlaidas, Stonkai pirmieji Baltijos šalyse prieš penkerius metus įsigijo triašį kompanijos „Dammann" purkštuvą. Šios vasaros pradžioje antroji Dammann purškimo mašina, tik patobulinta, išvažiavo į ūkio laukus. „Argumentų, kodėl pirkome tokį galingą ir našų purkštuvą 2007-aisiais ir dar vieną šiemet, galime pateikti ne vieną. Su purkštuvais mes ne tik purškiame augalų apsaugos priemones, bet ir tręšiame skystosiomis trąšomis. Nors prieš 5 metus jos buvo 30 proc. pigesnės, skaičiuojant veikliąja medžiaga, tačiau ir šiandien verta šiuos purkštuvus naudoti ne vienam darbui. Be to, skystosios trąšos efektyvesnės, ypač sausringais metais", - aiškina Aleksandras.

Be dviejų Dammann purkštuvų Stonkai turi dar vieną savaeigę Hardi purškimo mašiną, kuri pasak ūkio valdytojo, eksploatuojama jau daug metų, todėl jis pagrįstai nuogąstauja, kad technika gali vieną dieną, kai jos labiausiai reikės, sugesti. „Siekiant užbėgti ligoms už akių, labai svarbu terminai. Jei nespėji nupurkšti, kai orai tai leidžia daryti, gali būti, kad po svaitės liūčių, purkšti bus per vėlu. Todėl ir reikia turėti užtektinai purkštuvų", - pabrėžia A. Stonkus. Darius jam pritardamas dar priduria, kad purkštuvuose įdiegta automatinė sijų kontrolės sistema, kuri neleidžia nupurkšti ar patręšti jau nupurkštą ar patręštą plotą: „Sutaupome pesticidų ir trąšų". Stonkai, tvirtina, kad sužinoti, kokiu purkštuvu patręštas laukas galima, vos į jį pažiūrėjus: pasėlis lygus kaip stalas, o pertręšti plotai paprastai būna išgulę.

Ateities vizijos

Paklausus, kokį ūkį mato ateityje, Stonkai reikšmingai susižvalgo: „Nėra dar buvę taip, kad nieko neplanuotume". Beje, jau šiandien jie galėtų parodyti tai, ką ne kiekviename ūkyje gali išvysti. Nors visam užaugintam derliui pakanka elevatoriaus talpyklų (43 tūkst. t), Stonkai dalį grūdų saugo vadinamosiose polietileno žarnose. „Nuostoliai gerokai mažesni negu juos laikant senuose aruoduose. Investicijos ir saugojimo išlaidos nedidelės. Grūdų nereikia ventiliuoti. Pakrauti ir iškrauti labai paprasta. Vienoje tokioje saugykloje telpa 200-250 t grūdų. Per dieną į jas galime sukrauti apie 1 000 t grūdų", - naujo laikymo būdo privalumus vardija Darius. Tiesa, kaip ir laikant silosą, polietileno žarnas su grūdais reikia saugoti nuo graužikų ir paukščių. Kad nebūtų nuostolių, pažeistas vietas būtina užklijuoti.

Pasak Dariaus, ūkio naujovė ir susitarimas biokuro katilinei tiekti 5 000 tūkst. t supresuotų šiaudų. Jo nuomone, dirvos, neužarus po javų likusius šiaudus, nenukentės, nes nuėmus kukurūzus lieka kur kas daugiau organinių liekanų (40-45 t/ha) negu nukūlus javus. 

Dar didesne naujove jaunasis ūkininkas vadina drambliažoles - energetinius augalus, kuriuos numatyta auginti taip pat biokuro paklausai patenkinti. Kol kas užsodintas tik 6 ha plotas. Darius sako, kad kol kas nėra ir ką parodyti, nes plantacijos skaičiuoja pirmuosius metus. „Atvažiuokite po trejų metų, kai imsime pirmąjį derlių", - kviečia ūkio šeimininkai. Darius tikina, kad drambliažoles auginti nėra sudėtinga: tik pirmaisiais metais reikia prižiūrėti, kad želdinių neužgožtų piktžolės. „Priežiūros jokios, tereikia derlių nuimti. Investicijų pareikalauja tik įveisimas. Drambliažolės dera 20-25 metus. Energetinius augalus smulkinsime kukurūzų smulkintuvais", - planais dalijasi D. Stonkus. Jo nuomone, bioenergetika - kryptis, į kurią turėtų orientuotis ir kiti ūkininkai. O Stonkai, kaip dažnai yra, naujoves išbando vieni iš pirmųjų.

D. Stanišauskienė

Mano ūkis, 2012/07