Vokietijoje, Saksonijos-Anthalto žemėje, Bernburgo apylinkėse, Strenzfelde birželio 19-21 dienomis vyko Vokietijos žemės ūkio sąjungos (DLG) augalininkystės centro organizuojama tradicinė tarptautinė lauko diena. Kas antri metai vykstančiame renginyje šiemet dalyvavo 324 kompanijos iš 15 šalių, o visas parodos plotas užėmė 58 ha. Daugiausia dalyvių (282), žinoma, buvo iš Vokietijos. Taip pat savo stendus turėjo 42 kompanijos iš Danijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Ispanijos, Čekijos, JAV ir Australijos.

Žemdirbiai domėjosi naujomis javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, ankštinių augalų veislėmis, augalų apsaugos ir pasėlių priežiūros produktais, tiksliajai žemdirbystei pritaikytomis moderniomis technologijomis. Šiemet dažname stende stengtasi priminti dirvos struktūros gerinimo svarbą: pristatyta įvairių priemonių, skirtų jos derlumui didinti, akcentuota dirvožemio kokybės įtaka augalų augimo spartai, jų šaknų masės formavimuisi. Kai kurios kompanijos tai stengėsi parodyti itin vaizdžiai - šaknų įsiskverbimo gylį demonstravo specialiai įrengtuose įstiklintuose stenduose ar lauke iškastose duobėse.

Dirvožemio kokybės gerinimo būdai, galimybės apsaugoti nuo taršos vandenį buvo aptartos diskusijose ir forumuose, kuriuose akcentuotos ir kitos svarbios temos: tikslioji žemdirbystė, tvari augalų apsauga, klimato kaita ir jos pasekmės žemės ūkio augalams, žalioji genų inžinerija, energetinėms reikmėms skirtų augalų selekcija. Lauko augalų bandymuose išskirtinis dėmesys buvo telkiamas energetiniams augalams - kukurūzams, cukriniams runkeliams, geltonžiedžiams legėstams, sudanžolėms, įvairioms daugiametėms žolėms ir kitiems. Dėmesys energetiniams augalams suprantamas - Vokietija pasirengusi iki 2020 m. energetinėms reikmėms auginamų augalų plotus padidinti iki 3 mln. ha vietoj dabar auginamų 1,8 mln. ha.

Kiekvieną parodos dieną po du kartus lankytojų srautas iš bandymų laukelių nukrypdavo į žemės ūkio mašinų demonstracinius laukus. Kai kurie stebėdavo pravažiuojančią techniką iš toliau, patogiau atsisėdę ant apdairiai atsineštų kilimėlių, kiti ieškodavo ant ko pasilypėti, kad akys aprėptų kuo didesnį plotą, treti stengdavosi prieiti kuo arčiau dirbančios mašinos, kad įžiūrėtų visus rūpimus niuansus. Visos mašinos buvo suskirstytos į kelias grupes - žemės dirbimo agregatai, sėjomosios, trąšų barstytuvai ir tiksliojo išpurškimo purkštuvai.

Technika pravažiuodavo spėriai, griežtai laikantis tikslios tvarkos, o komentatoriai trumpai pristatydavo pagrindines tuo metu judančios technikos charakteristikas. Apibūdinant techninius parametrus, akcentuotos tiksliosios žemdirbystės technologijoms skirtos automatizuotos valdymo sistemos, nes šiuolaikinių augalininkystės ūkių šeimininkų pagrindinis rūpestis - minimalizuoti energetines ir darbo sąnaudas, taupyti kiekvieną pravažiavimą lauku, išnaudoti visus modernios technikos privalumus.

Ši lauko diena yra vienas didžiausių ir populiariausių tarp Vakarų Europos ūkininkų tokio pobūdžio renginių. Joje paprastai netrūksta lankytojų ne tik iš Vokietijos ar jos kaimyninių šalių, bet gausu ir gerokai didesnius atstumus įveikusių žemdirbių iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano. Keliasdešimties tūkstančių lankytojų minioje dažnokai pasigirsdavo ir lietuviška šneka - parodoje lankėsi mūsų šalies žemdirbiai, mokslininkai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai, agroverslo krypties kompanijų atstovai. Kiekvienas sakėsi suradęs įdomios informacijos, pasikalbėjęs su reikalingais žmonėmis, sužinojęs pačias karščiausias technologines naujienas, kurios Lietuvą pasieks gal tik po metų ar dvejų. Apibendrinant įspūdžius tiktų Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičius (beje, DLG lauko dienoje apsilankiusio jau šeštąjį kartą!) žodžiai: „Tai pati pigiausia priemonė tobulėti, tik reikia nepatingėti čia atvažiuoti."

J. Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/07