Augalų apsaugos stotis prie Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje buvo įkurta 1927 m. Tai pirmoji mokslo įstaiga Lietuvoje, pradėjusi sistemingus augalų ligų ir kenkėjų tyrimus, todėl jos įkūrimo data laikoma augalų apsaugos mokslo pradžia Lietuvoje. Tuo metu buvo tiriamos svarbiausios ligos ir kenkėjai, o informacija platinama ūkininkams. Piktžolių sėklų paplitimo tyrimai buvo atliekami 1928 m. įkurtoje Sėklų kontrolės stotyje prie Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros. Vėliau, 1942 m., Augalų apsaugos stotyje Dotnuvoje buvo įkurtas Piktžolių skyrius.

Laikui bėgant, entomologijos, fitopatologijos ir herbologijos mokslo reikšmė tik didėjo. Šiose srityse dirbama ne vienoje mokslo ir mokymo institucijoje - vienur daugiau gilinamasi į ekologinius aspektus, kitur didesnis dėmesys skiriamas efektyvių kontrolės priemonių paieškai. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių universitetuose, Gamtos mokslų tyrimų centre ir kai kuriose kitose mokslo įstaigose koncentruojamasi į vabzdžių, ligų sukėlėjų, segetalinės floros fundamentinius tyrimus.

Ne tik gilūs moksliniai, bet ir taikomieji tyrimai atliekami LAMMC Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų institutuose, Aleksandro Stulginskio universitete. Dėl LAMMC institutuose pastaraisiais metais atnaujintos tyrimų bazės labai išsiplėtė galimybės panaudoti tikslius metodus identifikuojant kenksminguosius organizmus, nustatant jų plitimo priežastis. Atliekami kompleksiniai tyrimai laukuose ir laboratorijose, pasitelkus morfologinius ir molekulinius metodus tiksliai identifikuojami kenkėjai ir ligas sukeliantys patogenai, nustatomos pastarųjų formos, dauginimosi tipai. Ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių atsparumas pesticidams - dar vienas be galo aktualus klausimas ne tik mokslininkams, bet ir žemdirbiams, kadangi kenksmingųjų organizmų kontrolė dėl išsivysčiusio atsparumo darosi vis labiau komplikuota.

Kintančios agrotechninės sąlygos, pakitę ekologiniai veiksniai, vis labiau juntama klimato šiltėjimo įtaka, nauji aplinkosauginiai reikalavimai kelia daugybę naujų uždavinių augalų apsaugos mokslui. Ligos ir kenkėjai gali sunaikinti per 50 proc. žemės ūkio augalų produkcijos, sugadinti jos kokybę. Dėl piktžolių daromos žalos ne tik nukenčia derlius, bet ir padidėja jo nuėmimo išlaidos. Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų sezoniniai protrūkiai, pokyčiai ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių bendrijose, geografinis persiskirstymas, kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Vis labiau vyrauja monokultūros, o tai sudaro palankias sąlygas gausėti vienos ar kitos rūšies kenksmingiesiems organizmams. Ypač sudėtinga žaladarius kontroliuoti miškuose, nes taikomos kontrolės priemonės neturi išbalansuoti natūralios ekosistemos.

Nedidelis šios srities mokslininkų ratas nepajėgus atsakyti į visus klausimus. LAMMC šiuo metu dirba didžiausias būrys augalų apsaugos srities mokslininkų. Augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių klausimais Žemdirbystės institute šiuo metu dirba 14 mokslo darbuotojų ir studijuoja 3 doktorantai, Sodininkystės ir daržininkystės institute - 4 mokslo darbuotojai ir 2 doktorantai, Miškų institute - 5 mokslo darbuotojai ir 4 doktorantai.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pabrėžiama, kad ateities augalų apsauga bus pagrįsta integruota kenksmingųjų organizmų kontrole, pirmenybę teikiant tiems metodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Mokslo vaidmuo rengiant integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės rekomendacijas čia neabejotinas.

Šių dienų praktinė augalų apsauga yra kompleksas technologinių priemonių, kurias gamyboje taiko ūkininkas. Dėl savo aktualumo praktikoje augalų apsauga seniai jau peržengė mokslo institucijų slenkstį. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai, pasitelkę mokslininkų rekomendacijas, savo atliekamų tyrimų ir stebėjimų rezultatais nuolat papildo ūkininkų žinias.

Valstybinė augalininkystės tarnyba vykdo valstybinę augalų sveikatingumo politiką, registruoja augalų apsaugos produktus bei vykdo jų naudojimo kontrolę. Lietuvos augalų apsaugos asociacija siekia, kad ūkininkai turėtų jų poreikius atitinkantį augalų apsaugos produktų spektrą. Taigi, per 85-ių metų augalų apsaugos mokslo istoriją sukurta sudėtinga augalų apsaugos sritį kuruojančių institucijų sistema, tačiau gamta nuolat kinta ir kasdien užduoda naujų klausimų, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti visiems drauge.

R. Semaškienė

Mano ūkis, 2012/07