23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/07
Ar verta naudoti siloso priedus?
  • J. Jatkauskas, V. Vrotniakienė
  • Mano ūkis

Pašaro rūgimą galima nukreipti naudinga linkme, panaudojus priedus, kurie dažniausiai įterpiami į silosuojamą žaliavą jos smulkinimo ir pakrovimo į transportavimo priemones metu.

Pabrėžtina, kad silosavimo priedai bus neefektyvūs, jei nebus laikomasi siloso geros gamybos praktikos reikalavimų ir jei priedų į silosą bus pridedama mažiau, negu nurodyta produkto sertifikate. Pastaruoju metu vis populiaresni tampa iš tam tikrų bakterijų pagaminti priedai.

Inokuliantai - siloso priedai, kurių pagrindą sudaro pieno rūgšties bakterijos. Jie skirti fermentacijos (antrajai pakopai) procesams valdyti.

Siloso inokuliantų sudėtyje esantys bakterijų štamai yra specialiai atrinkti tam, kad jos greitai daugintųsi ir pagamintų silose kuo daugiau pieno rūgšties bei kuo greičiau sumažintų jo pH. Jie pagerina siloso fermentaciją ir sumažina pašaro maisto medžiagų nuostolius. Svarbiausia yra ekonominė inokuliantų nauda, nes dėl geresnės siloso kokybės, geresnio skonio, didesnio pašaro maisto medžiagų virškinamumo ir įsisavinimo padidėja gyvulių produktyvumas, pagerėja produkcijos, ypač pieno, kokybė.

Priedų sudėtis

Svarbiausieji mikroorganizmai, lemiantys siloso kokybę, yra pieno rūgštį gaminančios pieno rūgšties bakterijos. Jų grupei priklauso bakterijos Lactobacillus plantarum, Lactobacillus acidophilus, Enterococcus faecium, Pediocioccus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus. Gana veiksmingi ir kitų bakterijų štamai, pvz., Streptococcus bovis, Streptococcus thermophillus, Serratia rubidaea ir Lactobacillus buchneri, Lactobacillus brevis. Inokulianto sudėtyje dažniausiai yra 2 arba 3 specialiai atrinktų bakterijų štamai, kurie gali gerinti siloso fermentaciją.

Be pieno rūgštį produkuojančių bakterijų į priedus gali būti pridėta celiuliozę skaidančių fermentų. Pastarieji ardo augalų ląstelių sieneles, išskirdami iš sudėtinių angliavandenių cukrų ir taip sudarydami palankesnes sąlygas pieno rūgšties bakterijoms gaminti pieno rūgštį. Į inokuliantus gali būti įterpta ir cheminių medžiagų, iš kurių dažniausiai yra naudojamas natrio benzoatas arba natrio nitratas, kurie slopina mielių ir pelėsių aktyvumą.

Pieno rūgšties bakterijos yra dviejų rūšių: homofermentatyvinės ir heterofermentatyvinės. Homofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų pagrindinis fermentacijos produktas yra pieno rūgštis, kuriai susidaryti yra sunaudojama nedaug pašare esančios energijos. Heterofermentatyvinės bakterijos be pieno rūgšties gamina didesnį kiekį acto rūgšties ir sunaudoja daugiau pašaro energijos. Acto rūgštis yra mielių ir pelėsių inhibitorius, mažinantis siloso gedimo riziką atidarius siloso saugyklą šėrimo periodu. Todėl pastaruoju metu ir yra sukurti inokuliantai, kurių sudėtyje nustatytu santykiu yra ir homofermentatyvinių, ir heterofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų. Taip pasiekiama dviguba nauda: pagerinama siloso fermentacija ir išsaugoma daugiau maisto medžiagų bei sumažinamas pašaro kaitimas ir gedimas, pradėjus jį šerti.

Kokius priedu pasirinkit?

Gyvulių augintojams siūloma įvairių inokuliantų (pavienių pieno rūgšties bakterijų, pieno rūgšties bakterijų mišinių su kitais komponentais arba be jų). Juos renkantis, reikia atkreipti dėmesį, kokia bakterijų koncentracija. Inokuliante turi būti tiek bakterijų, kad 1 t silosuojamos masės tektų ne mažiau kaip 100 mlrd. pieno rūgštį produkuojančių bakterijų (arba 1 gramui žaliavos 100 000 kolonijas formuojančių vienetų) nepriklausomai, ar tai pavieniai jų štamai, ar jų mišiniai.

Taip pat reikėtų rinktis specialų, tam tikrai silosuojamai žaliavai skirtą priedą. Įsigytus inokuliantus svarbu tinkamai laikyti, atkreipti dėmesį į jų galiojimo laiką ir naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Jei priedai netinkamai sandėliuojami arba pasibaigęs jų naudojimo laikas, juose esančių pieno rūgšties bakterijų gyvybingumas gali būti sumažėjęs arba jos iš vis nebeveiksmingos. Tokio produkto geriau nenaudoti. Svarbu atminti, kad sumaišius inokuliantą su vandeniu, jis būna veiksmingas tik etiketėje nurodytą laiką. Siekiant išsaugoti pieno rūgšties bakterijų gyvybingumą, paruošto tirpalo temperatūra neturi viršyti 35 oC. Chloruotas vanduo pieno rūgšties bakterijas veikia neigiamai. Kokį priedą rinktis, kaip jį naudoti, reikėtų pasitarti su mokslininkais ar specialistais.

J. Jatkauskas, V. Vrotniakienė

Mano ūkis, 2012/07