Javų derlių ir jo kokybę lemia daugybė veiksnių - oro sąlygos, dirvožemio našumas, auginama veislė, tręšimo lygis, piktžolių, ligų ir kenkėjų gausumas. Ir tik įvertinus visus veiksnius bei pritaikius derlių išsaugoti padedančias priemones, rudeniop galima laukti gerų rezultatų.

Žieminių javų apsauga

Po dviejų nesėkmingų žiemų žiemkenčių laukai šiemet traukia akį sodria žaluma ir suteikia vilčių sulaukti gausaus derliaus. Po žiemos likusio miltligės (Bumeria graminis) ir lapų septoriozės (Mycosphaerella graminicola=Septoria tritici) užkrato pasėliuose buvo matyti nuo ankstyvo pavasario, o susidarius palankioms sąlygoms, nauji šių ligų simptomai tapo matomi ne viename žiemkenčių lauke. Šilta ir pakankamai drėgna balandžio pabaiga ir gegužės pradžia buvo palanki šioms ligoms plisti žieminių javų pasėliuose.

Atsėliuotuose žieminiuose kviečiuose labai anksti smarkiai išplito kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis). Siekiant sumažinti anksti plintančių ligų žalą, ne viename pasėlyje fungicidus teko panaudoti bamblėjimo pradžioje.

Gegužės pabaiga - birželio pirmoji pusė yra pagrindinio purškimo laikas žiemkenčiuose. Javų auginimo technologijoje purškimas prieš pat išplaukėjimą, plaukėjimo metu ar javams žydint yra labai svarbus technologinis elementas, padedantis apsaugoti javus nuo ligų grūdo formavimosi metu. Tuo metu - nuo vandeningosios iki visiškos brandos - labai svarbu užtikrinti kuo ilgesnį fotosintezės aktyvumą. Ypač svarbią reikšmę šiuo metu turi viršutinis žalias lapas, sveika varpa.

Žieminiams kviečiams, kvietrugiams brandos metu didžiausią žalą padaro lapų dėmėtligės: lapų septoriozė (M. graminicola ir Phaeosphaeria nodorum), kviečių dryžligė (P. tritici-repentis). Jei žiemkenčiai nuo ligų purškiami vamzdelėjimo pabaigoje, plaukėjimo metu būtina naudoti fungicidus, kurie efektyvūs būtent nuo šių ligų (žr. „Mano ūkis" 2010 m. Nr. 5). Vėlesniais tarpsniais miltligė dažniausiai jau mažiau žalinga, todėl specializuotų produktų nuo šios ligos nebereikėtų naudoti.

Jei purškimas nusikelia į javų žydėjimą ir tuo momentu vyrauja lietingi, šilti orai, reikėtų pasirinkti fungicidą, kurio sudėtyje yra veiklioji medžiaga, veiksminga nuo varpų fuzariozės (dimoksistrobinas, metkonazolas, protiokonazolas, tebukonazolas). Varpų fuzariozės kontrolei pasirenkamo fungicido sudėtyje esančios veikliosios medžiagos turi būti efektyvios ir nuo lapų dėmėtligių. Geriausia naudoti dvi ar net tris veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus arba pasidaryti dviejų ar trijų fungicidų darbinį tirpalą, veikliųjų medžiagų santykį parenkant pagal situaciją konkrečiame pasėlyje. Tačiau visada reikia prisiminti, kad varpų fuzariozės kontrolė apima daugybę komponentų, o fungicidai yra tik vienas iš jų.

Vasarinių javų apsauga

Vasariniai javai šiuo metu dar tik pradeda intensyviai augti. Dėl pavasarinių liūčių daugiau kaip savaitę buvo neįmanoma įvažiuoti į laukus, todėl šių metų vasarinių javų sėja buvo ištęsta, tad ir vasariniai javai šiemet labai nevienodai išsivystę. Dėl tokios pasėlių būklės šiemet kaip niekada svarbios rekomendacijos konkrečiam pasėliui.

KVIEČIAI

Žieminiuose kviečiuose ankstyvaisiais augimo tarpsniais plinta miltligė, lapų septoriozė, kviečių dryžligė, o vasariniuose dažniausiai aptinkama tik miltligė. Ši liga vasariniuose kviečiuose bamblėjimo pradžioje vystosi sparčiai, ir fungicidus naudoti tenka beveik kasmet. Purškiama, jei ligos požymių randama ant daugiau kaip pusės augalų ir vyrauja palankios ligai plisti sąlygos. Naudojami fungicidai, kurių sudėtyje yra bent viena veiklioji medžiaga, pasižyminti specializuotu poveikiu nuo miltligės (ciprokonazolas, fenpropidinas, fenpropimorfas, metrafenonas, spiroksaminas). Jei liga išplitusi gausiai, reikia naudoti fungicidus, kuriuose yra geru gydomuoju poveikiu išsiskirianti bent viena veiklioji medžiaga (fenpropidinas ar fenprofimorfas).

Praėjusių metų pavyzdys vaizdžiai iliustruoja miltligės kontrolės svarbą vasariniuose kviečiuose (lentelė). Panaudojus veiksmingą nuo miltligės fungicidą bamblėjimo metu, pavyko išsaugoti 0,68-0,98 t/ha didesnį derlių negu nupurškus vien plaukėjimo metu. Šis tyrimas, darytas dviejų veislių kviečiuose, akivaizdžiai iliustruoja purškimo laiko ir tinkamo produkto parinkimo svarbą efektyviai kontrolei. Vienkartinis purškimas buvo pavėluotas ir nebepakankamas, todėl buvo prarasta nemaža dalis derliaus, o panaudotas geru veiksmingumu nuo lapų dėmėtligių pasižymintis produktas nedavė laukiamo efekto.

Vasarinių kviečių grūdai formuotis pradeda liepos mėnesį, kuomet vyrauja šilti orai, kritulių kiekis, vidutiniais kelerių duomenimis, yra didesnis negu birželio mėnesį, todėl sąlygos ligoms, ypač lapų dėmėtligėms (septoriozei ir kviečių dryžligei), plisti yra palankios. Purškimas plaukėjimo-žydėjimo metu yra būtinas siekiant išauginti didesnį vasarinių kviečių derlių. Tuo metu purškiami fungicidai turi būti veiksmingi nuo lapų dėmėtligių ir varpų septoriozės.

Jei šiuo tarpsniu vyrauja lietingi ir šilti orai, purkšti verta žydėjimo metu, o fungicidas turėtų būti veiksmingas ne tik nuo jau minėtų ligų, bet ir nuo varpų fuzariozės. Varpų fuzariozė daug intensyviau plinta ir labiau pažeidžia vasarinius kviečius negu žieminius, kadangi jautriausiais Fusarium spp. užkratui vasarinių kviečių augimo tarpsniais dažniausiai vyrauja palankios meteorologinės sąlygos.

Jei javų žydėjimo metu 48-72 valandas pasėliuose laikosi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu yra apie 22-27 °C, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį. Vėsesniu oru liga išplinta, jei ilgai laikosi didelė santykinė oro drėgmė.

Miltligė 2010 m. visiškai neplito vasariniuose kviečiuose. Tokiu atveju pakako vieno purškimo plaukėjimo-žydėjimo metu.

MIEŽIAI

Vasariniuose miežiuose ligos gali padaryti nemenkų derliaus nuostolių, todėl auginant šiuos augalus nereikėtų ignoruoti cheminės ligų kontrolės. Tinkliškoji dryžligė (Pyrenophora teres), ramularia (Ramularia collo-cygni) yra bene žalingiausios miežių ligos, tačiau atskirais metais ir miltligė gali gerokai sumažinti derlių.

Jei tinkliškoji dryžligė išplinta anksti (bamblėjimo metu) ir vyrauja ligai plisti palankios sąlygos (drėgna ir šilta), rekomenduojama naudoti strobilurinų grupės veikliąją medžiagą turinčius fungicidus, kurie mūsų šalyje nuo šios ligos tebėra veiksmingi. Ankstyvuose tarpsniuose purškiamiems miežiams reikalinga ilga apsauga, todėl normos ypatingai sumažinti nereikėtų.

Anksti miežiuose išplitus tikliškajai dryžligei, panaudotų triazolų veiksmingumo dažniausiai nepakanka dėl trumpesnio jų veikimo laiko. Tenka purkšti juos pakartotinai miežių plaukėjimo metu, todėl padidėja išlaidos. Jei liga pradeda plisti pasirodžius akuotams, pakanka pasėlį nupurkšti veiksmingu nuo tinkliškosios dryžligės triazolų grupės fungicidu. Normos taip pat nerekomenduojama mažinti, kadangi tinkliškoji dryžligė yra palyginti sunkiai kontroliuojama liga, reikalaujanti veiksmingos ir ilgai veikiančios apsaugos.

Plaukėjimo metu naudinga purkšti ir nuo ramularijos. Ši liga palankiomis sąlygomis vystosi labai sparčiai, sukelia ankstyvą lapų senėjimą, paankstindama brendimą, todėl patiriami derliaus nuostoliai. Šios ligos kontrolei reikėtų naudoti fungicidus, savo sudėtyje turinčius biksafeno, boskalido, chlorotalonilo, epoksikonazolo, protiokonazolo. Ramularijos kontrolei gali būti naudojami ir strobilurinų grupės fungicidai, maišant juos su kitų grupių fungicidais.

Nuo miltligės vasariniai miežiai purškiami šiai ligai pradėjus plisti. Naudojamo fungicido sudėtyje turi būti bent viena veiklioji medžiaga, pasižyminti veiksmingumu nuo miltligės. Fungicidas ir jo norma parenkama konkrečiam pasėliui atsižvelgiant į auginamą veislę, ligos plitimo intensyvumą, meteorologines sąlygas, miežių išsivystymo tarpsnį.

AVIŽOS

Apie avižų apsaugą nuo ligų beveik nekalbama, o ir registruotų produktų šiame augale plintančių ligų kontrolei yra gerokai mažiau negu kitiems javams. Didžiausią žalą Lietuvos sąlygomis avižose padaro vainikuotosios rūdys (Puccinia coronata) ir avižų dryžligė (Pyrenophora avenae).

Nuo šių ligų tikslinga purkšti intensyvius avižų pasėlius, ypač sėklinius jų plotus. Purškiama pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams. Jei šie iki šluotelių pasirodymo neišryškėja, fungicidus reikėtų panaudoti avižoms išplaukėjus. Ir vainikuotosios rūdys, ir avižų dryžligė intensyviausiai vystosi pieninės brandos metu, sukeldamos ankstyvą augalo senėjimą.

Dažnai, siekiant platesnio fungicidų poveikio, ruošiamas kelių fungicidų darbinis tirpalas. Ruošiant tokį tirpalą, visada reikia įvertinti veikliosios medžiagos kiekį kiekviename produkte ir kaip viena medžiaga papildo kitą. Dviejų ar trijų fungicidų mišinys, į kuri įeina penkios ar šešios veikliosios medžiagos, dažniausiai nebūna tiek veiksmingas, kiek tikimasi, nes nė vienos veikliosios medžiagos darbiniame tirpale nėra tiek, kad pakaktų efektyviai ligų kontrolei.

Dažnai fungicidai purškiami mišiniuose su kitais augalų apsaugos produktais pridedant dar makro- ar mikrotrąšų. Reikėtų atsiminti, kad bet kokie darbiniai mišiniai, kuriuose yra daugiau negu 3 produktai, gali daugiau pakenkti augalui negu padėti.

Pagrindiniai fungicidų naudojimo principai

• Nuo lapų dėmėtligių ar miltligės purškiama pamačius pirmuosius simptomus.
• Nuo varpų fuzariozės kviečiai purškiami žydėjimo metu, miežiai - 7-10 dienų laikotarpiu po išplaukėjimo. Nupurškus anksčiau ar vėliau, fungicido poveikis smarkiai sumažėja, taigi išlaidos neatsiperka.
• Pamačius varpų fuzariozės simptomus pasėlyje (dažniausiai jau pieninės brandos metu), fungicidų naudojimas yra visiškai nebetikslingas.
• Visi purškimai fungicidais turi būti atlikti iki vandeningosios brandos pradžios (BBCH 71). Bet koks vėlesnis purškimas laukiamos naudos neduos.
• Žieminius ir vasarinius kviečius nupurškus tik bamblėjimo metu, bet nepanaudojus fungicidų vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais ekonominio efekto tikėtis nereikėtų, nes vėliau plintančios ligos niveliuos pirmojo purškimo naudą.
• Jei ligos neplinta nuo bamblėjimo pradžios iki vamzdelėjimo ar plaukėjimo, galima išsiversti su vienu purškimu.
• Fungicidų norma pasirenkama atsižvelgiant į pasėlio ligotumą, prognozuojamas meteorologines sąlygas (palankios ar ne ligoms plisti) bei reikalingą apsaugos laikotarpį.
• Kai liga pasėlyje jau išplitus, purškiama fungicidais, kurių sudėtyje yra nuo konkrečios ligos veiksminga veiklioji medžiaga, turinti ne tik apsauginį, bet ir gydomąjį veikimą. Naudojama visa registruota norma ar artima jai.
• Kuomet reikalingas ilgesnis apsauginis laikotarpis, naudojama visa registruoto fungicido norma, jei mažinama, tai minimaliai.
• Kelių fungicidų darbinį skiedinį reikia ruošti labai apgalvotai, nes mišinio efektyvumą lemia ne tai, kiek veikliųjų medžiagų sumaišyta, o ar pakankamas jų kiekis.
• Trumpesnės vegetacijos veislių pasėliuose neverta naudoti ilgu poveikiu pasižyminčių produktų, nes jie neduos laukto rezultato.

R. Semaškienė

Mano ūkis, 2012/06