Kalifornija yra viena iš didžiausių šparagų augintojų JAV - greta Mičigano ir Vašingtono valstijų. Šparagų derlius čia pjaunamas 7 mėnesius per metus, o derliaus ėmimo pikas būna nuo kovo iki gegužės. Kalifornijoje auginami tik žalieji šparagai ir didžioji jų dalis parduodami švieži - perdirbama vos vienas procentas išaugintų šparagų. Apie 17 proc. Kalifornijoje išaugintų šparagų eksportuojama, daugiausia į Kanadą, Šveicariją ir Japoniją.

Auginamos dvi pagrindinės šparagų veislės - UC157 ir De Paoli. Nors šparagus galima sėti tiesiai į lauką arba persodinti jų daigelius iš šiltnamio, tačiau praktiškai dažniausiai sodinami vienamečiai ūgliai. Jie guldomi į vagų dugną ir užpilami žeme, suformuojant kauburą. Tarp vagų paliekamas nuo 100 iki 180 cm, tarp augalų vagoje - 15-30 cm atstumas. Įprasta sodinti dvigubomis eilėmis, tarp jų paliekant 1,5 m tarpą. Tokiu būdu 1 ha auga nuo 42 iki 50 tūkst. augalų. Jei vagoje sodinama tik viena šparagų eilutė, 1 ha telpa mažiau - nuo 22,5 iki 32,5 tūkst. - augalų.

Dirvą rekomenduojama parinkti labai kruopščiai, juk šparagai augs vienoje vietoje 8-10 metų. Idealus dirvožemio rūgštumas - pH 6,5-7,5. Šparagai gerai toleruoja įdruskėjusius dirvožemius. Tręšimas priklauso nuo dirvožemio derlingumo ir nuo šparagų amžiaus. Prieš ruošiant dirvą šparagams sodinti, rekomenduojama ištirti fosforo ir kalio kiekį joje. Daug fosforo (daugiau kaip 15 mg/l) turinčias dirvas rekomenduojama tręšti mažesnėmis normomis - 112 kg/ha P₂O₅. Mažai fosforingas (mažiau negu 10 mg/l) rekomenduojama tręšti 225 kg/ha P₂O₅ ir dar didesnėmis fosforo trąšų normomis. Laukų, kur judriojo kalio yra daugiau kaip 150 mg/l, prieš sodinimą kalio trąšomis visai nereikia tręšti, o jei judriojo kalio yra mažiau kaip 100 mg/l, rekomenduojama tręšti 224 kg/ha K₂O. Vėliau, kai jau pradedamas imti šparagų derlius, laukas kasmet tręšiamas 56 kg/ha P₂O₅ ir 56-84 kg K₂O. Pirmuosius trejus metus po pasodinimo šparagai tręšiami 224 kg/ha azoto normomis, vėliau norma sumažinama iki 112-168 kg/ha.

Kalifornijoje paprastai visi šparagų laukai laistomi vandenį gausiai liejant į tarpuvagius. Laistoma 10-15 dienų intervalais. Populiaru išvedžioti ir požemines lašelinio laistymo sistemas - tuomet be jokių trikdžių galima laistyti  plantacijas net derliaus nuėmimo metu. Taip auginant , dirva drėkinama nuo karto (augimo pradžioje) iki 2-3 kartų per savaitę (kai vandens poreikis yra maksimalus, t. y. šparagų augalams pasiekus didžiausią aukštį).

Sudėtingas darbas yra sunaikinti piktžoles, mat šparagai labai jautrūs herbicidams, todėl labai svarbu juos sėti į kuo švaresnį lauką. Geriausias laikas naikinti piktžoles mechaniškai ir chemiškai yra iš karto po derliaus nuėmimo, kol dar laukuose nesužaliuoja šparagų stiebai. Žinoma, šparagams kenkia ir specifiniai kenkėjai, juos puola ligos (Fusarium oxysporum, Fusarium verticilliodes, F. Proliferatum, Phytophthora megasperma), taip pat virusai. Žaladariai ypač įsismarkauja tuose plotuose, kur didelė šparagų koncentracija ar jie auginami daug metų.

Šparagų derlius imamas rankomis. Sezono pradžioje jie pjaunami kas 2-3 dienos, o vėliau, orams sušilus, tenka pjauti kasdien. Pjūvis daromas nuožulniai, prie pat dirvos paviršiaus su specialiu peiliu. Išstypę ar kitaip deformuoti ūgliai taip pat nupjaunami ir išmetami, kad netrukdytų augti prekinei produkcijai. Ūgliai pjaunami maždaug 25 cm ilgio, kad vėliau ruošiant  prekybai būtų galima juos šiek tiek patrumpinti iki standartinio 22,5 cm ilgio.

Per dieną, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, šparagai paauga nuo 7,5 iki 15 cm. Priklausomai nuo dirvožemio turtingumo maisto medžiagų, tręšimo ir laistymo, derlius iš hektaro gali būti nuo 3 136 iki 5 600 kg. Paprastai šparagų laukas eksploatuojamas 8-10 metų - žinoma, šparagai derėtų ir ilgiau, bet produktyvumas krenta dėl įvairių ligų, kenkėjų, lauko piktžolėtumo.

Nuimant šparagų derlių neišvengiami nuostoliai, kurių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, pjaunant ūglius per giliai po žeme, galima pažeisti greta besistiebiančius ūgliukus, kurie niekada taip ir neišlįs į žemės paviršių. Jei prasideda karščiai ir sausra, smulkūs ūgliukai taip pat gali sunykti. Prekinę šparagų išvaizdą gali sugadinti tripsai ir erkės. Neigiama oro temperatūra šparagų dygimo metu gali pakeisti šparagų spalvą - apšalę jie nebebūna žali. Tiesa, tokius šparagus dar galima parduoti, nors ir už mažesnę kainą, tačiau dažniausiai pašalę ūgliai išbrokuojami.

Itin svarbu nupjautus šparagų ūglius kuo greičiau atvėsinti - vos 4 uždelstos valandos gali pastebimai pabloginti ūglių kokybę: jie pernelyg sukietėja, tarsi sudiržta. Štai kodėl šviežius šparagus būtina kuo greičiau atvėsinti - į specialias talpyklas sudėti šparagai įmerkiami į dezinfekuojančių savybių turintį vandens tirpalą (jis turi būti labai šaltas, nuo 1,1 iki 2,8 ^oC) ir palaikomi apie 15 minučių. Optimali šparagų laikymo aplinka - 2,2-4,4 ^oC temperatūra ir 90-95 proc. drėgmė. Tokiomis sąlygomis laikomi šparagai išlieka tarsi švieži maždaug 3 savaites.

 Kaip rodo bandymai, Lietuvos sąlygomis iš vieno hektaro tikrai galima gauti 1 toną prekinių šparagų ūglių. Jei šparagais būtų užsodinta bent 200 ha (arba vos 0,01 proc. visos šalies ariamos žemės), išaugintų šparagų kiekis patenkintų visų trijų Baltijos šalių pirkėjų poreikius. Europos Sąjungoje populiaresni yra baltieji šparagai, taigi ir Lietuvoje perspektyviau būtų auginti būtent šiuos šparagus.

Jurga Zaleckienė, C. O. Qualset

Mano ūkis, 2012/06