Pastaraisiais metais, didėjant kokybiškų lietuviškų desertinių uogų poreikiui tiek šalyje, tiek ir už šalies ribų, Lietuvoje sparčiai plečiami versliniai braškynai. Taikomos įvairios braškių auginimo technologijos, siekiant ne tik gausaus derliaus, bet ir puikios vidinės uogų kokybės. Vienas svarbiausių darbų - užtikrinti, kad braškynuose nevešėtų piktžolės.

Lauko sąlygomis Lietuvoje dažniausiai taikomos dvi braškių auginimo technologijos: tradicinė, auginant eilėmis lygiame dirvos paviršiuje, ir nauja, kai braškės auginamos žemose juoda ar balta plėvele mulčiuotose lysvėse su lašine laistymo sistema. Taikant abi braškių auginimo technologijas, turi būti tinkama piktžolių kontrolė ir prieš braškyno įveisimą, ir braškių augimo metu.

Pirmasis labai svarbus piktžolių kontrolės etapas - tai dirvos paruošimas prieš braškyno įveisimą, nepriklausomai nuo to, ar braškyne piktžolės bus naikinamos mechaniškai, ar herbicidais, ar dirva bus mulčiuojama plėvele.

Neteisūs tie uogininkai, kurie mano, kad mulčiuojant braškes plėvele nebūtina prieš įveisimą naikinti piktžolių, nes jos per ant dirvos patiestą plėvelę neprasiskverbs. Deja, būtent plėvele mulčiuotame braškyne nesunaikintos daugiametės piktžolės perauga braškių kerelius, ir jų nebeįmanoma išravėti.

Dar prieš įveisiant braškyną

Būsimo braškyno plote piktžolės naikinamos dirvos dirbimu ir herbicidais. Jei braškynui skirta dirva labai piktžolėta, galima palaikyti juodąjį pūdymą, jei mažiau - užimtąjį pūdymą, kur įsėjami žaliajai trąšai skirti augalai. Įterpti į dirvą šie augalai praturtins dirvožemį organine medžiaga ir pagerins pasodintų braškių augimą ir vystymąsi.

Bet kokiu atveju, prieš veisiant braškyną, kultūriniais augalais neužimtoje dirvoje piktžoles būtina naikinti dažnu žemės dirbimu, kad iš dirvos viršutinio sluoksnio kuo daugiau piktžolių sudygtų. Dažnai dirbant dirvą piktžolės neįsigali, nes yra nuolat sunaikinamos.

Tačiau jei yra daug daugiamečių piktžolių, tokių kaip usnės, pienės, rūgtys, kiečiai, šalpusniai, varpučiai ir kt., būtina dirvai pūdymuojant vieną kartą jas sudaiginti ir paauginti bent iki 10-20 cm (tik jokiu būdu nelaukti, kad subrandintų sėklų). Tokias paaugusias piktžoles reikėtų nupurkšti vienu iš herbicidų, kurio veiklioji medžiaga glifosatas. Mažiau piktžolėtuose plotuose purškiama 3 l/ha, o labai piktžolėtuose - iki 5 l/ha produkto. Išpurškus herbicidą su minėta veikliąja medžiaga, žemę dirbti ir augalus sodinti toje vietoje rekomenduojama ne anksčiau kaip po 20 dienų.

Jaunų braškynų apsauga nuo piktžolių

Įveisus braškyną po dviejų trijų savaičių, kai braškės jau prigijusios, o piktžolės ką tik sudygusios ar dygsta, jauną braškyną galima nupurkšti dviejų herbicidų mišiniu. Tai herbicidas Betanal 160, kuris naikina daugelį ką tik sudygusių dviskilčių piktžolių, ir Goltix 700, kuris neleidžia dygti daugeliui dviskilčių piktžolių ir vienmetėms miglėms.

Esant daug piktžolių, visą abiejų herbicidų normą galima išpurkšti iš karto, bet geriau per du kartus po pusę normos. Antrąkart purkšti rekomenduojama tada, kai pradeda dygti antroji piktžolių banga, tai yra po pirmojo purškimo praėjus 7-10 dienų (jei oras šiltas ir piktžolės greitai dygsta) ar po 14-18 dienų (jei oras vėsus ir piktžolės dygsta lėtai).

Būtina pastebėti, kad herbicidas Goltix veikia daug efektyviau, kai dirva būna drėgna. Goltix'u nepatartina purkšti Elsanta veislės braškių, nes ši veislė labai jautri herbicidui. Naujų veislių braškes, prieš purškiant šiuo herbicidu, pirma reikia išbandyti nedideliame plotelyje, ar cheminis produktas nekenkia braškių kereliams.

Herbicidą Betanal 160 išpurškus prieš šalnas, braškių lapai gali pagelsti, tačiau praėjus šalnoms pageltę lapai atsigauna ir vėl pažaliuoja.

Ir rudenį įveistiems braškynams reikia dėmesio

Dažnai uogininkai, pasodinę braškes pavasarį, greitai dygstančias ir augančias piktžoles naikina herbicidais. Tačiau kai pasodina braškes vasaros pabaigoje ir ypač rudenį, kai piktžolės silpniau dygsta ir menkiau auga, herbicidų visai nenaudoja. Paprastai tikimasi, kad jaunos piktžolės žiemą savaime iššals.

Tai didelė klaida, nes daugelis iš rudens sudygusių dviskilčių piktžolių peržiemoja ir pavasarį toliau vešliai auga. Ir jokiais braškynuose leistinais herbicidais tokio amžiaus piktžolių sunaikinti jau negalima.

Apsaugos sistema derančiuose braškynuose

Derančiuose braškynuose su Goltix ir Betanal herbicidais galima naikinti piktžoles anksti pavasarį po tarpueilių įdirbimo, kai piktžolės pradeda dygti. Po derliaus nuėmimo minėtais herbicidais naikinamos piktžolės tik tada, jei senos suaugusios piktžolės nušienautos ar kitaip sunaikintos ir išpurenti tarpueiliai.

Vienskiltės piktžolės, tokios kaip varpučiai, rietmenės, naikinamos herbicidu Fokus ultra, kai jos auga vešliai ir yra 15-20 cm aukščio. Šiais herbicidais purškiama pavasarį iki braškių žydėjimo arba po derliaus nuėmimo.

Jei derančiuose braškynuose prisiveisė daug usnių, pienių, kiaulpienių, ramunių, kiečių, galinsogų, iki braškių žydėjimo ir po derliaus nuėmimo galima piktžolėtą braškyną nupurkšti Lontrelu. Jei po derliaus nuėmimo minėtų piktžolių daug ir jos dažnai būna peraugusios, geriau braškyną liepos antroje pusėje nušienauti ir, palaukus 2-3 savaites, kol braškės ir piktžolės atžels, apdoroti Lontrelu, kuris jaunas piktžoles sunaikins efektyviai. Žinotina, kad Lontrelas prastai veikia piktžoles, jei yra vėsoka, t. y. oro temperatūra mažesnė kaip 12 °C.

Herbicidų veikimo pobūdis ir piktžolės

Betanal 160 SE (Betanalas160 g/l k. e.)

Veiklioji medžiaga: fenfedifamas 160 g/l k. e.

Veikimo pobūdis: kontaktinis. Šis herbicidas naikina tik skilčialapių ir pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsniuose esančias piktžoles.

Skiedinio kiekis: 150-300 l/ha.

Jautrios piktžolės: vienmetės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, trikertės žvaginės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės aguonos, daržinės žliūgės, dirvinės našlaitės, gailiosios dilgėlės.

Vidutiniškai jautrios: rūgtinės takažolės, vijokliniai pelėvirkščiai, trumpamakštės rūgtys, dėmėtosios rūgtys, bekvapės šunramunės, kibieji lipikai, bevainikės ramunės, veronikos.

Goltix 700 SC (Goltiksas 700 g/l k. s.)

Veiklioji medžiaga: 70 proc. metamitronas

Veikimo pobūdis: sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Šis herbicidas naikina tik skilčialapių tarpsnyje ir dygstančias piktžoles.

Skiedinio kiekis: 200-300 l/ha.

Jautrios piktžolės: vienmetės vienskiltės - vienmetės miglės, dirvinės smilguolės; vienmetės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiauliauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės, dirvinės ir daržinės pienės.

Vidutiniškai jautrios: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgtys, veronikos.

Atsparios: kibieji lipikai, vijoklinės rygtys, dirvinės usnys, dirviniai asiūkliai, tuščiosios avižos, paprastosios rietmenės, šerytės ir visos užaugančios daugiametės piktžolės.

Focus ultra (Fokus ultra 100 g/l k. e.)

Veiklioji medžiaga: cikloksidimas (100 g/l).

Veikimo pobūdis: sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės tuojau pat nustoja augti, parausta, po 3-5 savaičių lapai visai nuvysta.

Skiedinio kiekis: 100-200 l/ha.

Naikina šias piktžoles: vienametes vienaskiltes - tuščiąsias avižas ir kitas, išskyrus vienmetes migles; daugiametes vienaskiltes - paprastuosius varpučius.

Lontrel 300 (Lontrelas 300 g/l v. t.)

Veiklioji medžiaga: klopiralidas (300 g/l).

Veikimo pobūdis: sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir šaknis.

Skiedinio kiekis: 200-250 l/ha.

Jautrios piktžolės: vienmetės dviskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai.

Daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės, kiaulpienės, dobilai.

Ruošiant dirvą braškynui naudojami herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas

Veiklioji medžiaga: glifosatas 360 g/l.

Veikimo pobūdis: sisteminis neselektyvus herbicidas, į augalus patenka tik per lapus, sunaikina visų piktžolių antžeminę dalį, o vegetatyvinių piktžolių šaknis naikina priklausomai nuo herbicido normos.

Skiedinio kiekis: 200 l/ha.

Jautrios piktžolės: priklausomai nuo normos, Roundup naikina visas vienmetes ir daugiametes piktžoles. Vienametėms piktžolėms ir varpučiams sunaikinti užtenka 3-4 l/ha, o daugiametėms, tokioms kaip dirvinės usnys, dirviniai vijokliai ir kitoms giliašaknėms piktžolėms, reikia 5-6 l/ha.

N. Uselis

Mano ūkis, 2012/05