23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/05
Pažangios technologijos Olandijos pieno ūkyje
  • R. Milčiuvienė
  • Mano ūkis

Sparčiai tobulėjančios automatizuotos technologijos pieno ūkyje turi didelę įtaką pieno gamybos procesams. Jų nauda - didesnis ūkio pelningumas, geresnė pieno kokybė, gyvulių gerovė ir sveikatingumas. Itin didelės pažangos pieno gamybos automatizavimo srityje pasiekė Olandija.

Kokios gyvulių melžimo ir šėrimo technologijos taikomos Olandijos pienininkystės ūkiuose, domėjosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantų ir specialistų grupė. Kelionė buvo suorganizuota pagal projektą ,,Pažangių technologijų svarba, pritaikymo galimybių ir informacijos sklaida Lietuvos pieno ūkyje" Nr. 4NT-KK-11-1-0076-PR001. vykdomą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Techninė pagalba" veiklos sritį ,,Nacionalinis kaimo tinklas".

Gyvulininkystės ūkių iššūkiai

Kad pieno gamyba būtų pelninga, didžiausią dėmesį ūkių šeimininkai turi skirti gyvulių auginimo ir priežiūros technologijoms, gyvulių gerovei ir kitoms sritims.

Kiekvienas pereinamasis laikotarpis, t. y. gyvulio prisitaikymas prie naujų šėrimo sąlygų ar fiziologinių pokyčių, yra didelis iššūkis. Jiems įveikti šiuolaikiniuose pieno ūkiuose pasitelkiamos naujos technologijos. Melžimo robotų, stambiųjų pašarų automatizuotos šėrimo sistemos, atnaujintos guoliavietės, veršelių šėrimo sistemos užtikrina ne tik optimalias laikymo sąlygas ir gyvulio gerovę, bet ir gerina žmonių darbo sąlygas ir mažina laiko sąnaudas. Taigi naudojamos pažangios technologijos leidžia ūkio savininkui efektyviai valdyti ūkio situaciją, mažinti produkcijos savikainą.

Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad pieno gamybos išlaidos pasiskirsto taip: pašarų sąnaudos - 47, darbo laiko sąnaudos - 28 kitos su pieno gamyba tiesiogiai susijusios išlaidos - 10, pastatų ir konstrukcijų priežiūra - 7 proc. ir kitos. Išsamiau analizuojant darbo laiko sąnaudas nustatyta, kad 11 proc. jų sudaro melžimo procesas, 5 - šėrimas, po 3 proc. laiko sąnaudų skiriama pakaitinės bandos ir veršelių priežiūrai, kiti rutininiai darbai (pvz., mėšlo šalinimas) sudaro iki 3 proc. visų laiko sąnaudų. Taigi pieno ūkių savininkai, rinkdamiesi automatizuotas technologijas, gamintojams kelia tokius reikalavimus: nesudėtingas įrangos naudojimas, mažos montavimo sąnaudos, galimybė melžti ir šerti kuo daugiau gyvulių, esant minimaliam darbuotojų skaičiui, tačiau pagrindinis reikalavimas - sumažinti darbo laiko sąnaudas.

Automatizuotos melžimo sistemos

Geriausias ir pigiausias melžimo robotas yra veršelis. Tad pagrindinis tikslas automatinių melžimo sistemų kūrėjams - sukurti tokią įrangą, kuri būtų kuo artimesnės gyvulio natūraliai elgsenai ir būsenai, aplinkai, užtikrintų gyvulio sveikatingumą ir pieno kokybę.

Automatizuotos melžimo sistemos - tai kompiuterizuoti įrengimai, kurie atlieka visą melžimo procesą: priima, pamelžia ir išleidžia gyvulį, fiksuoja įvairius duomenis ir juos analizuoja. Pagrindinis melžimo robotų efektyvumo rodiklis yra melžimų skaičius per dieną. Optimalus - 180 kartų per dieną vienai melžimo vietai. Svarbiausia, kad karvė eitų į melžimo robotą savo noru, niekieno neverčiama. Norint užtikrinti optimalų savanoriškos melžimo sistemos naudingumą, būtina taip suplanuoti gyvulių judėjimą karvidėje, kad bet kokiu atveju karvės ateitų į melžimo zoną. Olandijos ūkiuose dažniausiai tai yra derinama su šėrimo technologijomis.

Remiantis automatizuotas melžimo sistemas įdiegusių olandų patirtimi, prie robotų karves reikia pratinti: iš pradžių raginti eiti melžtis du kartus per dieną. Jos pripranta prie naujos tvarkos per 3-4 savaites. Būtina atminti, kad papildomai koncentratų su žoliniais pašarais duoti nerekomenduojama. Visą jų normą karvė turi gauti melžimo metu. Pagal atliktus tyrimus, 95 proc. karvių į melžimo robotą užsuka dėl koncentratų, tačiau po kurio laiko padėtis pasikeičia. Iš pradžių karvės į robotą eina melžtis 3 kartus, vėliau, įsigalėjus hierarchijai tarp jų, gali ateiti melžtis tik kartą. Taigi, svarbiausia užduotis - stebėti bandą ir analizuoti duomenis, nustatyti, ar visos karvės užeina į melžimo robotą. Jei jos tai daryti vengia, reikėtų raginti atskirai. Skaičiuojama, kad tokių karvių, kurias reikia raginti, bandoje būna 5-15 proc. Kelis kartus karves pamokius, tokių gyvulių telieka iki 5 procentų. Labai svarbu įvertinti, kad bandoje apie 20-25 proc. karvių yra silpnesnės, todėl erdvūs praėjimo takai į melžimo robotą leidžia joms saugiau prasilenkti su aukštesnio rango gyvuliais.

Kitas sprendimo būdas priversti karves eiti į robotą - įrengti automatinius (selekcinius) vartelius. Jie karves nukreipia į melžimo zoną ar kita reikiama kryptimi, priklausomai nuo pasirinktos šėrimo sistemos.

Olandijos ūkininkai tikina, kad įdiegus automatizuotas melžimo sistemas, darbo laiko sąnaudos labai sumažėjo: melžiamoms karvėms skiriama 2 900 val. per metus, t. y. 13 val. karvei per metus mažiau negu iki įrengiant robotus, užtrūkusioms karvėms ir pakaitinei bandai - 2 200 val. per metus, administraciniam darbui sugaištama 100 val. per metus. Iš viso sutaupomos 23 val. vienai karvei per metus (įskaičiuojant pakaitinę bandą, užtrūkusias karves ir administracinį darbą), t. y. per metus ūkyje sutaupoma 2 500-3 000 darbo valandų.

Olandijoje yra daugiau kaip 250 ūkių, kuriuose įrengti melžimo robotai. Prieš pasirenkant automatizuotą melžimo sistemą ypač svarbu įvertinti karvių tešmens formą ir spenių padėtį. Netinkamos automatizuotam melžimui karvės turėtų būti melžiamos įprasta įranga, nes jas melžiant robotu, piene gali padidėti somatinių ląstelių skaičius, didesnė tešmens traumų tikimybė. Karvės jausdamos diskomfortą gali nenoriai ar visai neiti į melžimo robotą.

Automatizuota šėrimo sistema

Kai kuriuose Olandijos pieno ūkiuose sėkmingai pritaikytos ir automatizuotos šėrimo sistemos. Viename iš aplankytų ūkių, kuriame laikoma apie 100 melžiamų karvių, automatinė šėrimo sistema buvo įrengta 2010 m. Pašarų mišinys gaminamas iš įvairių rūšių siloso, kuris laikomas tranšėjoje arba supresuotas ritiniuose. Pradėjus naudoti šią šėrimo sistemą, karvių primilžis padidėjo 10 proc. Iš karvės per laktaciją primelžiama apie 10 000 kg pieno. Svarbus automatizuotos šėrimo sistemos privalumas - nedidelės (tik 25 kW per parą) elektros energijos sąnaudos. Jos sumažėjo 40 procentų.

Ūkyje naudojama automatizuota šėrimo sistema yra vienintelė sistema, kurioje galima naudoti nesmulkintą stambųjį pašarą. Tokios technologijos įdiegtos iš viso 21 Olandijoje ūkyje, dar 11 ketina ją įrengti. Viena tokia automatinė šėrimo sistema veikia ir Latvijoje. Didžiausiame ūkyje, kuriame karves šeria robotai, auginama 500 karvių. Vienas šėrimo robotas gali pašerti 500-600 karvių, du robotai - apie 800 karvių. Didžiausias privalumas, naudojant šią šėrimo sistemą, yra mažos darbo laiko sąnaudos. Gyvulių šėrimui ūkininkas sugaišta 2 valandas per savaitę, t. y. tik tiek laiko, kiek reikia pašarams į talpyklas pakrauti.

Automatizuotos šėrimo sistemos įranga

Pašarų talpykla. Minėtame 100 melžiamų karvių Olandijos ūkyje įrengtos šešios pašarų talpyklos (bunkeriai) skirtingiems pašarams laikyti. Talpyklos pagal ilgį skirstomos į trumpas (6 m), vidutinio ilgio (7,35 m) ir ilgas (8,68 m). Vienoje vidutinio ilgio pašarų talpykloje galima laikyti apie 17,5 t kukurūzų siloso. Pašarai į talpyklą ūkyje kraunami du kartus per savaitę (penktadieniais ir antradieniais). Per vieną kartą pakrautų pašarų kiekio užtenka penkioms dienoms. Iš tranšėjos atpjauti siloso blokai ar presuoti pašaro ritiniai kraunami frontaliniais krautuvais.

Pašaro atpjovimo mechanizmas atpjauna pašarą reikiamo storio riekėmis. Labai svarbu yra tai, kad pašaro atpjovimo metu yra nepažeidžiama jo struktūra, pašaras išlieka suspaustas, negenda. Pašaras pjaunamas tam tikru kampu, nes jei būtų pjaunama tiesiai, pašaras kristų ne ant transporterio, o šalia jo. Pjovimo sistema ,,įsimena", kur buvo pjauta paskutinį kartą ir kitą kartą pradeda pjauti nuo tos vietos, kurioje baigė. Pasiekus reikiamą pašaro svorį, kuris fiksuojamas ant konvejerio įrengtomis svarstyklėmis, atpjovimo mechanizmas sustoja.

Konvejeriu pašaras transportuojamas į maišytuvą-dalytuvą. Konvejeris ir dalytuvas turi integruotas svarstykles ant konvejerio esančiam ir į dalytuvą patenkančiam pašarui sverti. Pvz., jei karvėms pašerti reikia 200 kg kukurūzų siloso, sistema žino, kad dalytuve jau yra 190 kg ir reikia atpjauti likusius 10 kg. Trūkstama pašaro dalis yra atpjaunama lėtai, kad būtų labai tiksliai pasveriamas reikalingas kiekis. Atpjaunamos pašaro riekės storis reguliuojamas pagal pašaro svorį nuo 2,5 iki 35 cm. Atpjovimo greitis taip pat nustatomas pagal pašaro rūšį.

Pašarų maišytuvas-dalytuvas yra 3 m3 talpos, jame įmontuoti du vertikalūs maišymo sraigtai. Kad būtų kuo mažesni pašarų nuostoliai, dalytuvo šonuose sumontuotas įrenginys, stumiantis pašarą tuo patu metu, kai jis dalijamas.

Svarbiausias automatizuotos šėrimo sistemos privalumas - tikslus gyvulio poreikius atitinkantis šėrimas. Pritaikius šią sistemą, karvės nekonkuruoja dėl pašaro, nes yra šeriamos dažnai, nuolat patiekiant šviežią pašarą. Vasarą esant dideliems karščiams, didesnė raciono dalis gyvuliams sušeriama naktį. Kiekviena karvių grupė (melžiamos, užtrūkusios ir kitos) gauna gerai subalansuotą ir tik tai grupei skirtą racioną. Mineralinės medžiagos į mišinį įmaišomas porcijomis kiekvieno šėrimo metu. Taip užtikrinama, kad visi bandos gyvuliai gautų reikiamą mineralų kiekį.

Šėrimo robotą galima valdyti ir nuotoliniu būdu, t. y. internetu ar namie iš asmeninio kompiuterio, kuris turi prieigą prie valdymo programos. Sistemos valdymo programoje galima matyti visas pašaro rūšis, juose esančias maisto medžiagas, racionus atskiroms gyvulių grupėms, kuriuos galima koreguoti pridedant kitą pašarą ar komponentą, didinti ar mažinti jų normas. Taip pat programa surenka visą informaciją apie gyvulių grupes, pavyzdžiui, kuriame tvarte ar jo dalyje gyvulių grupė yra, kiek kartų ji buvo šerta (galima iki 12 kartų per parą). Programoje galima matyti sunaudotų pašarų kiekio metines ar periodines ataskaitas, taip pat gauti įvairius pranešimus į mobilųjį telefoną.

Pritaikius šią sistemą, karvių sveikatingumas ūkyje pagerėjo, sumažėjo ir veterinarinės išlaidos. Nors pašarų sunaudojama apie 5 proc. daugiau, tačiau sumažėjo jų nuostoliai, padidėjo raciono efektyvumas: sušėrus 1 kg SM pagaminama 1,6-1,7 l pieno (Olandijos vidurkis 1,35 l), todėl sutaupoma 200 EUR (690 Lt) 1 karvei per metus.

Dėmesys gyvulių gerovei ir veršelių priežiūrai

Olandijoje dauguma melžiamų karvių laikomos šalto tipo besaičiuose su poilsio boksais tvartuose. Tokios technologijos sumažina darbo jėgos poreikį, leidžia mechanizuoti gyvulių priežiūrą, palengvina ūkio valdymą. Jei karvėms sudarytos gerovę užtikrinančios sąlygos, ūkis gauna taškų, o nuo jų kiekio priklauso, kokios mokesčių lengvatos ūkininkui taikomos. Olandijos specialistų nuomone, technologinius sprendimus reikėtų diegti, atsižvelgiant į natūralią galvijų elgseną ir aplinką. Olandijoje populiariausios storu sluoksniu kreikiamos ištisinės guoliavietės. Manoma, kad smėliu kreikiamos guoliavietės yra geresnės, tačiau jų eksploatacija yra brangesnė negu išklotų čiužiniais ar kreikiamų šiaudais. Olandijoje viena karvidės vieta kainuoja apie 2,5 tūkst. EUR (apie 8,6 tūkst. Lt).

Olandijos ūkiuose ypatingas dėmesys skiriamas gyvulių sveikatingumui ir gerovei. Tvartuose įrengiami platūs karvių praėjimo takai, erdvios, patogios guoliavietės. Specialistai pabrėžia, kad labai svarbu, jog karvės galėtų laisvai ir natūraliai judėti, atsigulti ir ilsėtis. Kad karvė patogiai atsigultų ir atsistotų, reikia 3 metrų, tad guoliavietės plotas turėtų būti apie 3,5 m2. Daugumoje olandų ūkių karvių guoliavietės išklotos minkštu, bet tvirtu kilimėliu, užpildytu gumos granulėmis ir padengtu propileno pluoštu. Tai tvirtas audinys, praleidžiantis orą, bet ne drėgmę. Karvė gali drąsiai, nebijodama paslysti, atsigulti ir atsistoti. Kai ji atsigula, kilimėlis išlieka sausas, nesusidaro kondensatas. Naudojant bet kokio tipo kilimėlius, būtina juos pakreikti nestoru pjuvenų ar kito kraiko sluoksniu. Tai pagerina ne tik karvių kojų ir nagų, bet ir paties gyvulio sveikatą.

Norint įvertinti, ar guoliavietės yra tinkamai įrengtos, reikia stebėti gyvulius. Jei paėdusios apie 70 proc. karvių guli ir atrajoja, galima teigti, kad guoliavietės yra tinkamai įrengtos. Taip pat vienas iš guoliaviečių įvertinimo būdų yra stebėti, kaip greitai gyvulys atsigula ar atsikelia, ar tai daro natūraliai, ar jo judesių neriboja įvairios kliūtys. Jei gyvulys ilgai trypčioja prie guoliavietės vis taikydamas atsigulti, tai rodo, kad guoliavietė nėra tinkamai įrengta.

Kai kuriuose ūkiuose karvidžių grindų grotelės padengiamos žalia guma. Pro jas mėšlas krinta žemyn į skystojo mėšlo kaupyklą, iš kurios mėšlas periodiškai perpumpuojamas į srutų rezervuarą. Grotelių kraštai užapvalinti, kad paviršiuje nesusilaikytų drėgmė ir mėšlas. Tai labai svarbu nagoms: jos nemirksta, nesivysto laminitai.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas veršelių priežiūrai. Olandų ūkininkų patirtis rodo, kad geriausia naujagimius veršelius girdymo krekenomis periodu (2-3 d.) laikyti atskiruose gardeliuose su aklinomis pertvaromis bei šildymo lempomis. Tai apsaugo juos nuo skersvėjo, infekcinių susirgimų, kuriais veršeliai gali užsikrėsti vienas nuo kito. Nustojus girdyti krekenomis, veršeliai perkeliami į grupinius gardelius ir girdomi pienu ar jo pakaitalais.

Auginant veršelius, daugiausia problemų kyla dėl neteisingo šėrimo kilusio viduriavimo. Siekdami jo išvengti, Olandijos ūkininkai (70 proc.) renkasi automatines veršelių girdymo sistemas. Automatinė veršelių girdymo sistema paremta grupiniu veršelių laikymu. Svarbu, kad grupėse esančių veršelių amžiaus skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 savaitės. Priešingu atveju vyresni veršeliai neleis jaunesniems prieiti prie girdymo vietos. Mokslininkai nustatė, kad veršeliai, auginti atskiruose gardeliuose ir girdyti rankiniu būdu, nuo septintos amžiaus savaitės priauga mažiau svorio, palyginti su veršeliais, augusiais grupiniuose garduose su automatinėmis girdymo sistemomis.

Automatinio girdymo sistemų privalumas tas, kad veršelis geria tuomet, kai išalksta, o mažos, bet vienodo dydžio ir nekintančios temperatūros pašarų porcijos garantuoja stabilų virškinimą visą parą. Girdant tinkamos temperatūros (40-42 °C) pieno pakaitalu, išvengiama virškinimo sutrikimų, viduriavimo, o geros kokybės pieno pakaitaluose yra subalansuotas vitaminų, mikro- ir makroelementų kiekis. Sistema taip pat fiksuoja kiekvieno veršelio suvartojamo pieno pakaitalo kiekį, gėrimų skaičių. Šie duomenys padeda ūkininkui stebėti, ar visi veršeliai pakankamai pagirdyti. Jei veršelis pradėjo rečiau gerti ar sumažėjo suvartojamo pieno pakaitalo kiekis, būtina jį apžiūrėti. Be to, įrodyta, kad automatinė veršelių girdymo sistema gali sutaupyti iki 60 proc. darbo valandų, palyginti su tradiciniais metodais.

R. Milčiuvienė

Mano ūkis, 2012/05