23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/05
Bendrovė išsaugojo veislinių arklių bandą
  • D. Kamarauskienė
  • Mano ūkis

Skilvionių žemės ūkio bendrovė derlingose Joniškio apylinkių žemėse augina javus, rapsus, turi didelį gyvulininkystės ūkį. Labiausiai bendrovės darbuotojai didžiuojasi Lietuvos sunkiųjų arklių banda.

Bendrovės laukuose ir fermose darbuojasi 63 žmonės, visi jie papildomai drausti gyvybės draudimu, kuris galioja ne tik darbo valandomis, bet ištisą parą. J. Pociūnas Skilvionių bendrovei  vadovauja nuo pat jos įsikūrimo pradžios, tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jos steigėja - Joniškio žemės ūkio mokykla. Įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš pajinių įnašų, steigiant bendrovę narių buvo 119, dabar jų penkis kartus mažiau.

Juozo Pociūno, Skilvionių ŽŪB pirmininko, rūpesčiu pavyko išsaugoti bendrovėje seną lietuviškų arklių veislę. Šiuo metu joje auginama 90 Lietuvos sunkiųjų arklių. Bendrovė priklauso Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijai.

Mylimiausias - eržilas Kronas

Visi Skilvionių bendrovės Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai tarsi pažymėti - išsiskiria balta juosta arba žvaigžde kaktoje. J. Pociūno mylimiausias augintinis - eržilas Kronas, kurio įvairių apžiūrų apdovanojimų sąrašas tikrai įspūdingas. Juozas prisirišęs prie arklių nuo jaunystės.  Jo meilę arkliams išduoda ir telefonas - šiam suskambėjus pasigirsta arklio žvengimas. Vietinių ir iš miesto atvykstančių vaikų džiaugsmui laikoma keliolika ponių.

Pasak J. Pociūno, norinčiųjų pirkti kumelių tikrai netrūksta, bet jie kol kas neparduoda, nes turi selekcinių idėjų. Pasiskolinę eržilą iš Nemuno žirgyno ir  kergdami su bendrovės kumelėmis, siekia suformuoti bandą, kurioje augtų to paties eržilo palikuonys. Vėliau jau būtų galima įvesti ir kitą eržilą. „Didžiausia Lietuvos problema, kad nebeturime kuo kergti", - sako J. Pociūnas, eržilų jau ieškantis ir Lenkijoje.

Arklių priežiūra reikalauja dėmesio. Vienais metais bendrovė patyrė didelį smūgį, kai pavasarį krito 8 kumelės. Įtariama, kad jos buvo nunuodytos, nes skrodimas jokių kitų priežasčių gyvuliui kristi nerodė. Krito visos kumelės, stovėjusios viena šalia kitos. „Gal tokiu būdu nutarė su mumis atsiskaityti, nes buvome atsisakę parduoti kumeles ne vienam pirkėjui. Saugojome arkliukus norėdami pagerinti bandą", - net ir praėjus keleriems metams nuo to žiauraus įvyko J. Pociūnas negali jo pamiršti.

Kviečių rekordas - 10 t/ha

Skilvionių bendrovės dirbamos žemės plotas - 1 400 hektarų. Dar neseniai visą nuomojo, o dabar jau turi 500 ha nuosavos. Plėstis norėtų, bet nėra kur - aplink neliko laisvos žemės. Ir taip jau dirbami laukai išsidėstę 25 km spinduliu.

Augina grūdines kultūras - kviečius, miežius, avižas, rapsus. Anksčiau augino cukrinius runkelius, bet po cukraus reformos jų atsisakė. Didesnę laukų dalį užima žieminiai pasėliai: kviečiai (500 ha) ir rapsai (310 ha). Pavasarį sėja pašarinius ir salyklinius miežius, rapsus. Pievoms ir ganykloms skiriama apie 200 hektarų.

Joniškio kraštas garsėja derlingomis žemėmis, tačiau J. Pociūnas sako, kad žemę vis tiek reikia maitinti - duosi jai, duos ir ji tau. „Tręšiame pagal reikalavimus, bet nepersistengiame, nes trąšos daug kainuoja", - pastebi bendrovės vadovas.

Pernai dėl žiemos speigų žuvo visi žiemkenčių pasėliai. Nuostolius bent iš dalies kompensavo geras vasarojaus derlius. Tad rudenį sėjo naujų - atsparesnių šalčiui - veislių kviečius. Agronomas Stasys Meškinis sako veisles rinkęsis tas, kurios geriau peržiemojo jų rajone tą žiemą. „Rapsus sėjame švediškus. Bet tokią žiemą, kaip 2011-aisiais, rapsų niekas negalėjo išgelbėti. Ir jokio skirtumo, ką būtume sėję, nes visi iššalo - švediški, vokiški, prancūziški, - pasakoja agronomas, pridūręs, kad sėklą kasmet stengiasi atnaujinti.

Bendrovės žemėse gerą  derlių galima gauti auginant žieminius kviečius. Derliaus vidurkis siekia maždaug 7 t/ha, bet S. Meškinis prisimena, kad vienais metais kūlė net po 10 t/ha. Žieminių rapsų derlius, neskaičiuojant praėjusių metų, derlingose jų žemėse būna tikrai neblogas - apie 4 t/ha, o vasarinių - apie 3 t/ha. Iš viso per sezoną Skilvionių bendrovė vidutiniškai prikulia 4,5 tūkst. t grūdų. Dalį grūdų parduoda pagal išankstines sutartis, kitą dalį laiko iki pavasario.

2011 m. bendrovė pasistatė grūdų džiovyklą, įsigijo du naujus traktorius. Žemės ūkio techniką jie perka skirtingų gamintojų, bet iš vienos bendrovės - „Biržų žemtiekimo". „Taip pasirinkome, kad būtų ir sklandesnė technikos priežiūra, ir atsarginės dalys vienoje vietoje", - paaiškina J. Pociūnas.

ES paramos galėjo būti ir daugiau

Bendrovės gyvulininkystės ūkyje laikoma apie 600 galvijų, iš jų 217  Lietuvos žalųjų ir juodmargių veislės melžiamų karvių. Ūkyje auginamas ir visas prieauglis. Paauginti veršiukai ir buliai priduodami.

Bendrovės vadovas džiaugiasi vis didėjančiu karvių produktyvumu, nes pašarų duodama tiek, kiek reikia. „Sako, dėk karvei ant liežuvio, o ji tau viską grąžins per tešmenį. Tad duodame ir melasos, džiovintų išspaudų, kitų pagardų", - pasakoja ŽŪB pirmininkas.

Iš karvės vidutiniškai primelžiama apie 21 litrą pieno (o skaičiuojant tik iš tų, kurios dabar melžiamos - 27 l), per metus - 6 490 litrų. Bendrovėje dirba 4 melžėjos, dar dvi yra pakaitinės. J. Pociūnas sako, kad dabar karvių banda sveika, bet tam reikėjo imtis ryžtingų žingsnių: maždaug prieš 13 metų buvo išpjauta 160 karvių, sirgusių leukoze - tokios buvo paveldėtos atsiskiriant nuo Mindaugių ūkio. Tuomet buvo atnaujinta visa banda. Karvės visus metus laikomos saitinio laikymo tvarte. Pasak J. Pociūno, į ganyklą jos neišleidžiamos dėl to, kad pasikeitusios sąlygos iškart sumažina jų produktyvumą.

Pieną Skilvionių ŽŪB priduoda kooperatyvui „Pienas LT". Kai pernai iššalo visi žieminiai pasėliai, bendrovę, J. Pociūno teigimu, gelbėjo pienas ir tiesioginės išmokos.

Be grūdų džiovyklos, bendrovė neseniai pasistatė angarą technikai, dirbtuves, trąšų sandėlį. Ne taip seniai statytas prieauglio tvartas, tačiau jo statyba nepavyko, jį reikia rekonstruoti.

Skilvionių ŽŪB Europos Sąjungos paramos yra gavusi 2 mln. litų. Už šias lėšas pirko kombainą, traktorių, sėjamąją, būtiniausius padargus. Pateikė prašymą dėl  paramos grūdų džiovyklai, kuri kainavo 1,4 mln. Lt, bet negavo. „Yra bendrovių, kurios gavo ir po 6 mln. paramos. Tad kodėl vieniems yra, o kitiems nėra pinigų iš ES fondų? Jaučiamės nuskriausti. Dirbame sunkiai ir sąžiningai, neturime jokių skolų, nesišvaistome, viską uždirbome savo rankomis. Ir dar darbo 60 žmonių duodame. Bet ES paramos vis tiek nenusipelnėme", - piktinosi J. Pociūnas.

Darbo vietas gynė su šakėmis

Nepaisant to, kad jaučia skriaudą dėl negautos ES paramos grūdų džiovyklai, J. Pociūnas džiaugiasi stabiliu bendrovės gyvenimu. „Gyvename be didelių krizių, bet ir be didelių šuolių aukštyn", - sako jis. Ir praėję metai yra pelningi, nors dėl iššalusių rapsų nuostolių patirta už 1,2 mln. litų. Nuostolinga auginti ir penimus galvijus, bet juos iš dalies kompensuoja tiesioginės išmokos. „Darbų sąnaudos didėjo - brango trąšos, kuras, tačiau padidėjusios grūdų, pieno kainos šiuos kaštus šiek tiek išlygino", - paaiškino bendrovės vadovas.

Skilvionių bendrovėje dirba visi reikalingi specialistai: agronomas, zootechnikas, selekcininkė, veterinarė, fermos vedėja, inžinierius, ekonomistas, du sandėlininkai, buhalterė. Pasak J. Pociūno, visi patyrę, bet dar gana jauni specialistai. Bendrovėje dirba ir beveik visi  pajininkai. Pirmininkas didžiuojasi, kad darbuotojų kaita nedidelė, na, nebent tenka kai kada atleisti darbininką dėl pernelyg didelio taurelės pomėgio.

Prieš keletą metų buvo bandymų nupirkti Skilvionių bendrovę. „Atsilaikėme, nes žmonės su šakėmis išėjo ginti savo darbo vietų, - prisiminė skausmingus išgyvenimus J. Pociūnas. - skilvioniškiai pasitiki ir vertina bendrovę, kuri laiku atlyginimus moka, kurios technika ir jiems žemės darbus nudirba, grūdus tik iš sandėlio belieka pasiimti." Kartą metuose - prieš Kalėdas - bendrovė rengia sambūrį su visais darbuotojais ir jų šeimų nariais.

Bendrovė palaiko dalykiškais santykius su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, šilti santykiai susiklostė su Joniškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriumi, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro konsultantais - čia nuolat vyksta mokymai, seminarai.

Bendrovės pirmininkas su viltimi laukia naujojo BŽŪP laikotarpio. „Jeigu sulygins išmokas su kitų ES šalių ūkininkais, gyvenimas turėtų pagerėti. Turiu vilties, kad mūsų derybininkams pavyks išsiderėti palankesnes sąlygas. Optimizmas padeda gyventi, jis visada su manimi", - šypsosi tvirtai Skilvionių bendrovės vairą laikantis Juozas Pociūnas.

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2012/05