Kruopščiai išplauti pesticidų purkštuvų rezervuarą bei vamzdynus yra labai svarbu, nes net ir nedideli augalų apsaugos produktų likučiai gali pakenkti vėliau apipurškiamiems kultūriniams augalams.

Automatinio pesticidų purkštuvų plovimo sistemos yra viena iš pastaraisiais metais sukurtų purškimo technikos naujovių. Žurnalas „Top agrar" ir Juliaus Kiūno (Julius Kühn) institutas (Vokietija) pirmą kartą Europoje atliko šių sistemų testą. Reikalavimai testuojamiems pesticidų purkštuvams buvo tokie:

- pagrindinio purkštuvo rezervuaro talpa nuo 4000 iki 6000 l;

- darbinis plotis 27 m (9 purškimo sijos sekcijos);

- skysčio cirkuliavimo sistema (pageidautina);

- purkštukai Lechler IDK 120-04;

- automatinio plovimo sistema;

- automatinio purškimo sijos valdymo sistema su GPS įranga.

2011 metų birželio mėnesį vykusiame teste dalyvavo šie traktoriniai hidrauliniai lauko purkštuvai:

- Amazone UX 4200 Super;

- Dammann ProfiClass ANP 5028 PCS;

- Inuma Professional 6024;

- John Deere 840i;

- Kverneland Rau iXtrack C50;

- Lemken Albatros 9-5000.

Svarbiausi testuotų purkštuvų techniniai duomenys pateikiami 1 lentelėje. Dalyvauti teste buvo kviečiamos ir firmos „Hardi" bei „Leeb", tačiau jos savo purkštuvų nepateikė, nors abi šios firmos aktyviai dirba tobulindamos purkštuvų plovimo įtaisus. Firmos „Lemken" purkštuvas neturėjo automatinio plovimo sistemos, tačiau buvo sugalvota įdomi alternatyva: operatorius plovimo procesą valdė rankiniu būdu purškimo kompiuteriu ir distancinio valdymo vožtuvais. Firmos „Kverneland" purkštuve nebuvo skysčio cirkuliavimo sistemos.

Testas buvo sudarytas iš praktinės dalies ir tikslių tam tikrų rodiklių matavimų. Matavimus atliko JKI darbuotojai, o praktinis testas buvo vykdomas JKI bandymų ūkyje prie Braunšveigo. Visi testuojami purkštuvai buvo agreguojami su traktoriumi John Deere 6534, turinčiu automatinio vairavimo sistemą Autotrac ir ISOBUS jungtį.

1 lentelė. Testuotų purkštuvų techniniai duomenys

Testo eiga

Pagal ISO reikalavimus, pirmiausiai, į purkštuvo rezervuarą buvo įpilama 1 proc. koncentracijos fungurano suspensijos (45% rio oksichlorido pavidalu). Sodininkystėje registruotas fungicidas funguranas tirpsta labai sunkiai ir labai greitai nusėda purkštuvo rezervuare ir jo vamzdynuose, todėl puikiausiai tinka plovimo įrenginių darbo kokybei patikrinti. Vario suspensija buvo išpurškiama JKI bandymų ūkio laukuose. Visiškai ištuštinus purkštuvą, buvo įjungiama intensyviausia plovimo programa. Pabaigus plovimą, purkštuvo rezervuaras vėl buvo pripildomas švariu vandeniu. Po to purkštuvai 10 minučių buvo įjungiami, o per purkštukus ištekantis skystis buvo surenkamas ir grąžinamas atgal į rezervuarą. Toliau ekspertai iš rezervuaro paimdavo skysčio ėminį ir matavo jame fungurano koncentraciją.

Pagal ISO reikalavimus purškiamo skysčio likučiai (angl. „Drainable Volume", vok. „Ablassbare Restmenge") yra skysčio kiekis, kuris, baigus purkštuvo vidaus plovimą, gali ištekėti ant žemės, atidarius jo rezervuare esantį skysčio išleidimo čiaupą. Svarbi ir šio skysčio koncentracija. Šiame tyrime buvo naudojamos dažančios medžiagos. 10 proc. purkštuvo rezervuaro talpos buvo pripildoma specialiu tirpalu (1 mg natrio fluoresceino 1 l vandens), kuris per purkštukus buvo išpurškiamas ant dirvos. Po to purkštuvas buvo išplaunamas švariu vandeniu ir visiškai ištuštinamas. Tyrimams skysčio ėminiai buvo surenkami iš įvairių vietų (t.y., iš pagrindinio rezervuaro, slėgio ir siurbimo linijų bei pripildymo vamzdžio). Buvo matuojamas ne tik surinkto skysčio kiekis, bet ir dažančiųjų medžiagų koncentracija.

Reikalavimus purkštuvų plovimo sistemoms būtų galima išrikiuoti tokia tvarka:

- greitai,

- kruopščiai,

- patikimai,

- paprastai,

- pigiai.

Purkštuvai turėtų būti plaunami baigus darbą tame pačiame lauke, kuriame dirbote, kol augalų apsaugos produktų likučiai nepridžiūvo prie purkštuvo darbinių dalių. Purškiamo tirpalo likučių purkštuvo rezervuare turėtų būti kuo mažiau. Modernios plovimo sistemos turi būti valdomos iš traktoriaus kabinos, kad operatoriui nereikėtų vaikščioti po preparatais apipurkštą lauką. Plovimo metu turi būti įjungiamos visos purkštuvo funkcijos. Purkštuvuose su cirkuliavimo sistema, kad susidarytų slėgis, grįžtamoji linija, paprastai, būna uždaryta. Taigi, jei plovimo metu jos neatidarysime, čia liks purškiamo skysčio. Purkštuvų gamintojai šią problemą sprendžia įrengdami aplinkines linijas. Į daugelį plovimo programų nebūna įtrauktas preparatų supylimo sistemos plovimas (pagal ISO reikalavimus netikrinamas), nes augalų apsaugos produktams į purkštuvo rezervuarą supilti, dažniausiai, naudojamas švarus vanduo. Nepaisant to, galimybė išplauti preparatų supylimo sistemą testuotuose purkštuvuose buvo vertinama gerai.

Paprastai purkštuvai plaunami keletą kartų, todėl plovimo sistemos padalina švarų vandenį į 2 - 3 dalis. Pirmajam plovimui reikalingas kiek didesnis švaraus vandens kiekis, o dalis jo turėtų likti ir purkštuvo išorei nuplauti. Testo metu palankiau buvo vertinamos tos plovimo sistemos, kuriose buvo galima keisti vandens kiekį.

Testuotuose firmų „Inuma" ir „John Deere" purkštuvuose buvo nepertraukiamo veikimo vidaus plovimo sistemos, kuriose švarų vandenį į plovimo purkštukus tiekia atskiras siurblys. Plovimo procesas vyksta greičiau, nes laukan išpurškiamas nuolat mažėjančios koncentracijos purškiamas tirpalas.

Testuotojams buvo svarbus ir plovimo valdymas. Nuvo išskiriamos trys sistemos:

- rankinė, kai operatorius turi žinoti kiekvieną atskirą operaciją ir ją valdyti purkštuvo terminale. Ši sistema buvo firmos „Lemken" purkštuve;

- pusiauautomatinė, kuomet sekantį žingsnį pasiūlo purškimo kompiuteris, bet pačią operaciją įjungia operatorius;

- automatinė, kai visas operacija automatiškai įjungia purškimo kompiuteris, o į operatorių kreipiamasi tik tuomet, kai reikalingas jo įsikišimas, pvz., pavažiuoti pirmyn, kad išpurkšti paplavas baigus plovimą.

Pusiauautomatinėse ir automatinėse sistemose operatorius gali pasirinkti skirtingo intensyvumo programas.

Purkštuvų vidaus plovimo kokybė buvo vertinama pagal vario likučius vandenyje baigus plovimą. Testo rezultatai pateikiami 1 paveiksle. Pagrindinis rodiklis - vario likučių koncentracija, kuri parodo, kiek procentų purškiamo skysčio yra vandenyje išplovus purkštuvą ir vėl jį pripildžius.

Testo rezultatai rodo, kad visų purkštuvų plovimo sistemos dirba neblogai, nes visais atvejais išmatuota vario likučių koncentracija vandenyje buvo mažesnė už ribinę (0,2 proc.). Kadangi ši ribinė koncentracija buvo nustatyta ne cheminiu, o techniniu požiūriu, tai visiškai įmanoma tokia situacija, kad šie augalų apsaugos produkto likučiai gali pakenkti vėliau purškiamiems kultūriniams augalams. Žinoma, kuo ši koncentracija mažesnė, tuo geriau. Tačiau testo rezultatai priklauso ne tik nuo plovimo valdymo, bet ir nuo purkštuvo rezervuaro formos bei paviršiaus, plovimo purkštukų rūšies ir jų išdėstymo.

Taigi, mažiausia vario likučių koncentracija (tik 0,009 proc.) nustatyta firmos „Lemken" purkštuve, kuriame plovimo procesą rankiniu būdu valdė patyręs operatorius.Tačiau šiuo atveju plovimas truko ilgiausiai - net 16,5 minutės (2 lentelė). Greičiausiai, per 6 minutes, buvo išplautas firmos „John Deere" purkštuvas.

Kad automatinės plovimo sistemos dirba gerai, rodo firmos „Dammann" purkštuvo testo rezultatai: vario likučių koncentracija buvo tik 0,014 proc. Tiesa, pats plovimo procesas užtruko gana ilgai - apie 14 minučių. Šio purkštuvo pranašumas tame, kad, ir parinkus intensyviausią plovimo programą, kaip ir firmų „Kverneland" bei „John Deere" purkštuvuose, bake dar liko 60 l švaraus vandens (2 lentelė).

Trečioje vietoje pagal vario likučių koncentraciją (0,048 proc.) buvo firmos „Amazone" purkštuvas su pusiauautomatine plovimo sistema Comfort-Paket. Naujaja firmos „Kverneland-Rau" automatine plovimo sistema iXclean pro išplautame purkštuve vario likučių koncentracija siekė 0,095 proc. Tačiau ši sistema dirbo gana greitai (plovimo trukmė apie 7 minutes), o baigus plovimą bake dar liko 60 l švaraus vandens.

2 lentelė. Purkštuvų vidaus plovimo testo rezultatai

Šaltinis: JKI

Kiek nustebino firmų „Inuma" ir „John Deere" purkštuvų su nepertraukiamai veikiančiomis plovimo sistemomis testo rezultatai. Firmos „John Deere" purkštuvas buvo išplautas greičiausiai, tačiau vario likučių koncentracija siekė net 0,164 proc., o bake dar liko 60 l švaraus vandens. Atitinkamai, firmos „Inuma" purkštuvo plovimo laikas buvo 590 s, o vario likučių koncentracija siekė 0,088 proc.

Apibendrinant purkštuvų vidaus plovimo testo rezultatus, galima teigti, kad:

- visų testuotų purkštuvų vidaus plovimo sistemos firba gerai, nes išmatuota vario likučių koncentracija yra mažesnė, negu ribinė (0,2 proc.);

- švariausiai purkštuvas išplaunamas klasikiniu būdu, procesą valdant operatoriui, tačiau plovimas užtrunka ilgiausiai ir sunaudojama daug švaraus vandens;

- automatinės plovimo sistemos purkštuvo vidų išplauna ne geriau, bet patikimiau, nes naudotojas klaidų padaryti nebegali;

- intensyviam purkštuvo vidaus plovimui reikia laiko ir vandens. Plovimo procesui reikia skirti apie 20 minučių;

- nepertraukiamo veikimo purkštuvų vidaus plovimo sistemos dirba greitai, tačiau likučių koncentracija būna didžiausia, nors ir neviršija ribinės (0,2 proc.);

- mažiausiai, tik 4,1 l purškiamo skysčio likučių, baigus vidaus plovimą, liko firmos „Lemken" purkštuve Albatros 9-5000, o daugiausiai - net 13,3 l, firmos „Dammann" purkštuve ProfiClass ANP 5028 PCS (2 pav.);

- visuose testuotuose purkštuvuose dažančiųjų medžiagų kiekis purškiamo skysčio likučiuose, baigus vidaus plovimą, neviršijo 0,25 mg.

D. Zinkevičius

Mano ūkis, 2012/05