Viena iš plačiausiai Europoje auginamų obelų veislių yra Jonagold. Nors pastaraisiais metais sparčiau plinta kitos veislės, Jonagold pagal auginamus plotus tebelieka pirmąja Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje. Šie obuoliai vertinami dėl vaisių dydžio, skonio, traškios konsistencijos, gero laikymosi ir puikaus derliaus. Belgijos ir Nyderlandų soduose vidutinis derlius yra nuo 65 iki 80 t ha^-1. Panašus derlius praėjusį rudenį nuskintas ir Lenkijos pietuose.

Iki 1995 m. Lietuvos soduose vyravo buvusios Tarybų Sąjungos šalyse bei Kanadoje sukurtos obelų veislės. Naujai sodinamuose soduose veislių asortimentas pradėjo sparčiai keistis. Priežasčių buvo įvairių: atsivėrus sienoms vyko spartesnė naujų veislių introdukcija, susipažinta su populiariausiomis veislėmis tiek Lenkijoje, tiek Europoje, galų gale pajutome ir klimato atšilimą, dėl ko išdrįsome sodinti ir šiltesniuose kraštuose sukurtas veisles. Klimatas atšilo, tačiau pastarosios trys žiemos (įskaitant ir šią, kurios padarinių sodininkystei dar nenustatėme) smarkiai pakoregavo sodininkų planus. Vargu ar bus plečiami Šampion ar Elise veislių obelų sodai, atsargiau žiūrėsime ir į kitas naujai įvežtas veisles. Jonagold veislė pasižymi ištvermingumu žiemą, tačiau ir jai žemiau -30 ºC šalčio nukritusi temperatūra yra ekstremalus išbandymas.

Jonagold veislė buvo sukurta 1953 m. Niujorko valstijos Genevos Sodininkystės tyrimų stotyje. Praėjus keliems dešimtmečiams, Jonagold veislės klonų pasaulyje priskaičiuojama jau gerokai per šimtą. Iki 1988 m. buvo registruoti 38, 1989-1996 m. - 42, nuo 1996 iki 2000 m. - dar 22 Jonagold veislės klonai. Iš šio didelio kiekio plačiau paplito apie 10-15 pačių geriausiųjų. Kiti taip ir liko juos atradusio ir registravusio sodininko ar medelynininko nuosavybe ir pasididžiavimu.

Kas tai yra veislės klonai? Nors obelys dauginamos vegetatyviškai, tačiau retkarčiais derančiuose soduose galima pastebėti kokiais nors požymiais išsiskirianti medį ar atskirą šaką. Jeigu tokį pakitusį (mutavusį) medį ar šaką padauginsime ir jo palikuonys išlaikys naujas savybes, gausime naują veislę - senosios veislės kloną. Tokių veislių klonų auginama ir Lietuvos soduose - Red Šampion (raudonas Šampion veislės klonas), Red Feriside (Connel Red veislės klonas), Red Wealthy (Uelsi veislės klonas) ir t. t. Vienos veislės pasižymi didesniu stabilumu, ir ieškoti mutantų yra bergždžias darbas, kitos, tokios kaip Jonagold, yra ne tokios stabilios. Taigi iš pradžių buvo surastos standartinės Jonagold veislės spalvinės mutacijos, kurios pasižymėjo stabilumu. Vėliau jau naujai sukurtuose klonuose vėl buvo atpažinti mutavę vaismedžiai, kurie vėl tapo naujomis veislėmis.

Nors didžioji dauguma naujų klonų yra išskirta pagal vaisių spalvą, tačiau savo tyrimuose iškėlėme hipotezę, kad gali skirtis ir kitos vaismedžių savybės: augumas, derlingumas, vaisių sunokimas, vaisių vidinė kokybė ir t. t. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2003-2011 m. intensyviame sode tirti septyni veislės Jonagold klonai: Red Jonaprince Red Prince (toliau - Red Prince), Jonagold Boerekamp Early Queen (Early Queen), Jonagored Supra (Supra), Jonaveld First Red (First Red), Decosta Jonagold DeCoster (Decosta), Jonagold Novajo (Novajo) ir Jonabel.

Lietuvos sąlygomis standartinės Jonagold veislės vaisiai ne visada gerai nusispalvindavo. Mūsų tyrimuose vidutiniškai parausdavo tik 40-50 proc. vaisiaus paviršiaus, o vainiko viduryje užaugę vaisiai paūksmėje likdavo be raudonio. Tirti klonai šiuo atžvilgiu yra gerokai pranašesni: jų vaisiai pradeda spalvintis anksčiau, o visiškai sunokę įgyja intensyvią spalvą. Red Prince vaisiai visiškai pasidengdavo raudoniu, o kitų veislių nusispalvindavo apie 70-86 proc. vaisiaus paviršiaus. Red Prince vaisiai išsiskyrė ne tik spalva, bet ir tuo, kad visiškai parausdavo jau mėnesis ar pusantro prieš skynimą.

Derlingumas

Jonagold veislės obelų klonų derlingumas skyrėsi iš esmės. Savaime suprantama, derlius skyrėsi jauname ir jau maksimaliai derančiame sode. Pirmuosius ketverius augimo sode metus (įskaitant ir pirmuosius sodinimo metus, kada vaisiai buvo pašalinti, kad vaismedžiai geriau prigytų) vidutinis derlius svyravo nuo 15,6 t ha^-1 (Novajo) iki 20,1 t ha^-1 (Early Queen). Maksimaliai derančiame sode vidutinis derlius padvigubėjo. Priklausomai nuo klono, kasmetinis vidutinis derlius svyravo nuo 35,2 iki 42,5 t ha^-1.

Derlingiausi buvo veislių Red Prince ir Early Queen vaismedžiai (42,5 ir 42 t ha^-1), kiek mažiau derlingi - Supra ir Decosta (39,2 ir 38,6 t ha^-1). Net ir nederlingiausių Jonabel ir First Red vaismedžių vidutinis kasmetinis derlius viršydavo 35 t ha^-1. Rekordiniais 2008 m. daugelio klonų derlius siekė net 70-80 t ha^-1. Tokių derlių net ir pačiose palankiausiose sodininkystei šalyse sulaukiama ne kasmet! Po tokių derlių tikėjomės, kad vaismedžiai kitais metais ilsėsis - pramečiuos. Bet klydome. Tiesa, derlius buvo gerokai mažesnis, tačiau Lietuvos sąlygomis puikus: priklausomai nuo klono, derlius siekė nuo 30 t ha^-1 (Supra ir Novajo) iki 42 t ha^-1 (Red Prince ir Jonabel). Tai dar kartą patvirtina, kad Lietuvos sąlygos yra palankios sodininkystei, tereikia pasirinkti tinkamas veisles ir laikytis technologinių reikalavimų.

Vaisių dydis ir kokybė

Obelų triploidinės veislės (Jonagold viena iš jų) išsiskiria vaisių stambumu. Didesnių skirtumų tarp tirtų veislių nebuvo rasta - visų jų vidutinė vaisių masė pilnai derančiame sode buvo per 200 g, išskyrus Novajo kloną, kurio vaisių vidutinė masė buvo 183 gramai. O tai irgi labai stambūs obuoliai! Išrūšiavus vaisius pagal skersmenį, visi jie be išimties atitiko Ekstra klasės reikalavimus. Vos ne visų klonų dauguma vaisių buvo net 85-95 mm skersmens.

Pirmą kartą pamatę obuolį, jį renkamės pagal išvaizdą - dydį, spalvą, formą. Kai paragaujame, pagrindiniais pasirinkimo kriterijais tampa skonis, minkštimo konsistencija, traškumas, sultingumas. Kaip ir daugeliui introdukuotų į Lietuvą veislių, Jonagold veislei augimo sezonu kartais pritrūksta šilumos ar vegetacijos trukmės, kad vaisiai pasiektų optimalų skonį. Ankstesniuose mūsų tyrimuose su standartine Jonagold veisle ne visi vaisiai būdavo pakankamai gero skonio. Jonagold klonai tokių problemų neturėjo. Kodėl? Gal dėl klimato atšilimo, tačiau greičiausiai - dėl klonų savybių. Pomologinė komisija kasmet visus tirtų klonų vaisius vertino labai aukštais balais. Palyginimui, patys skaniausi Rubin ar Rubinola veislių vaisiai pasiekdavo 4,7-4,8 balo, Ligol veislės vaisiai palankiais metais pasiekdavo 4,5 balo, Auksio veislės vaisių įvertinimas - 4,4-4,6 balo.

Pomologinės komisijos vertinimu, patraukliausi buvo veislės Supra, geriausio skonio - veislių Early Queen ir Decosta obelų vaisiai. Aukščiausiu bendruoju balu įvertinti veislės Early Queen obelų vaisiai.

Ištvermingumas žiemą - labai svarbu

Galima girti veisles dėl didelio derliaus, puikių, skanių ir kokybiškų vaisių, lengvos priežiūros, tačiau jokios geriausios savybės bus nieko vertos, jei per žiemą žus patys vaismedžiai. Per tyrimų laikotarpį pasitaikė dvi ekstremalios 2009-2010 ir 2010-2011 metų žiemos, kada temperatūra krito iki -30 ºC šalčio. Ką tik pasibaigusi žiema ir šiemet gali atnešti netikėtumų. Pastarosiomis žiemomis Lietuvos sodai patyrė milijoninių nuostolių - nušalo ištisi kvartalai lepesnių veislių, nukentėjo net ir atsparios veislės, jei buvo pasodintos lomose ar per daug pertręštos.

Labai nustebino gauti atsparumo žiemai rezultatai ir skirtumai tarp Jonagold klonų. Pasirodo, kad net identiškomis sąlygomis augę (vienodai tręšti, vienodai genėti ir prižiūrėti, net panašiai derėję) įvairių klonų vaismedžiai skirtingai pakėlė atšiaurias lietuviškų žiemų sąlygas. 2009-2010 m. žiemą fiksuoti dideli vaismedžių nuostoliai - priklausomai nuo veislės, žuvo iki 30 proc. vaismedžių. Lietuvos agroklimato sąlygomis atsparios buvo veislės Supra (0 proc. žuvusių vaismedžių), Early Queen ir Decosta (po 5 proc. žuvusių), o jautriausia - Red Prince (30 proc.). 2010-2011 m. žiemą papildomai dar iššalo nuo 5 iki 15 proc. visų veislių vaismedžių.

Jei dar pridėsime per visą laikotarpį nuo sodinimo metų išnykusius vaismedžius dėl žievės ligų (čia didelių skirtumų tarp klonų nebuvo - dėl šios priežasties žuvo 5-15 proc. vaismedžių), pamatysime, kad daugelį Jonagold klonų Lietuvoje auginti yra labai rizikinga. Daugiausia, kad ir kaip būtų gaila, išnyko veislės Red Prince vaismedžių - 60 proc., First Red - 40 proc., Decosta ir Jonabel - po 35 procentus. Per visą tyrimų periodą dėl žievės ligų ir šaltų žiemų mažiausiai nukentėjo Supra ir Novajo vaismedžiai.

Apibendrinus tyrimų duomenis ir atsižvelgus į skirtumus tarp tirtų veislės Jonagold obelų klonų derėjimo, vaisių kokybės rodiklių ir ištvermingumo žiemą nustatyta, kad Lietuvos agroklimato sąlygomis tinkamiausi auginti yra veislės Jonagored Supra vaismedžiai.

D. Kviklys

Mano ūkis, 2012/05