23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/04
Reikalavimai ekologinei kiaulininkystei
  • B. Bakutis, V. Baliukonienė
  • Mano ūkis

Ekologinė kiaulininkystė Lietuvoje vystosi pernelyg lėtai dėl įvairių priežasčių: brangstančių pašarų, svyruojančių kiaulių supirkimo kainų, sumažėjusios vartotojų perkamosios galios. Be to, už ekologišką kiaulieną niekas nenori mokėti brangiau, nors jos savikaina yra didesnė. Taip pat griežtėja reikalavimai ekologiškos kiaulienos gamybai. Nuo 2012 metų pradžios ekologinių ūkių kiaulės turi būti šeriamos tik ekologiškais pašarais.

Lietuvoje sertifikuota iš viso 1 479 ekologiškai auginamos kiaulės. Pernai sertifikuoti 33 ekologinės gamybos kiaulininkystės ūkiai. Vienas iš ekologinės kiaulininkystės entuziastų - Kėdainių r. ūkininkas Donatas Vaitelis. Jo ūkyje atliekami Žemės ūkio ministerijos remiami ekologiškų kiaulių auginimo technologijų tyrimai. D. Vaitelis kiaules laiko vasaros stovykloje ir taiko vienkartinį paršavedžių kergimą.

Teisės aktai

Ekologinė kiaulininkystė vystoma pagal žemės ūkio taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Jos parengtos vadovaujantis 2007 metų birželio 28 dienos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuris panaikina reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1). Pastarasis reglamentas papildytas 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 867 (OL 2008 L 264, p. 1) ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008. Komisijos reglamente numatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės, reglamentuojančios ekologinę gamybą, produktų ženklinimą ir kontrolę (OL 2008 L 250, p. 1). Paskutinį kartą jis keistas 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 271/2010 (OL 2010 L 84, p. 19) ir kitais teisės aktais.

Kiaulių kilmė

Pasirenkant kiaulių veisles ekologiškam auginimui, atsižvelgiama į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms (ypač taikant stovyklinio (ganyklinio) auginimo technologijas). Be to, pasirinkti tinkamų veislių kiaules reikia ir dėl to, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis susijusių specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kiaulių streso sindromo PSE (blyškios, minkštos, vandeningos mėsos). Pirmenybė turi būti teikiama vietinėms veislėms.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 14 neekologiškai auginti gyvūnai gali būti atvežti į ūkį veisimui tik tokiu atveju, jei trūksta ekologiškai augintų gyvūnų.

Neekologiškai auginti jaunikliai, kai banda formuojama pirmą kartą, turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Atjunkyti paršeliai turi sverti ne daugiau kaip 35 kilogramus.

Atnaujinant bandą, neekologiškai auginti kuiliai ir niekada neturėjusios palikuonių, tačiau jau galinčios būti apvaisintos kiaulaitės vėliau turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Kiaulaičių skaičiui taikomi metiniai apribojimai: ne daugiau kaip 20 proc. suaugusių kiaulių.

Gavus išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, kiaulaičių skaičius gali būti padidintas iki 40 proc. šiais atvejais:

● iš esmės plečiant kiaulininkystės ūkį;

● keičiant veislę;

● išvedant naujos paskirties rūšis;

● kai veislėms gresia išnykimas.

Kiaulių laikymas

Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad būtų palaikoma gyvuliams nekenksminga oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinis oro drėgnis ir dujų koncentracija. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko.

Vietovėse, kur vyrauja tokios klimato sąlygos, kurios leidžia gyvulius laikyti lauke, jų laikyti patalpose nėra privaloma.

Pastatuose turi būti tiek gyvulių, kad kiaulėms būtų patogu, būtų užtikrinta gerovė ir patenkinti rūšiai būdingi poreikiai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į gyvulių reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kuris ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvulių lyties.

Mažiausias privalomas kiaulėms skirtų uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos laikymo ypatybės nustatytos Reglamento 889 III priede. Reglamente (EB) Nr. 889 nurodomos ir specialios kiaulių laikymo sąlygos.

Kiaulidžių grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę uždarų patalpų ploto turi sudaryti tvirtos grindys, ne grotelinės.

Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kur grindys turi būti tvirtos, o ne iš lentelių. Guoliavietę būtina kreikti šiaudais arba kitomis natūraliomis medžiagomis.

Paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį paršingumo etapą ir žindymo laikotarpį.

Paršeliai negali būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose.

Lauko aikštelėse kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Knisimui gali būti naudojamas įvairus substratas.

Pašarai

Visi žindukliai turi būti maitinami motinos (pageidautina), o ne natūraliu karvės pienu. Paršelių maitinimo trukmė - 40 dienų. Kiaulių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais, žaliaisiais arba džiovintais pašarais ar silosu.

Draudžiama laikyti gyvūnus tokiomis sąlygomis arba skirti tokį racioną, kuris gali sukelti anemiją.

Sertifikuojami gyvuliai turi būti šeriami ekologinės gamybos ūkyje išaugintais pašarais. Jų trūkstant, iki 50 proc. galima įsigyti iš kitų ūkių.

Pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 proc. pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, vieneto pagrindinė dalis gali būti padidinama iki 100 proc., P-1 statuso - iki 20, P-2 - iki 100 procentų.

Ekologiškos gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinės žaliavos gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje tuo atveju, jei jos įtrauktos į Reglamento (889) V priedą ir laikomasi jame nustatytų apribojimų.

Ligų profilaktika ir gydymas

Ekologiškai auginamoms kiaulėms gydyti ar profilaktiškai draužiama skirti chemiškai susintetintų alopatinių veterinarinių vaistų ir antibiotikų. Taip pat draudžiama naudoti augimą skatinančias medžiagas, naudoti hormonus arba kitus produktus, skirtus reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujai skatinti, sinchronizuoti).

Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti nuolat švarūs ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligų sukėlėjų. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas pašaras turi būti kuo dažniau šalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas patalpoms ir įrenginiams, kuriuose laikomi gyvūnai, bei jiems šerti naudojamiems indams valyti ir dezinfekuoti, gali būti naudojami tik VII šio reglamento priede nurodyti produktai.

Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems kiaulidėse ir kitose patalpose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodendicidai ir II priede nurodyti produktai.

Pastatus ir įrangą  būtina nuolat valyti ir dezinfekuoti.

Jei, nepaisant profilaktikos priemonių gyvūnų sveikatai apsaugoti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2006 14 nuostatuose, gyvūnai suserga arba susižeidžia, juos tuoj pat būtina gydyti izoliavus, t. y. perkėlus į tinkamą atskirą patalpą. Pirmenybė teikiama fitoterapiniams, homeopatiniams produktams.

Jei visos leidžiamos priemonės neveiksmingos gydant konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas, kad gyvūnas išvengtų kančių arba skausmo, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai arba antibiotikai.

Alopatiniais vaistais gydomiems gyvūnams taikoma du kartus ilgesnis išlaukos periodas negu įprastai auginamų gyvulių produkcijai. Jei išlaukos trukmė nenurodyta, ji turi būti 48 valandos.

B. Bakutis, V. Baliukonienė

Mano ūkis, 2012/04