Dažnos kiaulių kvėpavimo takų ligos, pasireiškiančios paskutiniaisiais penėjimo mėnesiais sausu, varginančiu kosuliu, verčia susimąstyti, ar ūkyje taikomas gyvulių vakcinacijos planas yra efektyvus. Galbūt, ištyrus epidemiologinę situaciją ūkyje, vertėtų patobulinti kiaulių vakcinacijos programą?

Penimų kiaulių kvėpavimo sistemos ligos - vis dar aktuali daugumos ūkių problema. Dažniausiai sausas kosulys pasireiškia gyvuliams vidurinėje ar paskutinėje penėjimo fazėje. Nors ūkiuose taikomas medikamentinis gydymas, susirgimai atsinaujina.

Infekcinės kiaulių ligos sudaro 50-60 proc. visų kiaulių ligų. Patiriami ekonominiai nuostoliai dėl atjunkytų ir penimų kiaulių gaišimo mažina kiaulininkystės ūkio pelningumą ir rentabilumą. Didelis gyvulių susitelkimas stambiuose kompleksuose reikalauja gerų laikymo ir šėrimo sąlygų. Net mažiausios paklaidos turi įtakos kiaulių atsparumui ligų sukėlėjams.

Dėl didelės paršavedžių kaitos, netinkamo naujai įvežamų gyvulių karantinavimo, susiformuoja skirtingas kiaulių imunitetas. Banda tampa nevienodai atspari įvairiems sukėlėjams, susidaro sąlygos infekcinėms ligoms pasireikšti bei plisti. Prieš imantis bet kokių priemonių kiaulių sergamumui mažinti reikia išsiaiškinti ligų priežastis.

Kosulio priežastis - mišri infekcija

Sisteminė cirkovirusų (KCV-2) infekcija, dar vadinama nujunkytų paršelių multisisteminiu nykimo sindromu, - dažna kiaulininkystės ūkių problema. Dažniausiai serga 6-16 savaičių, rečiau iki 20 savaičių amžiaus paršeliai.

Sergantys paršeliai netenka svorio. Ligai būdinga gelta, viduriavimas, kvėpavimo organų uždegimai, limfinio audinio nykimas ir granulominis limfinių mazgų uždegimas. Virusai perduodami ir alimentiniu, ir aerogeniniu keliu. Dėl ligos gaišta iki 1-2, komplikuotais atvejais - iki 30 proc. kiaulių.

Nustatyta, kad cirkovirusine liga kiaulės dažniau suserga mišrių virusinių infekcijų atvejais. Nujunkytų paršelių multisisteminio nykimo sindromo eigai ir klinikinių požymių išsivystymui didelės įtakos turi užsikrėtimas kiaulių parvovirusais, reprodukcinio respiratorinio sindromo virusais, Mycoplasma hyopneumoniae ir kitais mikroorganizmais. Be to, KCV-2 virulentiškumas kinta. Tai gali turėti įtakos kiaulių cirkovirusinės ligos klinikinei išraiškai ir vakcinų nuo kiaulių cirkovirusinės infekcijos efektyvumui.

Vokietijos ūkininkų patirtis

Vienas kelių stambių kiaulių fermų savininkas iš Vakarų Vokietijos, kaip ir dauguma kiaulių augintojų, taikė tradicinę paršelių vakcinacijos schemą. Nuo mikoplazmozės paršeliai buvo vakcinuojami 2 savaičių amžiaus, o vakcina nuo cirkovirusų (KCV-2) infekcijos buvo švirkščiama 3 savaičių atjunkomiems paršeliams.

Siekiant apsaugoti gyvulius nuo papildomo streso, taip pat taupant žmonių darbo laiką, nuspręsta ūkyje įdiegti kombinuotą vakcinaciją, t. y. nuo abiejų minėtų sukėlėjų paršelius vakcinuoti 21 d. amžiaus. Netrukus kiaulių augintojas pastebėjo, kad ūkyje padaugėjo susirgimų kvėpavimo takų ligomis. Buvo bandoma pakeisti gydymui naudojamus medikamentus, pagerinti mikroklimato sąlygas ūkyje, tačiau situacija negerėjo. Atlikę nuodugnų klinikinį tyrimą, specialistai nustatė, kad pirmieji simptomai (sausas, varginantis kosulys) gyvuliams pasireikšdavo, praėjus 14 d. nuo kiaulių perkėlimo į baigiamojo penėjimo gardus. Gydymas tiamutinu ir chlortetraciklinu nebuvo veiksmingas. Gyvulių augimo ir penėjimosi savybės buvo palyginti geros: vidutiniai paros priesvoriai siekė 740 gramų, o penėjimosi trukmė siekė 110 dienų. Ūkyje gaišdavo apie 3,5 proc. paršų.

Atlikus paskerstų gyvulių patologinį-anatominį tyrimą  nustatyta, kad 29 proc. gyvulių plaučiuose buvo nežymių (ne daugiau kaip 10 proc.) audinių pažeidimų, 38 proc. - vidutinių (pakitę 10-30 proc. plaučių audinių), 33 proc. - sunkių, kurie apėmė daugiau kaip 30 proc. audinių ploto.

Pirminę diagnozę, kad infekcijų sukėlėjas yra Mycoplasma hyopneumoniae, patvirtino laboratoriniai tyrimai. Be M. hyopneumoniae ūkyje nustatytas ir A tipo kiaulių gripo virusas, nors klinikinių šios ligos požymių nepastebėta. Kiti dažni kiaulių ligų sukėlėjai, pvz., Mycoplasma hyorhinis, KCV-2, kiaulių reprodukcinio respiratorinio sindromo virusai, nenustatyti. Mikroskopuojant pažeistų audinių mėginius rasta pakitimų, būdingų mikoplazmų infekcijoms.

Vokietijos ūkyje nustačius poūmės ir lėtinės eigos kvėpavimo sistemos susirgimus, sukeltus Mycoplasma hyopneumoniae, nuspręsta keisti kiaulių vakcinacijos planą. Ūkio savininko ir veterinarijos specialistų susitarimu, nutarta paršelius nuo mikoplazmozės vakcinuoti du kartus: 3 ir 21 gyvenimo dieną. Remiantis nauja schema, paršeliai 3 gyvenimo dieną vakcinuojami nuo mikoplazmozės, o 21 - kompleksine vakcina nuo mikoplazmų ir KCV-2 infekcijų. Laikantis naujų rekomendacijų, kiaulių sergamumas ūkyje sumažėjo. Ypač efektyvi buvo kiaulių vakcinacija nuo cirkovirusinės ligos.

Problemos - nuo mažų dienų

Kitas Vokietijos kiaulių  penėjimo ūkio savininkas pastebėjo, kad iš tiekėjo ūkio į jo fermas atvežami labai prastos sveikatos paršeliai. Ūkininkas, trijose kiaulidėse turintis 1 200 vietų auginimo ir 5 500 penėjimo kompleksus, paršelius atsiveždavo iš Olandijos. Tiekėjo ūkyje paršeliai buvo vakcinuojami vieną kartą kompleksine vakcina nuo mikoplazmų ir cirkovirusų infekcijų. Apžiūrėjus atvežtus paršelius, įtarimą kėlė sutinę sąnariai, dauguma gyvulių sausai kosėjo. Paaiškėjo, kad tiekėjo ūkyje jaunikliai buvo gydyti amoksicilinu ir chlortetraciklinu, vėliau - kolistinu. Tačiau po 14 dienų baigus gydymą antibiotikais, kosulys atsinaujindavo. Vokietijos specialistai penėjimo ūkyje paršus gydydavo chlortetraciklinu, linkomicinu ir tilozinu. Kiaulių penėjimo ūkyje kosulys tapo įprastu reiškiniu.

Ištyrus kliniškai, 1 proc. paršelių diagnozuoti sutinę sąnariai, apie 2 proc. jauniklių sirgo anemija ir prastai vystėsi. Gyvulių kūno paviršių dengė išretėję šeriai, o gleivinės buvo blyškios. Nuostoliai dėl gaišimų sudarė 2 proc. Gyvulius vargino vidutinis ar stiprus kosulys, neretai pasireikšdavo priepuoliai. Kilo įtarimų, kad tai galėtų būti nujunkytų paršelių multisisteminio nykimo sindromo požymiai.

Atlikus paskerstų gyvulių patologinį-anatominį tyrimą nustatyta, kad tik 37 proc. gyvulių plaučiuose buvo nežymių pakitimų, 39 proc. - vidutinio sunkumo. Net 24 proc. tirtų gyvulių plaučiuose rasta pažeidimų, kurie apėmė daugiau kaip 30 proc. audinių.

Specialistai iškėlė pirminę diagnozę, kad tai mikoplazmų infekcija ir intersticinė pneumonija, sukelta mišrios cirkovirusų ir kiaulių reprodukcinio respiratorinio sindromo viruso infekcijos. Diagnozę patvirtino laboratoriniai tyrimai. Ištyrus mėginius polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodu, nustatyti Mycoplasma hyopneumoniae ir KCV-2 virusinės infekcijos. Histologiniai mėginių tyrimai pateikė šioms infekcijoms būdingus audinių pakitimus. Sveriančių 70-80 kg paršų grupėje mikoplazmozė sausu kosuliu pasireiškė 5 proc. gyvulių. Užsikrėtimas cirkovirusais taip pat didžiausias minėto svorio gyvulių grupėje, kurioje 3 proc. kiaulių pasireiškė nujunkytų paršelių multisisteminio nykimo sindromo požymiai.

Nutarta paršelius nuo mikoplazmozės vakcinuoti 3 ir 21 gyvenimo dieną tiekėjo fermoje, o nuo cirkovirusinės ligos - 3 savaičių amžiaus jauniklius jau penėjimo ūkyje.

Praktika paremti sprendimai

Galima išskirti 3 svarbiausius kiaulių mikoplazmozės ir cirkovirusinių susirgimų diagnozavimo momentus:

• teigiama testo reakcija Mycoplasma hyopneumoniae ir KCV- 2 infekcijai nustatyti;
• būdingi klinikiniai požymiai;
• būdingi patologiniai audinių pakitimai, atliekant tyrimą po skerdimo.

Analizuojant atvejus Vokietijos ūkiuose, matyti, kad vakcinacija nuo mikoplazmų ir cirkovirusų sukeltų ligų 21-mą paršelių gyvenimo dieną neužtikrina imuninio atsako iki penėjimo pabaigos. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, rekomenduojama kiaules vakcinuoti nuo mikoplazmozės du kartus, o su antruoju skiepu sušvirkšti ir KCV-2 vakcinos. Kitas sprendimo būdas - išsklaidyti skiepus nuo šių ligų atitinkamais intervalais.

Kiaulių vakcinacijos planas sudaromas individualiai kiekvienam ūkiui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Visų pirma, reikia tiksliai identifikuoti sukėlėją ir tik tada imtis konkrečių profilaktikos priemonių. Vakcinuojami sveiki gyvuliai, kuriuos prieš imunizaciją turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas. Visas profilaktikos procedūras ūkyje reikia organizuoti taip, kad būtų paskiepyti visi to paties amžiaus paršeliai. Veterinarijos specialistai turi sekti terminus ir laiku vakcinuoti gyvulius pakartotinai.

Nereikia pamiršti ir bendrų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių. Visus įsigytus gyvulius reikia karantinuoti 30 dienų, suteikti jiems visapusišką veterinarinę priežiūrą ir reguliariai tikrinti fizinę būklę. Užtikrinti tinkamą veterinarinės sanitarijos būklę kiaulidėse, laiku dezinfekuoti ir deratizuoti patalpas. Laikytis veterinarinių sanitarinių gyvulių šėrimo ir laikymo reikalavimų.