Daugelyje Europos šalių sodinių šilauogių uogos vis dar tebėra nemažai kainuojanti prabangos prekė. Šių uogų vartotojų skaičius nuolat didėja, o verslo pelningumas išlieka labai aukštas. Net ir JAV, kur šilauogės jau tapo įprastu maisto produktu, jų kiekis vienam gyventojui tesudaro 0,450 kg per metus. Todėl manoma, kad per dešimt metų net du tris kartus padidinus sodinių šilauogių plantacijų plotus, šių uogų kaina rinkoje neturėtų sumažėti.

Sodinės šilauogės Lietuvoje jau tapo įprastu mėgėjiško sodo augalu. Pastaruoju metu didėja ir šilauogynų plotai. Būtent didžiulė sodinių šilauogių uogų paklausa skatina plėtoti šios naujos sodo kultūros verslą Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode atlikti tyrimai patvirtino, kad didžioji dauguma perspektyvių sodinių šilauogių veislių, pripažintų ir Europoje, ir Jungtinėse Amerikos valstijose, puikiai auga ir dera visuose Lietuvos regionuose. Tai ilgaamžė sodo kultūra, nes šilauogynas veisiamas mažiausiai 25-30-čiai metų. Kadangi uogos labai skanios šviežios, sodines šilauoges ypač perspektyvu auginti nedideliuose šeimos ūkiuose, kaimo turizmo sodybose.

Kokie yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys sodinių šilauogių plantacijos produktyvumą ir verslo sėkmę? Tai tinkamai parinkta vieta ir dirva, pakankamas drėgmės kiekis ir gera veislė.

Vietos parinkimas

Sodinant didelę pramoninę plantaciją, svarbu sudaryti šiam augalui tinkamą mikroklimatą. Vieta turi būti saulėta, apsaugota nuo vėjų. Patirtis rodo, kad būtina ir gera oro cirkuliacija. Jei ji nepakankama, augalai dažniau serga kai kuriomis grybinėmis ligomis. Jei plantacija kuriama atviruose plotuose, būtina pasodinti apsaugines 10-12 m aukščio augalų juostas. Tokios juostos apsaugo nuo atšiaurių vėjų žiemą ir sulaiko sniegą. Sodinė šilauogė yra šviesamėgis augalas: gerai apšviestose vietose krūmai suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, greičiau ir vienodžiau sunoksta uogos. Pavėsingose vietose ūgliai ištįsta, sumažėja krūmų produktyvumas.

Tinkamas dirvožemis

Sodinė šilauogė nėra lepus augalas, tačiau jai reikia specifinio dirvožemio. Galima teigti, kad būtent dirvožemis ir yra tas kritinis faktorius, kurį būtina įvertinti prieš nusprendžiant sodinti šilauogyną. Ketinant sodinti didesnius plotus, reikia nustatyti šiuos dirvožemio rodiklius: humuso kiekį, oro ir vandens pralaidumą bei rūgštumą.

Nuolat užmirkstančiose vietose sodinių šilauogių šaknys išsidėsto labai arti paviršiaus, nesusiformuoja didelė ir aktyvi šaknų sistema. Kad augalai išsaugotų gerą produktyvumą, jie turi būti sodinami į pralaidų ir purų dirvožemį. Nustatyta, kad humuso kiekis turi būti ne mažesnis negu 4 proc., nes kai humuso yra mažai, paprastai pasireiškia magnio trūkumas. Tinkamiausias dirvožemio rūgštingumas yra pH 3,8-4,8. Net ir nedideli nukrypimai į abi puses mažina produktyvumą ir krūmo gyvybingumą.

Jei dirvožemis yra labai rūgštus, t. y. pH<3,5, galima naudoti kalkes. Praktiškai tai retai pasitaiko, todėl gerokai didesnė problema yra dirvožemio rūgštumo padidinimas. Tam paprastai naudojamos rūgščios durpės arba siera. Naudojant sieros miltelius, jie turi būti įterpiami į dirvą 15 cm gylyje. Tai atliekama likus metams iki augalų sodinimo. Kai šilauogių krūmai jau pasodinti, sieros miltelius reikia naudoti labai atsargiai, nes galima smarkiai pažeisti šaknis. Mažiausiai išlaidų reikia keičiant lengvų dirvožemių rūgštumą.

Drėgmės kiekis

Vegetacijos metu sodinių šilauogių krūmams reikia nemažai drėgmės. Per sausras ūgliai auga gerokai lėčiau. Tačiau neteisingai manoma, kad plantacijoje reikia sudaryti pelkės sąlygas. Tiek drėgmės trūkumas, tiek perteklius kenkia plonosioms šaknelėms. Šilauogių šaknų sistema paviršinė, todėl gruntinis vanduo turi būti palyginti aukštai, manoma, kad ne žemiau negu 40 cm. Tačiau jei gruntinis vanduo yra labai aukštai, pailgėja krūmų vegetacija, jie blogiau žiemoja, nes ūgliai nebesuspėja sumedėti ir apšąla. Gausus laistymas išplauna maisto medžiagas iš paviršinio dirvožemio sluoksnio, o didelė oro ir dirvos drėgmė sudaro palankias sąlygas pavojingoms grybinėms ligoms vystytis.

Šalnų grėsmė

Auginant sodines šilauoges, svarbu įvertinti klimato sąlygų atitikimą augalų biologiniams poreikiams. Plantacijos produktyvumą ir uogų kokybę labiausiai veikia oro temperatūra ūgliams augant ir žydint pavasarį (balandžio ir gegužės mėnesį). Liepą ir rugsėjį (uogų nokimo periodu) didelės įtakos turi ir temperatūra, ir kritulių kiekis. Žiemojimo sąlygos mūsų šalyje sodinių šilauogių veislėms yra pakankamai geros. Pagal nustatytas daugiametes žemiausias žiemos temperatūras galima išskirti tik kelias neatsparias veisles, kurių žiediniai pumpurai apšąla, jei oro temperatūra nukrinta žemiau -25 ºC.

Literatūros duomenimis, skleidžiantis šilauogių žiediniams pumpurams, pavojinga yra -2--5 °C temperatūra. Prasiskleidę žiedai dar jautresni šalčiui - juos gali pažeisti net ir vos žemiau 0 °C nukritusi temperatūra. Dažniausiai pažeidžiami ūglių viršūnėse esantys žiedai. VDU Kauno botanikos sode atlikti tyrimai patvirtino, kad sodinėms šilauogėms daug dažniau pakenkia staigūs temperatūros nukritimai iki žiedams ir žiediniams pumpurams pavojingos ribos. Žiediniai pumpurai išlieka gyvybingi, jei temperatūra nenukrinta žemiau -6 °C. Kai kekėje žiediniai pumpurai išsiskirstę, kritine temperatūra tampa jau -4 °C.

Veislių parinkimas

Sodinių šilauogių veislių parinkimas plantacijai yra nelengvas uždavinys. Visų pirma būtina numatyti uogų pardavimo perspektyvas ir derliaus panaudojimo galimybes: ar uogos bus tiekiamos vartoti šviežios, šaldytos, ar perdirbtos; kaip bus renkamas derlius - rankomis ar mechanizuotai ir t. t. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tam tikrų Lietuvos regionų klimato ypatybes.

Šiandien veislių įvairovė yra didžiulė: jos skiriasi krūmų morfologiniais požymiais, atsparumu žiemą, derlingumu, uogų dydžiu, spalva, vaškinio apnašo intensyvumu, odelės tvirtumu bei skoniu. Naujausios veislės yra sukurtos taikant šiuolaikinius selekcijos metodus, atliekant sudėtingus kryžminimus. Jų uogos labai stambios, puikios prekinės išvaizdos.

Veislės skiriasi uogų sunokimo laiku: labai ankstyvų veislių uogos ima nokti jau pirmą liepos mėnesio dešimtadienį, o pačių vėlyviausių veislių derlius skinamas rugsėjo mėnesį, iki pat stipresnių šalčių. Suaugę sodinės šilauogės krūmai skiriasi augumu, forma, stiebų šakojimusi. Priklausomai nuo veislės kilmės, krūmas gali būti kompaktiškas, turintis daug tvirtų stačių formuojančių stiebų, arba platus, išauginantis daugiau įstrižų ir horizontalių ūglių.

VDU Kauno botanikos sode atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje verta auginti ankstyvąsias veisles Duke, Bluejay, Reka, Spartan, Nui ir Puru, taip pat vidutinio vėlyvumo - Patriot, Toro ir Sunrise. Iš vėlyvesnių rekomenduotinos veislės Bluecrop, Bluegold ir Blueray. Labai gera yra palyginti vėlyva veislė Herbert, kurios uogos yra skanios, puikios prekinės išvaizdos, turi tvirtą odelę. Jei klimato sąlygos palankios, šios veislės uogas galima tiekti vartotojams rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjį.

Visiškai suprantama, kad sodinant sodinių šilauogių plantaciją būtinai reikia pasidomėti veislių savybėmis ir atsirinkti tinkamiausias. Ypač svarbu įvertinti jų ištvermingumą ir produktyvumą Lietuvos klimato sąlygomis, juolab kai veislių asortimentas nuolat pasipildo.

Populiariausios tarp augintojų

Lenkijoje ūkininkai jau bando auginti 1994 metais sukurtą veislę Chandler. Tai labai derlinga ir perspektyvi veislė, jos uogų nokimo periodas tęsiasi 4-6 savaites. Uogos yra įspūdingo dydžio, jų skersmuo siekia 3 cm, šviesiai mėlynos spalvos, puikaus skonio. Noksta nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Ir dėl uogų dydžio, ir dėl puikaus skonio veislę galima priskirti prie pačių vertingiausių iš dabar žinomų. Chandler ypač tinka mėgėjiškam sodui, nes šviežiomis uogomis galima mėgautis apie šešias savaites ir ilgiau. Krūmas yra stipraus augumo, siekia 1,5-1,8 m aukščio.

Visai neseniai JAV patvirtinta nauja veislė Draper, kurios uogos pasižymi išskirtine kokybe, sunoksta anksti, yra labai didelės, šviesiai mėlynos, turi tvirtą odelę. Jos aromatingos, gerai laikosi, sunoksta beveik vienu metu, todėl, amerikiečių mokslininkų teigimu, tinka nuimti mechanizuotai. Šiai veislei pranašaujama gera ateitis ir Europos šilauogynuose. Lietuvoje veislė nėra pakankamai ištirta, tačiau jos charakteristika tikrai verta dėmesio.

Lenkijoje, Varšuvos žemės ūkio universitete, yra sukurta veislė Bonifacy. Šios veislės uogos yra vidutinio dydžio, pasižymi išskirtiniu, mango vaisius primenančiu aromatu. Uogos sunoksta truputį vėliau negu Bluecrop. Veislė tikrai gali būti auginama ir mūsų plantacijose, nes yra pakankamai atspari neigiamiems aplinkos veiksniams: gerai žiemoja, kasmet gausiai dera.

Hardy Blue yra palyginti sena veislė, tačiau mūsų šalyje kol kas dar mažai žinoma. Kitose šalyse ji yra vertinama dėl išskirtinai saldžių uogų. Kita vertus, šios veislės augalai pasižymi dideliu pakantumu dirvožemio struktūros ir rūgštingumo atžvilgiu. Krūmai yra stipraus augumo, 1,3-1,8 m aukščio, labai derlingi. Žiemą stiebams yra būdinga tamsiai raudona spalva, o lapai rudenį nusidažo ryškia oranžine. Uogos yra vidutinio dydžio, veislė priskiriama vidutinio vėlyvumo veislių grupei.

Viena naujesnių veislių yra Brigitta Blue, sukurta Australijoje. Jai būdingos didžiulės, šviesiai mėlynos uogos, pasižyminčios savotiškai traškiu minkštimu. Skonis taip pat yra labai geras. Šios veislės uogas galima ilgai laikyti paprastame buitiniame šaldytuve, neprastėjant jų kokybei. Veislė yra palyginti vėlyva ir turi vieną didelį trūkumą - labai neištverminga žiemą. Tad ir derlius mūsų šalyje būna menkas, o jei žiediniai pumpurai nušąla, jo nebūna visiškai. Todėl ūkininkai neturėtų susižavėti šia veisle. Brigita Blue, deja, neprilygsta Naujoje Zelandijoje išvestoms veislėms Nui, Puru ir Reka, kurios yra žymiai ištvermingesnės žiemą.

Lietuviškos naujienos

Pirmosios lietuviškos veislės, sukurtos VDU Kauno botanikos sode, pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą ir atsparumu grybinėms ligoms. Tai pusiau aukštaūgės veislės, turinčios siauralapės šilauogės savybių.

Veislė Danutė yra išvesta iš laisvo Aron veislės ir siauralapės šilauogės Vaccinium angustifolium apsidulkinimo. Jau liepos pradžioje lengvai skinamos uogos apvalios, vidutinio dydžio, labai skanios, pasižymi maloniu aromatu. Odelės spalva tamsiai mėlyna, padengta intensyviu vaškiniu apnašu. Sunokusiose uogose yra 15,1 proc. sausųjų medžiagų, 10,2 proc. cukrų, 324 mg/100g antocianinų. Saldumo indeksas - 20,4. Tinkamos vartoti šviežios ir perdirbti. Kekės sudėtinės, ilgos ir tankios. Krūmai vidutinio augumo. Leidžia daug šakninių atžalų. Vienamečių šakų spalva žalia. Lapai elipsiški, žiedai balti, cilindriški. Vidutinis derlius - 3,3 kg nuo krūmo. Atspari stiebų deguliams ir moniliozei.

Veislė Freda taip pat yra išvesta iš laisvo Aron veislės ir siauralapės šilauogės Vaccinium angustifolium apsidulkinimo. Liepos pradžioje skinamos uogos yra apvalios, vidutinio dydžio, vėliausiai sunokstančios būna smulkesnės. Odelės spalva tamsiai mėlyna, tvirta, vaškinis apnašas vidutinio intensyvumo. Uogos skanios, lengvai skinamos. Sunokusiose uogose yra 13,6 proc. sausųjų medžiagų, 8,6 proc. cukrų, 330 mg/100g antocianinų. Saldumo indeksas - 19,5. Tinkamos vartoti šviežios ir perdirbti. Kekės sudėtinės, trumpos, palyginti retos. Krūmai vidutinio augumo. Pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą, atspari vėlyvoms pavasario šalnoms. Išaugina nedaug šakninių atžalų. Vidutinis derlius - 2,7 kg nuo krūmo. Veislė yra labai ankstyva, dera kasmet. Atspari stiebų deguliams ir moniliozei.

Mūsų ūkininkams nėra lengva tapti šilauogių augintojais. Nors investicijos greitai atsiperka, tačiau plantacijas įrengti brangu, o gauti valstybės paramą sudėtinga. Tačiau naujovių nebijantys žemdirbiai pradeda auginti sodines šilauoges ir mūsų krašte. Nuo jų entuziazmo ir sėkmės daug priklauso, ar ateityje sodinsime dideles sodinių šilauogių plantacijas Lietuvoje

Pavasario darbai šilauogyne

• Pavasaris - tinkamiausias laikas genėjimui. Šiuo metu aiškiai matosi žiemą apšalę ūgliai. Po stipraus genėjimo šilauogių krūmai užaugins stambesnes uogas, o derlius sunoks anksčiau.

• Labai svarbu apsaugoti augalus nuo pavojingų ligų plitimo. Geriausias efektas gaunamas, kai fungicidai naudojami pavasarį iki žydėjimo.

• Sprogstant pumpurams, sodinės šilauogės tręšiamos azoto trąšomis.

• Nors sodinės šilauogės yra atsparios žemoms temperatūroms, tačiau vėlyvosios šalnos pavasarį gali padaryti nemažai žalos. Todėl šalnų laikotarpiui būtina sutvarkyti laistymo sistemą.

• Ankstyvą pavasarį galima ruošti sumedėjusius ūglius dauginimui. Ūgliai šaknydijami lysvėse ar durpiniuose puodeliuose. Iki rudens susiformuos nedidelis krūmelis, kurį bus galima pasodinti į lysvę ir palikti žiemoti.

L. Česonienė, R. Daubaras

Mano ūkis, 2012/04