Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius ir žemės ūkio naudmenų produktyvumas, stambėjantys ūkiai ir didėjanti atsinaujinančių energijos šaltinių paklausa žemės ūkio technikos gamintojams kelia naujus iššūkius. Augalų apsaugos produktai turi būti tiksliai dozuojami ir tikslingai bei taupiai naudojami. Turime dirbti be klaidų, saugoti dirvą ir mus supančią ekosistemą. Purškimo technikos operatorių nebeturi varginti paprasti ir nuobodūs darbai, o visi jo veiksmai bet kuriuo metu turi būti dokumentuojami.

Analizuojant Europos pesticidų purkštuvų rinką, akivaizdu, kad didėja savaeigės technikos paklausa. Šiuo metu tarp Europoje parduodamų pesticidų purkštuvų savaeigiai sudaro apie 12 procentų. Prieš trejus metus Lietuvos žemdirbiai įregistravo iš viso 17 (3 naujus ir 14 naudotų), 2010 m. - 25 (16 naujų ir 9 naudotus), o 2011 m. - 23 (16 naujų ir 7 naudotus) savaeigius pesticidų purkštuvų.

Mašinų tobulinimo tendencijos

Šiuolaikiniai savaeigiai pesticidų purkštuvai yra našūs ir patogūs, juose sumontuota įvairi techninė įranga, tokia technika gali optimaliai prisitaikyti prie skirtingų darbo sąlygų. Be savaeigių purkštuvų, kurių purškimo sija montuojama užpakalinėje, o kartais ir priekinėje mašinos dalyje, taip pat siūloma technika su tarp mašinos ašių sumontuota sija. Savaeigių purkštuvų su triaše važiuokle rezervuaro talpa siekia iki 8 000 l. Paklausūs ir didelės prošvaisos savaeigiai purkštuvai, galintys purkšti augalų apsaugos produktus rapsų, saulėgrąžų ar kukurūzų pasėliuose ir vėlesniuose jų augimo tarpsniuose.

Žemdirbiai vertina šias savaeigės pesticidų purškimo technikos savybes: didelį našumą, patogų valdymą, didelį manevringumą, tolygesnį masės paskirstymą mašinos ratams. Būtent dėl šių savybių augalų apsaugos produktai tiksliai paskleidžiami, esant dideliam darbiniam greičiui ir sunkioms darbo sąlygoms.

Prikabinamų ir pakabinamų traktorinių pesticidų purkštuvų gamintojai pernai planavo dviženklį pardavimų augimą, nors 2010 m. šio tipo mašinų parduota tiek pat, kiek ir 2009 metais. Prikabinamų pesticidų purkštuvų Europoje parduodama daugiausiai. Juliaus Kiūno (Julius Kühno) instituto (Federalinis kultūrinių augalų mokslinio tyrimo institutas, Vokietija) surinkti statistiniai duomenys rodo, kad tarp Europoje parduodamų pesticidų purkštuvų prikabinamieji sudaro net 41 procentą. Šiuolaikinių prikabinamų traktorinių purkštuvų darbinis plotis siekia net 51 m, o rezervuaro talpa - iki 14 000 l. Purkštuvų pripildymo, plovimo ir ištuštinimo valdymo įrenginiai dažniausiai koncentruojami kairėje mašinos pusėje (žiūrint purškimo agregato važiavimo kryptimi) ir turi būti aiškiai paženklinti. Prikabinamų purkštuvų valdymo pultų, purškimo kompiuterių ir daugiafunkcinių valdymo rankenų būna labai įvairių, tačiau operatoriui turi būti patogu juos stebėti bei valdyti. Aiškiai pastebima ir prikabinamų traktorinių purkštuvų darbinio pločio didėjimo tendencija. Vokietijos Juliaus Kiūno instituto (JKI) mokslininkų tyrimai rodo, kad šiuolaikinių prikabinamų traktorinių purkštuvų sijos darbo metu išlieka stabilios, o purškiamas skystis ant apipurškiamų paviršių pasiskirsto labai tolygiai. Tiesa, purškiant netoli lauko ribos, net ir naudojant išpurkšto skysčio lašelių nunešimą pavėjui mažinančius purkštukus (pvz., inžektorinius pneumohidraulinius), reikėtų laikytis geros praktikos reikalavimų ir purkšti ne didesniu kaip 6-8 km/val. greičiu. Didėja ne tik prikabinamų traktorinių purkštuvų darbiniai, bet ir transportavimo greičiai. Siūlomi prikabinami traktoriniai purkštuvai su amortizuojančia pakaba ir pneumatiniais ar hidrauliniais standžiais viešaisiais keliais gali važiuoti net 50 km/val. greičiu. Siekiant mažiau išvažinėti pasėlius, prikabinamiems purkštuvams siūlomi įvairūs traktoriaus vėžių sekimo įtaisai.

Remiantis JKI statistiniais duomenimis, apie trečdalis (35 proc.) Europoje parduodamų pesticidų purkštuvų yra pakabinami. Šiuolaikinių pakabinamų traktorinių purkštuvų darbinis plotis būna iki 28 m, o rezervuaro talpa - net iki 1 900 l. Šių purkštuvų rezervuarai būna labai kompaktiški, o plovimo bei valymo įrangos visiškai pakanka purkštuvams lauke nuplauti. Kad būtų užtikrintas viešaisiais keliais važiuojančio su pripildytu rezervuaru pakabinamo purkštuvo stabilumas, traktorių priekyje montuojami papildomi svoriai arba frontaliniai skysčio rezervuarai.

Purškiamų pesticidų skersinio bei išilginio pasiskirstymo tolygumas ir lašelių nunešimas pavėjui labiausiai priklauso nuo purkštukų. Jų pasiūla šiuo metu yra labai didelė. JKI kasmet sudaromame nuostolius mažinančių techninių priemonių (tarp jų ir purkštukų) sąraše augalininkystei šiuo metu yra net 241 pozicija. Jame pateikiami ir galiniai inžektoriniai pneumohidrauliniai purkštukai (pvz., Lechler IS ar TeeJet AI-UB), kuriais išpurkšto skysčio lašelių pavėjui nunešama labai nedaug. Dėl gero apipurškiamų paviršių padengimo, dirbant didesniais greičiais, didėja dvisraučių hidraulinių bei pneumohidraulinių purkštukų (pvz., simetriško srauto (30° pirmyn ir 30° atgal) IDKT, AVI Twin, AITTJ ar asimetriško (10° pirmyn ir 50° atgal) HighSpeed) paklausa. Vis dažniau naudojama purkštukų apšvietimo įranga, kuri operatoriui labai palengvina purškiamo skysčio srautų stebėjimą dirbant vakare arba naktį bei padeda laiku pastebėti laukuose pasitaikančias kliūtis. Atskirų purkštukų našumui matuoti siūlomi įvairūs jutikliai. Naudojant elektronines sistemas daug lengviau pastebėti pažeistą arba užsikimšusį purkštuką, nes informacija automatiškai perduodama į purkštuvo valdymo terminalą ir yra aiškiai matoma ekrane.

Elektronika perima vis daugiau funkcijų

Šiuolaikinė pesticidų purškimo technika darosi vis „protingesnė". Elektronika gali perimti daugelį pagalbinių funkcijų ir taip palengvinti operatoriaus darbą. Tai ypač aktualu dirbant dideliu greičiu su didelio darbinio pločio purkštuvais dideliais greičiais. Pirmiausia, verta paminėti apie naujas purškimo technikos galimybes: galima valdyti atskirus purkštukus ir stebėti jų veikimą, iki minimumo sumažinti purškiamo skysčio likučius. Pavyzdžiui, Vokietijos kompanija „Amazone" naujam purkštuvų valdymo terminalui Amapad sukūrė programinę įrangą AcuraSpray, kurią sudaro moduliai Smart Refill ir Work-to-Zero.

Modulis Smart Refill operatoriui nurodo tinkamą purkštuvo rezervuaro pripildymo momentą, kad su tuščiu baku būtų važiuojama kuo mažiau. Purkštuvo rezervuare likusį skysčio kiekį sistema palygina su planuojamu nuvažiuoti atstumu ir likusiu apipurkšti plotu. Jei skysčio likučių purkštuvo rezervuare nebeužtenka kitam važiavimui per lauką, operatorius gauna nurodymą pripildyti purkštuvą.

Modulis Work-to-Zero paskutinio purkštuvo rezervuaro pripildymo metu taip patikslina skysčio išpurškimo normą, kad nebeliktų nei likučių, nei neapipurkšto ploto. Skysčio išpurškimo norma tikslinama automatiškai, išmatuojant esamą skysčio kiekį purkštuvo rezervuare ir apskaičiuojant dar likusį apipurkšti plotą. Kadangi modulis Smart Refill labai tiksliai nustato likusį apipurkšti plotą, tai apskaičiuojant skysčio kiekį paskutiniam purkštuvo važiavimui nukrypimai nuo nustatytos skysčio išpurškimo normos yra minimalūs.

Siūlomi originalūs skystų augalų apsaugos produktų automatinio dozavimo įrenginiai Quantofill M. Ši įranga iš gamyklinės pakuotės siurbia reikiamą preparato kiekį ir tam tikra tvarka, kad nesureaguotų, tiekia į purkštuvo rezervuarą. Įrenginys gali savarankiškai apskaičiuoti reikalingus 5 skirtingų augalų apsaugos produktų kiekius. Supylus į purkštuvo rezervuarą reikiamą atskiro preparato kiekį, įrenginys įjungia plovimo funkciją. Atskiru pridedamu plovimo įtaisu gali būti išplaunamos augalų apsaugos produktų pakuotės.

Kad pesticidai tolygiai pasiskirstytų ant apipurškiamų paviršių ir gerai juos padengtų, labai svarbu, kad purkštuvo sija darbo metu būtų lygiagreti apipurškiamam paviršiui bei visomis kryptimis stabili. Didėjant pesticidų purkštuvų darbiniam pločiui ir/arba greičiui, rankiniu būdu valdydamas sijos posvyrį (pvz., purškiant kalvotoje vietovėje) operatorius greitai pavargsta. Tokiu atveju labai naudingos gali būti automatinės purkštuvo sijos valdymo sistemos. Išjungus purškimą ir įvažiuojant į lauko pagrąžą, sija automatiškai pakeliama, o apsisukus vėl nuleidžiama į nustatytą pradinę padėtį.

Pastaraisiais metais labai patobulėjo ir purkštuvų sijos pakabinimo bei svyravimų slopinimo įtaisai. JKI mokslininkų tyrimai rodo, kad specialiu svyravimų stendu imituojant dinamines sąlygas (pvz., kaip purškimo agregatas važiuoja lauku), gaunamas panašiai geras išpurškiamo skysčio pasiskirstymas, kaip ir matuojant stacionariai specialiu stendu su loveliais.

Siūlomi specialūs tiksliosios augalų apsaugos jutikliai. Pavyzdžiui, nebrangus ir tvirtas ultragarso jutiklis P3 gali nustatyti pasėlių būklę, nepriklausomai nuo paros laiko, t. y. gali dirbti net ir naktį. Šis jutiklis gali nustatyti pasėlių aukštį, augalų lapų skaičių ir padėtį bei biomasės kiekį. Agronominius algoritmus naudojant kartu su jutiklio teikiama informacija, galima įvertinti esamą situaciją ir atskiras lauko vietas apipurkšti skirtingomis augalų apsaugos produkto normomis. Pagal pasėlių būklę galima pasirinkti tinkamą purškimo agregato važiavimo greitį, darbinį slėgį ir skysčio išpurškimo normą. Kadangi įranga labai greitai reaguoja į pasėlių būklės pasikeitimus, ultragarso jutiklį galima montuoti tiesiog ant purkštuvo sijos. Kol kas šie jutikliai labiausiai pasiteisina purškiant augimo reguliatorius, tačiau visiškai tikėtinas jų panaudojimas ir kitose srityse.

Apskritai, tiksliojo ūkininkavimo (angl. Precision Farming), dabar siūlomo vadinti išmaniuoju ūkininkavimu (angl. Smart Farming), elementai ateityje augalų apsaugos sistemose bus taikomi vis dažniau, nes tyrimai rodo, kad, atskiras lauko vietas apipurškiant skirtingomis normomis, galima sutaupyti nuo 20 iki 60 proc. augalų apsaugos produktų. Didžiausios problemos išmaniojo ūkininkavimo srityje išlieka pasėlių nevienalytiškumo nustatymas ir reikalinga augalų apsaugos produktų dozavimo kaita.

R. Zinkevičius

Mano ūkis, 2012/03