Tinkamai pasirinkta tręšimo strategija padeda išsaugoti tvarų dirvožemį. Ir azoto, ir kompleksinių trąšų asortimentas nuolat plečiasi. Šįkart aptarkime nuo 2011 m. Lietuvos rinkoje siūlomas trąšas pagrindiniam žemės augalų tręšimui.

Dirvožemio apsaugos teminė strategija (2006 m.) konstatuoja, kad dirvožemis formuojasi be galo lėtai, tad jį iš esmės galima laikyti neatsinaujinančiu ištekliumi. Jame kaupiasi, filtruojasi ir transformuojasi daugybė medžiagų, įskaitant vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Šios dirvožemio funkcijos yra svarbios ne tik dėl ekonominės naudos žmogui - jos turi labai didelę reikšmę ir aplinkai.

Trąšos skatina augalų vystymąsi, didina derlingumą, gerina dirvožemio ir derliaus kokybę, bet jos gali turėti ir neigiamą poveikį tiek augalams, tiek aplinkai. Gausus mineralinių trąšų naudojimas, nepagrįstas dirvožemio agrocheminėmis savybėmis ir augalų poreikiu, slopina dirvožemio biologinį aktyvumą, didina nepageidaujamą cheminių elementų migraciją dirvožemyje, suaktyvina dirvožemio rūgštėjimą, netiesiogiai blogina dirvožemio struktūrą.

Priemonės dirvožemio tvarumui išsaugoti yra daug. Viena iš jų - tinkamas trąšų normų ir formų parinkimas, kad labiausiai atitiktų augalų mineralinės mitybos poreikius ir kad nors iš dalies valdytų veiksnius, lemiančius dirvožemio kokybės prastėjimą. Trąšų parinkimą lemia daug faktorių, tačiau visada naudingiau naudoti tokias trąšas, kurios ne tik aprūpina augalus mineraliniais mitybos elementais, bet ir padaro mažiausiai žalos aplinkai, t. y. atitinka gamtos apsaugos reikalavimus. 2008 m. lapkričio 7 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1107/2008 nurodoma, kad „perteklinis azotas potencialiai gali kelti žalą aplinkai", o nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai „gali padėti išvengti šios galimos žalos".

Birios trąšos su dumblių ekstraktu

Biriose trąšose su dumblių ekstraktu (pvz., Eurofertil Plus) esantis azotas yra amidinės (NH₂^-) ir amonio (NH₄⁺) formų, todėl azoto išsiplovimo rizika yra mažesnė ir ilgesnis augalų mitybos azotu laikas. Kad būtų didesnis zoto efektyvumas, trąšos praturtintos siera. Šiose trąšose, priklausomai nuo formulės, dalis fosforo yra vandenyje tirpios H₂PO₄^- formos (ši forma augalų pasisavinama skirtinguose pagal pH dirvožemiuose) ir PO₄^3-, formos, kuri yra tirpi rūgščioje aplinkoje (ši forma augalų pasisavinama rūgščiuose dirvožemiuose arba parūgštėjus dirvožemiui dėl augalų šaknų išskyrų, nitrifikacijos metu susidarius azoto rūgščiai ir kt.).

Trąšoje esantis tirpus kalcio karbonatas (Mesacal) skirtas dirvožemio pH neutralizavimui aplink granulę, dėl to šioje zonoje suintensyvėja dirvožemio mikroorganizmų veikla, padidėja mineralinės mitybos elementų įsisavinimas ir kt. Dumblių ekstrakto sudėtyje esančios aminorūgštys, ypač augalų streso metu, lemia optimaliai galimą mineralinės mitybos elementų įsisavinimą, pagreitina baltymų sintezę su minimaliu energijos sunaudojimu bei sumažina augalo audinių dehidrataciją, užtikrindamos vandens potencialo palaikymą audiniuose (reguliuoja lapų žiotelių varstymąsi). Algino rūgštis turi ypatingą savybę  absorbuoti vandens kiekį, iki kelių šimtų kartų didesnį už savo svorį, tai ypač svarbu esant nepakankam drėgmės kiekiui augalų vegetacijos metu.

Minėtų trąšų veiksmingumas gali būti didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo augalų būklės, veislės, aplinkos sąlygų ir kitų veiksnių.

Praktinis trąšų vertinimas. Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar ASU) 2011 m. buvo vykdomas tyrimas su pagrindiniam augalų tręšimui skirtomis biriomis kompleksinėmis trąšomis Eurofertil Physio Plus 37 (250 kg ha^-1) ir su papildomam tręšimui skirtomis biriomis Sulfammo (150 kg ha^-1) bei skystosiomis Fertiactyl Starter ir Fertileader Gold (3 l ha^-1) trąšomis.

Bandyme auginti vasariniai rapsai Sponsor. Bandymo dirvožemis neutralus (pH_KCl 7,0), fosforo iki 250 mg kg^-1, kalio - 152 mg kg^-1, humuso - 2,44 proc. Buvo įvertintas pagrindiniam augalų tręšimui skirtų Eurofertil Physio Plus 37 ir papildomam augalų tręšimui skirtų Sulfammo, Fertiactyl Starter ir Fertileader Gold trąšų efektyvumas.

Tyrimo duomenimis, Eurofertil 37 Physio trąšos, panaudotos vasarinių rapsų pagrindiniam tręšimui prieš sėją, Sulfammo - stiebo augimo pradžioje ir Fertiactyl Starter  išpurkštos ant augalų 4-6 lapelių tarpsniu, lėmė gausiausią sėklų derlių (2,94 t ha^-1). Derliaus priedas buvo 0,32 t ha^-1 (~11 proc.), palyginti su vienanarėmis ir Sulfammo trąšomis tręštų augalų derliumi. Vasariniai rapsai, patręšti Eurofertil 37 Physio trąšomis prieš sėją, Sulfammo - stiebo augimo pradžioje ir Fertileader Gold trąšomis butonizacijos tarpsniu, sėklų derlių padidino 0,27 t ha^-1, arba 10 procentų.

Pagal vienų metų duomenis nėra visiškai aiškus trąšų kompozicijos poveikis riebalų kiekiui sėklose. Pagal gautus duomenis galima teigti tik tai, kad, siekiant didesnio riebalų kiekio sėklose, vasarinius rapsus tikslingiau tręšti Fertileader Gold butonizacijos tarpsniu, negu Fertiactyl Starter 4-6 lapų tarpsniu (jei pasirenkama viena iš aprašytų tręšimo technologijų).

Trąšų panaudojimo ekonominis atsiperkamumas priklauso nuo trąšų produkcijos supirkimo kainų bei derliaus dydžio, todėl tai kintantis dydis. Vienų metų tyrimų duomenimis, didžiausias papildomas bendras pelnas gautas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil 37 Physio trąšomis prieš sėją, Fertiactyl Starter trąšomis 4-6 lapelių tarpsniu ir Sulfammo stiebo augimo pradžioje.

Azoto trąšos su nitrifikacijos ar ureazės inhibitoriais

Pagrindiniam augalų tręšimui naudojant birios formos karbamidą (CO(NH₂)₂), ne visada pavyksta išvengti azoto nuostolių dėl amoniako (NH₃ forma) išgaravimo (1 azoto transformacijos etapas) ir nitratinio azoto išsiplovimo (2 azoto transformacijos etapas).

1 etapas. Išbėrus į dirvožemį karbamidą, dalyvaujant ureazės fermentams (natūraliai dirvožemyje esančių mikroorganizmų išskiriamas fermentas) ir esant pakankamam drėgmės kiekiui, jis amonifikuojasi (skaidosi) ir virsta amonio karbonatu (NH₄)₂CO₃ (humusingame dirvožemyje karbamidas virsta amonio karbonatu per 2-3 dienas, mažiau derlinguose dirvožemiuose šis procesas lėtesnis). Iš susidariusio junginio amonio jonas (NH₄^-) yra sorbuojamas ir iš dirvožemio neišsiplauna. Sausrų metu amonio karbonatas gali skilti iki laisvo amoniako, dalis jo išgaruoja į atmosferą. Susidarius šioms sąlygoms tikslinga naudoti karbamidą su ureazės inhibitoriais.

Ureazės inhibitorius tikslinga naudoti:

• derlinguose dirvožemiuose (juose intensyvi ureazės fermentų veikla);
• trūkstant dirvožemyje drėgmės (karbamidas skyla į amoniaką);
• planuojant dideles vienkartines azoto normas bei siekiant sumažinti tręšimų azotu skaičių. Produkto efektyvumas labai priklauso nuo panaudojimo tinkamu laiku.

2 etapas. Visos azoto trąšos greitai tirpsta vandenyje ar dirvožemio tirpale. Greitas trąšų tirpumas, naudojant dideles vienkartines azoto trąšų normas, lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose nėra naudingas, nes dirvožemio tirpale gali susidaryti augalams kenksminga azoto koncentracija, neigiamai veikianti augalų augimą. Be to, dalis azoto, esančio trąšoje nitratinėje (NO₃^-) formoje, padidėjus kritulių kiekiui, gali išsiplauti iš dirvožemio. Azotas išsiplauti gali ir dėl dirvožemyje vykstančios nitrifikacijos, o azoto junginių išgaravimas spartėja dėl denitrifikacijos procesų.

Nitrifikacija - tai amonio formoje (NH₄⁺) esančio azoto transformavimas iki nitratų (NO₃^-), veikiant Nitrosomonas ir Nitrobacter bakterijoms. Denitrifikacija - nitratų (NO₃^-) transformavimas iki laisvojo atmosferos azoto (NO₃^-®NO₂^-®N₂O®N₂) Bact. Denitrificans, Bact. Stutzeri, Bact. Fluorescens ir kt. bakterijų pagalba.

Nitrifikacijos procesui sulėtinti gali būti naudojami nitrifikacijos inhibitoriai arba trąšos su nitrifikacijos inhibitoriais. Jų paskirtis - sumažinti Nitrosomonas bakterijų gyvybingumą, sulėtinti amonifikacijos procesą ir taip sumažinti azoto junginių išsiplovimą NO₂^- ir NO₃^- jonų formomis. Netiesiogiai inhibitoriai sumažina ir denitrifikacijos proceso intensyvumą. Mokslinių tyrimų duomenimis, 50 proc. karbamide esančio amidinės (NH₂) formos azoto pereina į nitratinį azotą per 3 savaites, o naudojant karbamidą su nitrifikacijos inhibitoriais - tik 30 procentų.

Skirtingų nitrifikacijos inhibitorių veikimo trukmė nuo 4 iki 10 savaičių, norma 0,5-2,0 proc. nuo azoto trąšų normos. Naudojant leistinas šių preparatų normas kartu su trąšomis, padidėja azoto trąšų pasisavinimas, efektyvumas, pailgėja azoto panaudojimo iš trąšų laikas, augalų produkcijoje sumažėja nitratų, mažesnė aplinkos tarša azoto junginiais. Ekonominė trąšų nauda priklauso nuo trąšų kainos.

Pastaba. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad netinkamas inhibitorių naudojimas gali stabdyti augalų augimą:

• dėl sulėtėjusio šaknų vystymosi padidintos inhibitorių koncentracijos poveikyje;
• dėl nepakankamo amonio ir nitratinio azoto kiekio dirvožemio tirpale inhibitorių maksimaliai užslopintos mikroorganizmų veiklos.

Praktinis trąšų vertinimas

Užsienyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, ureazės ar nitrifikacijos inhibitoriai padeda išsaugoti nuo išsiplovimo ir išgaravimo iki 10-30 proc. su trąšomis įterpto azoto, o augalų derlingumas padidėja 10-20 procentų. 2011 m. tyrimai su ureazės inhibitoriais atlikti LAMMC Žemdirbystės institute ir Aleksandro Stulginskio universitete, tačiau tyrimų rezultatai dar nepaskelbti, todėl nėra aišku, kiek skiriasi šių trąšų efektyvumas Lietuvos sąlygomis, palyginti su kitų šalių tyrimais.

I. Pranckietienė

Mano ūkis, 2012/03