Vaistažolės ir prieskoniniai augalai yra pretenzingi, be to, jiems auginti reikia nemažų investicijų. Vokietija yra viena iš vaistažolių auginimo lyderių Europoje, šioje šalyje 7 000 ha plote auginama daugiau kaip 100 rūšių vaistinių ir prieskoninių augalų.

Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas koncentruotas Rytų Vokietijoje, Bavarijoje ir Hesene. Didžiausius plotus užima petražolės, laiškiniai svogūnai, anyžiai, pankoliai, ramunėlės, citrininės melisos, jonažolės, kalendros, kmynai, garstyčios, mairūnai, čiobreliai, raudonėliai, valerijonai, krapai, builiai, artišokai.

Nors 7 000 ha Vokietijos mastu yra palyginti nedidelis plotas, į jį ūkininkai labai daug investuoja. Būtent dėl investicijų gausos vaistažolių ir aromatinių žolių plotai Vokietijoje pastaraisiais metais praktiškai nedidėja. Žolininkystė yra labai pretenzinga ūkio šaka, reikalaujanti nuosavų džiovinimo įrenginių arba supirkėjų, įsikūrusių netoli ūkio. Žinoma, investicijos priklauso nuo auginamos kultūros, auginimo vietos, dirvos dirbimo būdų ir pardavimo galimybių.

Iš kitos pusės, žolininkystė yra palyginti pelninga veikla. Pavyzdžiui, rentabilumas auginant šakninius pankolius yra tarp rapsų ir cukrinių runkelių rentabilumo, o ramunėlių ir pipirmėčių auginimas prilygsta cukriniams runkeliams. Dar geresnių finansinių rezultatų pasiekiama, jei vaistažolės ir prieskoniniai augalai auginami ekologiškai. Tarkime, auginant ekologiškas petražoles, gaunama nuo 10 000 iki 12 000 eurų pajamų iš hektaro.

Parinkti gerą vietą

Lapiniams prieskoniniams augalams reikia geros dirvos ir palankių klimato sąlygų. Be to, lapinėms žolėms reikalingas pakankamas vandens kiekis. Jei per metus iškrenta mažiau kaip 700 mm kritulių, vaistažolių plotus teks laistyti. Petražolės, špinatai ir tuščialaiškiai česnakai gerai auga vidutiniškai sunkiose dirvose, kuriose augalams pakanka vandens. Šakniniams vaistiniams augalams, pavyzdžiui, valerijonams, reikalinga ypač geros struktūros dirva.

Mažiau reiklūs yra tie augalai, kurie auginami dėl žiedų, pavyzdžiui, vaistinės ramunėlės. Jų tręšti negalima, kad neužpultų ligos. Cukriniams runkeliams tinkamos auginti dirvos ramunėlėms gali būti beveik per geros. Be to, dirva turi būti ne per sunki, nes beveik visi vaistiniai ir prieskoniniai augalai subrandina labai smulkias sėklas, kurioms reikalinga gerai paruošta sėklos guoliavietė. Sėklų dygimo energija dažnai yra silpna, daigelių vystymasis užsitęsia, todėl būtina parinkti nepiktžolėtus plotus.

Nors apdorojimas herbicidais ar fungicidais yra galimas, tačiau griežtai apribotas. Juos naudoti galima tik išimtiniais atvejais ir tik gavus leidimą. Todėl dažniausiai ūkininkams piktžoles tenka naikinti mechaniniu būdu, apsiginklavus kauptukais ir akėčiomis. Apskaičiuota, kad kauptukais apkaupti hektarą pipirmėtės ploto reikia apie 200 darbo valandų. Ekologiniame ūkyje šios valandos beveik visada išnaudojamos. Tai reiškia, kad augintojui neišvengiamai prireiks papildomos sezoninės darbo jėgos.

Galimybė turėti pakankamai darbuotojų daugelyje įmonių yra gamybos apimtis limituojantis faktorius. Be to, pravartu prisiminti, kad nepalankios oro sąlygos kartais gali atnešti nesėkmių. Vaistinių ir prieskoninių augalų derlingumas iš hektaro nepalankiomis sąlygomis sumažėja daug daugiau negu klasikinių žemės ūkio kultūrų.

Investuoti į specialią techniką

Pradedant auginti vaistažoles ir prieskonius, tenka investuoti ir į specialią techniką. Kai kurie ūkininkai vaistažoles sėja tradicinėmis sėjamosiomis. Kiti įsigyja daržovių sėjamąsias, kurios geriau sėja smulkias sėklas ir palieka platesnius tarpueilius. Lapų ir žiedų derlius nuimamas tik specialiomis pjovimo arba skynimo mašinomis. Kad nuimto derlius kokybė būtų kuo geresnė, daugeliu atvejų perdirbėjas vaistažolių augintojui nuperka automatiškai reguliuojamas derliaus nuėmimo mašinas. Dalis ūkininkų bendromis pastangomis įkuria technikos kooperatyvus. Kita problema: jei rinka labai maža, specialių mašinų pirkti neapsimoka. Tokiu atveju ūkininkui nieko kito nebelieka, kaip bandyti reikalingą techniką susimontuoti pačiam.

Kad vaistinius ir prieskoninius augalus būtų galima parduoti, jie turi būti tinkamai paruošti, t. y. išdžiovinti ir apdoroti. Vaistinei šakninei žaliavai, pavyzdžiui - pankoliams, tai palyginti paprasta, nes jiems apdoroti tinka įprastiniai valymo ir džiovinimo įrenginiai. Tačiau žolelių, kurių kaip vaistinė ir prieskoninė žaliava naudojami tik lapai, apdorojimas daug sudėtingesnis, nes būtent džiovinimas ir apdorojimas turi milžinišką įtaką galutinio produkto kokybei. Įrenginiai yra ne tik labai brangūs, bet ir sudėtingi, jiems valdyti reikia daug žinių. Todėl dažniausiai perdirbimą perima supirkėjas. Arba ūkininkai bendrai investuoja į įrenginius, kuriais susitvarko ne tik savo užaugintą žaliavą, bet ir teikia džiovinimo paslaugas kitiems augintojams.

Be to, labai svarbu, kad vaistažolių ir prieskonių laukai būtų netoli nuo džiovinimo įrenginių. Transportuojant dideliais atstumais, ne tik didėja išlaidos, bet ir nukenčia šviežiai nuimto derliaus kokybė. Priklausomai nuo kultūros, atstumas iki džiovinimo įrenginių neturėtų būti didesnis kaip 20-40 kilometrų.

Pasaulinė konkurencija ir kooperatyvai

Atstumai neturi didelės reikšmės jau išdžiovintam ir perdirbtam derliui. Galutinis produktas yra ilgai negendantis ir patogus transportuoti, nes mažame tūryje sudėta daug vertingos žaliavos. Bet kurios šalies ūkininkai ir perdirbėjai turi konkurentų visame pasaulyje. Vokiečių ūkininkai jaučia tiesioginę konkurenciją su tiekėjais iš Azijos, Šiaurės Afrikos ir Rytų Europos. Ten gamyba vyksta su mažesniais atlyginimų ir energijos įkainiais, todėl vokiečių ūkininkai konkuruodami dėl palankių kainų turi nedaug šansų.

Nenuostabu, kad Vokietija didelę dalį vaistinių ir prieskoninių augalų importuoja. Šiuo metu rinkos kaina kokybiškai produkcijai auga. Manoma, kad vaistinės ir prieskoninės žolelės turi pabrangti mažiausiai dvigubai, nes joms reikalingos tokios pat didelės investicijos kaip ir auginant kviečius. Kai kurių vaistinių augalų paklausa netgi viršija pasiūlą. Tai galioja visai ekologiškai produkcijai, jų dalis bendroje vaistažolių ir prieskoninių augalų produkcijoje Vokietijoje pastaruoju metu padidėjo nuo 15 iki 20 proc. Tačiau gamintojams darosi vis sunkiau nustatyti jiems palankias kainas. Svarbiausias augintojų ginklas - jungimasis į kooperatyvus. Pavyzdžiui, per kooperatyvą ,,Agrimed Hessen'' savo produkciją parduoda apie 40 ūkininkų (bendras plotas - 1 000 ha), kurie įsitikinę, kad nesusikooperavus jų veikla būtų neįmanoma.

Kuo platesnė pasiūla - tuo geriau

Turėti kuo platesnį augalų spektrą yra labai svarbu. Jau minėtasis ,,Agrimed Hessen'' gali pasiūlyti visą paletę vaistažolių ir prieskonių: pankolių, kmynų ir anyžių šaknis; citrininės melisos, artišokų, pipirmėčių, petražolių, kiaulpienių ir dilgėlių lapus, tai pat valerijonus, vaistines šventagaršves, ežiuoles. Kooperatyvas superka šviežią arba džiovintą derliaus produkciją. Išdžiovintą produkciją iki pardavimui skirto produkto perdirba įmonės, esančios šios organizacijos narėmis.

Viena žemės ūkio įmonė Rytų Tiuringijoje daugiau kaip pusšimtį metų augina vaistažoles ir prieskoninius augalus - jiems skirta daugiau kaip ketvirtis viso įmonės dirbamo žemės ploto. Svarbiausios kultūros yra ramunėlės (473 ha), pipirmėtės (62 ha) ir jonažolės (19 ha). Tam, kad ramunėlių derliaus tokiame dideliame (beveik 500 ha) plote nereikėtų nuimti vienu metu, ramunėlės sėjamos skirtingu laiku. Viena dalis ramunėlių sėjama rugsėjo mėnesį, kita - pavasarį, nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio. Specialia sėjamąja sėklos išbarstomos ant dirvos paviršiaus (nes ramunėlėms sudygti reikalinga saulės šviesa), o paskui lengvai privoluojama.

Ramunėlės netręšiamos jokiomis trąšomis. Naikinant piktžoles, naudojami tokie pat herbicidai, kaip ir javuose (Duplosan KV, Boxer), tačiau jų naudojimui reikalingi leidimai. Kiekvienas herbicidų purškimas derinamas su supirkėju. Galutiniame produkte negali būti jokių herbicidų likučių. Ramunėlių derlius nuimamas tris kartus per metus specialia savaeige skynimo technika. Metinis derlingumas sudaro 400 kg/ha išdžiovintos žaliavos. Ramunėlės sėjomainoje išsaugoja švarią dirvą ir yra geras priešsėlis kviečiams ir rapsams.

J. Sinkevičienė

Mano ūkis, 2012/02