23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/02
Aliejiniai linai po truputį populiarėja
  • E. Gruzdevienė, Z. Jankauskienė
  • Mano ūkis

Aliejiniai linai šiltesnio klimato šalyse - palyginti populiarūs vasariniai sėjomainos augalai. Jų produkcija turi savo kainą, yra konkurencinga, nes sėmenų, aliejaus ir jo gamybos šalutinių produktų, naudojamų pašarų gamybai, rinka nėra užpildyta. Rusijoje yra apskaičiuota, jog optimalaus tankumo aliejinių linų pasėlio 1 ha savo produktyvumu ir ekonomine verte yra artimas vidutinio produktyvumo (apie 4 t/ha) kviečių hektarui.

Upytės bandymų stotyje paruošta aliejinių linų auginimo ir derliaus dorojimo technologija, išleista keletas brošiūrų ir lankstinukų. Džiugu, kad aliejiniai linai Lietuvoje vis labiau populiarėja, o jų auginimo plotai kasmet didėja. Tikimės, kad šiuo naudingu augalu susidomės vis daugiau naujų augintojų.

Prisiminkime poros metų patirtį, kai Lietuvoje iššąla žieminiai javai. Puiki alternatyva po iššalusių javų atsėti būtent linus, nes tai augalai, neturintys bendrų patogenų su žieminiais javais, tinkantys sėjomainos rotacijoje. Aliejinius linus, esant reikalui, galima sėti anksti, dirvos temperatūrai tesiekiant 3-5 ºС. Jie sudygsta, kai dirva įšyla iki 6 ºС. Tačiau geriausi ir stipriausi daigai būna, kai linai dygsta drėgnoje, sušilusioje iki 10-12 ºС dirvoje. Jei pasirinksime ankstyvųjų linų veislę, kurios vegetacija trunka apie 90 dienų, turėsime puikų vasarinį augalą, kurio derliaus nuėmimas bus liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, kai dar dažnai orai būna saulėti.

Aliejiniai linai turi kelis žemdirbiui žinotinus svarbius augimo tarpsnius, kurių metu auga ir vystosi atitinkamos augalo dalys. Pradžioje, kai linai yra daigų ar eglutės tarpsnio, jų stiebas ir lapai auga lėtai, o šaknys - sparčiai. Tada augalams reikia pakankamai drėgmės bei optimalaus kiekio gerai prieinamų maisto medžiagų dirvožemyje. Greitojo augimo tarpsniu linai kaupia savo antžeminę masę - tada jiems taip pat būtina gauti pakankamai maisto medžiagų. Sukrovus žiedpumpurius bei žydint, linų augimas sulėtėja, o paskui visai sustoja - prasideda sėklų formavimas ir brendimas. Tuo pat metu stiebelis  sparčiai medėja. Dėl to aliejinių linų pluoštas yra grubus, jei naudojamas tik kaip trumpasis (pakulos).

Reiklūs šilumai

Aliejiniai linai reiklūs šilumai, ypač brendimo periodu - jiems būtina 1 600-1 800 ºС aktyvių temperatūrų suma (tai yra vidutinių paros temperatūrų, lygių ar aukštesnių negu 10 °C, suma). Vadinasi, liepos ir rugpjūčio pabaigos karščiai aliejinių linų sėkloms bręsti yra palankūs.

Aliejiniai linai gerai išnaudoja dirvožemyje esančią drėgmę, net gali pasiekti ją iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, dėl to šie augalai yra ne tokie jautrūs sausrai kaip jų pluoštiniai „broliai". Jei žydėjimo ir sėklų brendimo metu augalai gauna užtektinai drėgmės, tai sėklos subręsta stambesnės, o trūkstant kritulių - smulkesnės. Literatūroje rašoma, jog vienam aliejinių linų sausosios medžiagos vienetui pagaminti linai išnaudoja 400-430 vienetų vandens (toks jų transpiracijos koeficientas). Na, o populiariau kalbant - suformuoti 100 kg derliaus linai sunaudoja iki 44 tonų vandens.

Aliejiniams linams tinka visi dirvožemiai, išskyrus labai sunkius ir tuos, kuriuose po lietaus susidaro pluta - pavasarį pro tokią plutą linų daigai tiesiog neprasikala. Tačiau su sąlyga, kad žemės dirbimas bus atliekamas taisyklingai ir dirva bus pakankamai tręšiama.

Šiems linams geras priešsėlis yra žieminiai javai, žirniai, kukurūzai, daugiametės žolės ir ankštinių-varpinių javų mišiniai, mat aliejiniai linai (skirtingai negu pluoštiniai) gali būti sėjami po augalų, paliekančių dirvoje nemažai azoto. Netinkamas priešsėlis aliejiniams linams yra rapsai arba garstyčios bei kiti aliejiniai augalai. Jei pasirenkama pakankamai ankstyva veislė, aliejiniai linai - kaip priešsėlis - tinka žieminiams javams.

Dirvos dirbimas aliejiniams linams yra įprastinis, kaip ir visiems vasariniams javams, tik vienas rudens darbas rekomenduojamas, tačiau ne visų ūkininkų naudojamas rudenį - tai dirvos išlyginimas. Pavasarį dirvos lyginti nepatariama, nes pakinta sėklos guolio, ruošiamo linams, drėgmės pasiskirstymas - dėl to gali suprastėti linų lauko daigumas.

Aliejiniai linai sėjami negiliai - sėkla lengvose dirvose užžeriama ne storesniu kaip 4 cm sluoksniu, o sunkesnėse dirvose - iki 1-2 cm. Tačiau linui sudygti palanku, kai sėklos guolis yra ne purus, o tvirtas. Dėl to prieš linų sėją įdirbti dirvą rekomenduojama sekliai, 5-6 cm. Po sėjos lengvesnėse dirvose rekomenduojama linų pasėlį privoluoti, siekiant išsaugoti drėgmę, taip reikalingą sėklytei sudygti. Aliejinių linų sėjama tik 7-8 mln. daigių sėklų į hektarą - apie tris kartus mažiau negu pluoštinių linų. Aliejinių linų sėklos norma gali siekti tik apie 30-50 kg.

Linų daigai - silpni ir tikrai sunkiai konkuruoja su piktžolėmis, tad dirvos turi būti kuo švaresnės. Rudenį geriausia priešsėlio ražienas nupurkšti glifosatais ir suarti. Kaip jau minėta, aliejiniams linams ruošiamą lauką rekomenduojama iš rudens išlyginti.

Tręšimo taisyklės

Lyginant su kitais žemės ūkio augalais, aliejiniai linai reikalauja ne tokio intensyvaus tręšimo, nes jų šaknų sistema yra paviršinė. Auginant derlingose dirvose tręšimas gali būti minimalus. Tačiau viršutinis dirvos sluoksnis turi turėti pakankamai maisto medžiagų. Kad išaugintų 100 kg sėklų, linai sunaudoja 5,5-6,5 kg azoto, 1,0-2,5 kg fosforo ir 4,0-5,5 kg kalio. Be to, labai svarbu linams papildomai trąšas atiduoti tada, kai jiems labiausiai jų reikia. Azoto (N) linams labiausiai reikia nuo „eglutės" tarpsnio iki žydėjimo pabaigos. Fosforo (P) ir kalio (K) - per visą vegetacijos laikotarpį.

Linų tręšimas priklauso ir nuo to, kokie buvo priešsėliniai augalai ir kaip tręšti visi linų sėjomainoje auginti augalai. Bene tikslingiausia būtų tinkamai ir gausiai tręšti dirvą visiems linų sėjomainos augalams. Tada pagerėja dirvos agrocheminės savybės ir linams augti sukuriamos palankios maisto medžiagų atžvilgiu sąlygos. Linų lauką tręšti reikėtų tik atlikus dirvožemio agrochemines analizes. Atsižvelgiant į dirvožemio turtingumą maisto medžiagų (judriųjų fosforo bei kalio, humuso kiekius), apskaičiuojamas trūkstamas trąšų kiekis. Nors teigiama, kad aliejiniai linai nėra jautrūs didesniam azoto kiekiui, vis tik reikia atkreipti dėmesį į tai, jog linai gali išgulti. Dėl per didelių azoto normų gali pailgėti ir taip netrumpa aliejinių linų vegetacija. Didelis azoto kiekis brendimo pradžioje skatina vis naujų žiedų susidarymą, dėl to sunkiau laiku nuimti derlių, gauti vienarūšę produkciją.

Lietuviškos veislės - jau ant slenksčio

Ruošiantis sėti aliejinius linus, svarbu pasirinkti tinkamą veislę: geriau ankstyvąją, derlingą arba su tam tikru nesočiųjų riebiųjų rūgščių santykiu sėklose, priklausomai nuo jų auginimo paskirties. Tačiau čia susiduriama su paradoksu: pluoštinių linų veislių Nacionaliniame augalų veislių 2011 m. sąraše - net aštuonios, pusė jų sukurtos Lietuvoje. Pluoštinių linų plotai, deja, visoje šalyje nesiekia nė 50 hektarų. Aliejinių linų auginama beveik 500 ha, o Nacionaliniame augalų veislių sąraše nė vienos aliejinių linų veislės šiuo metu nėra.

Lietuvoje jau greit turėsime tris naujas vietos sąlygomis išvestas veisles. Dabar tiriamas jų ūkinis vertingumas, vienodumas, išskirtinumas, stabilumas - svarbiausios veislę iš kitų išskiriančios savybės. Dvi iš jų - jau praėjo IVS tyrimus Lenkijoje, gauti geri rezultatai. Dar vienos veislės ūkinio vertingumo tyrimai bus tęsiami 2012 metais. Kai veislės bus įrašytos į ES ar Lietuvos Nacionalinį augalų veislių katalogus - bandysime siūlyti jas mūsų augintojams. Deja, kol kas aliejinių linų veislių pasiūla Lietuvai rekomenduojama tik iš ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo katalogo sąrašo. Jame siūloma apie 80 pavadinimų skirtingų aliejinių linų veislių.

Labai gaila, bet Lietuvoje nėra linų sėklininkystės - dažniausiai ūkininkai, auginantys sėmeninius linus, sėklą užsiaugina patys. Mūsų žiniomis, aliejinių linų sėkla nėra labai populiari prekė firmose, prekiaujančiose sėklomis. Dėl šios priežasties ja reikėtų pradėti domėtis iš anksto, nes kol kas Lietuvoje linai nėra toks populiarus augalas, kad sėklos be vargo gautume pavasarį. Didesnius aliejinių linų plotus 2011 m. augino ūkininkai Bronislovas Vošteris (Širvintų r.), Kęstutis Svečiulis (Kauno r.), Valentinas Genys (Ukmergės r.) ir Kęstutis Armonas (Biržų r.).

E. Gruzdevienė, Z. Jankauskienė

Mano ūkis, 2012/02