Vienapus kelio - akimis neaprėpiami žemės ūkio naudmenų plotai, kitapus - vaizdingas Nevėžio slėnis. Kelias, kuriuo LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus specialistė Vilma Živatkauskienė kasdien grįžta namo, tarytum simbolizuoja jos dvejopą santykį su žemės ūkiu. Viena vertus, gyvulininkystės specialistei norisi skatinti efektyvų ir produktyvų ūkininkavimą, kita vertus - rūpi nesutraukyti glaudžių ūkininko saitų su gamta...

Žaliųjų stogų duba - taip praminta Vilmos tėvukų sodyba Gineitų kaime, kur ji gimė, augo ir dabar kuria savo gyvenimą. Visai čia pat, netoliese, prabėgo ir rašytojo Česlovo Milošo vaikystė. Nobelio premija apdovanota jo knyga buvo įkvėpta vaizdingųjų Nevėžio pakrančių. Įkvėpimo savo kasdienybei čia semiasi ir Vilma. Jautriai reaguodama į supančią aplinką, ji netruko pastebėti, kad pievose aplink Nevėžį žydi retieji augalai, peri reti paukščiai.  Pajuto atsakomybę už jų išsaugojimą...

Kitapus kelio plytintys dirbami laukai - iškalbingas sovietmečio palikimas. Vilma pasakoja, kad anuomet šią plynę padarė žmogaus rankos: upeliai, miškeliai, sodybos - viskas sulyginta su žeme. Žemės ūkio specialistai būdavo iš visos sąjungos plūsta pasižiūrėti šio „pavyzdinio metodo", kuris biologinės įvairovės atžvilgiu - nusikaltimas. Tačiau ne ką mažesnis nusikaltimas ir šiandien Nevėžio slėnyje vykstantys procesai: apleistos neganomos pievos pamažu virsta krūmynais, užgožiančiais retus augalus, nepaliekančiais vietos retiems paukščiams.

Negalėdami ramiai stebėti šio „genocido", Vilma su vyru Valdu ėmėsi gelbėti bent dalį Nevėžio slėnio. Krūmynus nuėda ir nutrypia čia ganomi 15 mėsinių galvijų - mišrūnų, melžiama karvutė ir du žemaitukų veislės žirgai. Vešliausių krūmynų galvijai nebeįstengia nuėsti, todėl prieš ganant Živatkauskai patys iškerta krūmus. „Daug tų gerų vietų, tik reikia jas prižiūrėti. Su technika čia neprieisi, reikia daug dirbti rankomis, o tai užrunka - pripuldamas nepadarysi", - patirtimi dalijasi Vilmos vyras Valdas.

Iki šiol Nevėžio pakrančių pievas Živatkauskai tvarkė priešokiais: tai laisvą minutę radę, tai per romantikų susiėjimus Žaliųjų stogų duboje; kovai su krūmynais 5 metus organizuojama net speciali bendraminčių talka skambiu pavadinimu „Išsaugok Nevėžio slėnio orchidėją". Tačiau nuo kitų metų ūkininkai planuoja dar daugiau dėmesio skirti retų rūšių florai išsaugoti: išvalyti 1,5 ha krūmyti pradėjusių pievų, nušienauti 3ha šlapžemių ir tik po griežlių išsiperėjimo šienauti apie 5 ha pievų. Daugiau nei pusę ūkio pievų kitąmet griežlėms „paaukoti" planuojantys Živatkauskai jau dairosi naujų pievų. Mat po griežlių išsiperėjimo liepos viduryje nušienauta žolė jų galvijams nebekelia apetito. Iki šiol ūkininkai išsivertė su 11 ha savos ir 8 ha nuomojamos žemės.

„Gamtotvarkininkai" mišrūnai

Vilma pripažįsta: stambiesiems ūkininkams tokie jų savanoriški, parama „netepami" įsipareigojimai atrodo, švelniai tariant, keistokai. Tačiau ji įsitikinusi, kad kiekvienas ūkininkas pats geriausiai pažįsta savo vietovę ir supranta, koks ūkininkavimo metodas joje tinkamiausias. Todėl dirbdama su ūkininkais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ji sakosi niekuomet neperšanti savo nuomonės - tiesiog parodanti ūkininkams, kad jie gali rinktis iš kelių alternatyvų.

Pati Vilma ekologinio ūkininkavimo ėmėsi visų pirma vedama noro užsiauginti sveiką produkciją savo šeimai ir bičiuliams. Skeptikus ji skuba nuvilti: vien ekonomine nauda tikėdamas ekologinio ūkio ilgai nelaikysi. Jos įsitikinimu, kol nėra stabilios rinkos ekologiškai produkcijai ir ji parduodama kaip įprastinė - džiugu, jei ekologinis ūkis bent jau nenuostolingas.

Auginamų javų 4 ha plote derlius sušeriamas mėsiniams galvijams. Ekologiškos bulvės, daržovės, nediduko uogyno produkcija parduodamos kaip įprastos. Nors žemės ūkio specialistė pripažįsta, kad yra tekę matyti apleistų ekologinių ūkių, tačiau yra įsitikinusi, kad puolimas visų ekologinių ūkių adresu - nepagrįstas. Kaip ir vienodi geros agrarinės būklės reikalavimai įprastiems ir ekologiniams ūkiams - juk nukultas, kad ir labiau žolėtas nei įprastinis javų derlius iš karto yra valomas, džiovinamas. Todėl kyla klausimas, ko mums reikia: gražiai atrodančių nepiktžolėtų laukų ar sveikos produkcijos.

Vilma neabejoja, kad pats geriausias sprendimas ekologine mėsine galvijininkyste norintiems užsiimti ūkininkams - mišrus ūkis. Pačiam pasiruošti pašarus pigiau, be to, pašarų savikainą sumažina ir parama už ekologiškus pasėlius.

Per keletą metų iš dviejų telyčaičių užaugo  antros klasės 14 mišrūnų banda. Šiuo metu bandoje yra 5 karvės ir įvairaus amžiaus prieauglis. Per visą laiką Živatkauskai yra paskerdę 5 gyvulius - 3 iš jų grąžinimo pagrindais skerdykloje. Pasak Vilmos, mišrūnų mėsa išsiskiria skoniu - ypatingai tinkama žalios mėsos patiekalams, pavyzdžiui, steikams. Šiemet vienas buliukas, tarpininkaujant Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai, kurios narė ūkininkė yra, parduotas vienam Kauno prekybos centrui. Konkretus ūkis etiketėje nenurodomas, tačiau asociacijos ženklas taip pat yra garantas, kad gyvuliai užaugę be miltų - „ant čiobrelių", kaip sako Vilma. Žinoma, kainos skirtumas didžiulis: augintojui už kilogramą sumokama 11 Lt, o prekybos centruose mėsa gali pabrangti iki 7 kartų, priklausomai nuo to, kokia tai skerdienos dalis. Skerdyklos už sertifikuotą ekologišką galviją priedo nelinkusios mokėti, nors prieš metus UAB „Biovela" mokėjo priedą už sertifikuotus galvijus.

Su „gamtotvarkininkų" pareigomis mišrūnai, Vilmos įsitikinimu, susitvarko puikiai - maisto nesirenka, švariai nuėda užželiančias pievas ir patikimai gelbsti Nevėžio slėnį nuo užkrūmijimo. „Ne kiekvienas ekologinis ūkis yra draugiškas aplinkai. Ekologiniai ūkiai orientuoti į produkcijos kokybę. Kad ūkis būtų draugiškas aplinkai, turi prisiimti nemažai savanoriškų įsipareigojimų, iš kurių ekonominės naudos nereikia tikėtis", - aiškina V. Živatkauskienė.

Jaustis žemės šeimininku - ne išnaudotoju

Nešienaujamos pievos kelia pavojų ne tik Nevėžio slėnių gyvūnijai, bet ir pačioje upėje esančiai gyvasčiai. Ties Žaliųjų stogų duba nusileidus prie upės negalima nepastebėti, kad vanduo labai smarkiai „žydi". Vilmos įsitikinimu, didelę įtaką tam turi  ne tik pakrančių laukų pertręšimas, bet ir nešienaujamos pievos - kasmet be naudos supūva didžiuliai kiekiai žolių, o maistinės medžiagos išplaunamos į upę.

„Štai čia būna mano „darželis" - kai gegužės pabaigoj-birželį čia pražysta orchidiniai augalai", - po Nevėžio slėnį išdidžiai vedžioja Vilma. O didžiuotis tikrai yra kuo - vargu ar dažnas savo darželyje turi pačių tikriausių laukinių orchidėjų - gegūnių. Vilmos „darželyje" - stepinėje pievoje auga net dviejų rūšių gegūnės: raudonosios ir baltijinės. Pievoje gausu ir kito reto augalo - dvilapių blandžių. Netoliese šaltiniuotame juodžemyje aptinkamas ir dar vienas retas augalų darinys - paupinio usnyno bendrija. Vilma džiaugiasi, kad savo „darželį" gali parodyti ne tik bičiuliams, bet ir Tiskūnų Juozo Urbšio pagrindinės mokyklos mokiniams, kurie lanko jos vadovaujamą Aplinkosauginį būrelį.

Griežlę gyvenant šiose lankose Vilma sako nuo vaikystės žinojusi, tačiau gyvą įrodymą - griežlės balsą - ūkininkė prisipažįsta užgirdusi visai neseniai, ramų vasaros vakarą kraudama šieną. Tuomet pasikvietė į savo ūkį gamtosaugos specialistus, kad šie įvertintų, kokių vertybių šiose pievose esama ir kaip reikėtų tvarkytis norint jas išsaugoti. Vilmos ūkis yra vienuoliktas draugišką aplinkai ūkininkavimo formą pasirinkęs ūkis  „Kitokių ūkių" tinkle.

Bendraudama su ūkininkais Vilma pastebi, kad labai dažnai šie net nežino, kokių vertybių savo žemėje turi. Žinoma, dėl visko kaltas tempas: nėra kada savo pievose paukščių ar retų augalų dairytis. Tačiau ji įsitikinusi, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir aplinkosaugininkai, nepakankamai informuojantys savininkus, tarkime, kad ir steigiant „Natura 2000" teritoriją. Vilma nuogąstauja, kad retas žemės savininkas turi laiko tokios informacijos analizei, todėl nežinodamas kai kurių įstatymų gali padaryti pažeidimų ir susilaukti sankcijų per kompleksinės paramos priemones už geros agrarinės būklės reikalavimų nesilaikymą.

„Svarbiausia - kad dirbdamas žemę jaustumeisi esąs šeimininkas, o ne trumpalaikis nuomininkas. Tuomet ir akys aprėpia tolesnę perspektyvą - juk svarbu ne tik artimiausias derlius; ir protas diktuoja, kad savo turtą reikia puoselėti ir tausoti ateinantiems", - įsitikinusi Vilma.

Julija Petrošiūtė

Mano ūkis, 2011/10