Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų. Už jo įgyvendinimą atsakingas nemažas būrys valstybinių institucijų, kurioms, be abejo, tarpusavyje susikalbėti nelengva. Ūkininkai, tikėjęsi papildyti ūkio iždą gamindami elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių tapo šio nesusikalbėjimo įkaitais ir iki šiol gyvena laukimo nuotaikomis.

Praėjusį rudenį sužinoję, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bei Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atmetė visus beveik 200 projektų, pagal kuriuos kaimo vietovėse planuota statyti ar renovuoti vėjo, saulės, vandens jėgaines, pareiškėjai suskilo į du polius. Vieni atsitraukė ar vylėsi sulaukti taikaus susitarimo, kiti - tiesos ieškoti ėmėsi teismuose. NMA duomenimis, paramos alternatyvios projektams negavusių pareiškėjų iniciatyva yra iškeltos 69 bylos. 62 paraiškos teismo sprendimu yra pervertinamos. Didžioji dalis jų - 58 projektai yra jau įvertinti. Pakartotinai įvertinti projektai yra perduodami Projektų atrankos komitetui (PAK), kuris sprendžia, ar suteikti paramą. Pasak NMA atstovės Aistės Mileikaitės, PAK yra priimti sprendimai 5 projektams skirti paramą (suma 5,6 mln. Lt), 43 pareiškėjus kviesti teikti projektus antrajam etapui (61,6 mln. Lt).

Paramą alternatyvios energetikos objektams tikėtasi gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos". Šiuo metu parama  elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai yra skiriama pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos". Tačiau tokiu atveju paramos gali kreiptis tik stambesniųjų ūkių savininkai - kurių valdomos žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra prilyginamas ne mažiau kaip 40 EDV.

Nežinia penimi pareiškėjai skaičiuoja nuostolius - tęsiantis paraiškų persvarstymams jie negali laisvai planuoti savo dalyvavimo kitose paramos priemonėse. Pasak A. Mileikaitės, kol svarstomi pareiškėjų projektai, negalima pretenduoti į paramą pagal kitas priemones, kurioms taikoma nuostata jog pareiškėjas, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti kitose investicinėse Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėse. Pakartotinai investicinės paramos pagal šią ar kitas programos priemones galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą.

Alternatyvios energetikos plėtra - ne kaimo rūpestis

Esminis argumentas atsisakant teikti paramą alternatyvios energetikos projektams buvo negalėjimas užtikrinti projektų ekonominio gyvybingumo - elektros energijos supirkimo kainos ilgesniam laikotarpiui. Pasiteiravus, ar nebuvo galima tokių aspektų dviem ministerijoms aptarti prieš sugundant ūkininkus parama, viceministras M. Kuklierius patikino, kad ši situacija susiklostė dėl skirtingo ministerijų darbo tempo. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija dirbo itin sparčiai, tuo tarpu Energetikos ministerija labai ilgai rengė esminius strateginius energetikos dokumentus.

Pasak viceministro M. Kuklieriaus, projektų vystytojai, kurie nesikreipė į teismą, neakivaizdžiai pripažino, kad ministerijos sprendimas teisingas, todėl jų projektų likimas daugiau nebus svarstomas. Teismo nutarčių dėl ministeriją į teismą padavusių projektų vystytojų ministerija kol kas nesirengia apskųsti.

M. Kuklierius įsitikinęs, kad situacija išsispręs pati savaime, kai ateityje paramą investiciniams projektams gaunantys ūkininkai turės atsižadėti didesnio fiksuoto supirkimo tarifo. Kitaip tariant, turės pasirinkti, kurią paramos formą renkasi. Pasak viceministro, tokiu atveju projektai nebus tokie pelningi ir nemasins tiek daug ūkininkų. Nuostolių, patirtų rengiant projektus, pasak viceministro, pareiškėjams niekas nekompensuos - mat jie tai darė savo rizika.

Žemės ūkio viceministras M. Kuklierius įsitikinęs, kad energijos gamybą iš tokių atsinaujinančių šaltinių kaip vėjas, saulė ar vanduo, turėtų skatinti Energetikos ministerija. Kaip alternatyvi veikla kaime, viceministro įsitikinimu, galėtų būti skatinamos tik tos alternatyvios energetikos rūšys, kurios yra tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu: biomasė, ypač žemės ūkio atliekos, biodujos, trumpalaikės rotacijos energetiniai augalai apleistose žemėse.

Be paramos - neperspektyvu

Be paramos ūkininkams nevertėtų investuoti į elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą  - įsitikinęs ūkininkas Kęstutis Armonas iš Biržų r. Pasak jo, net tuo atveju, jei pagaminta elektros energija būtų superkama pagal didesnį fiksuotą tarifą, investuojant vien savo lėšomis labai pailgėtų jėgainės atsipirkimo laikas. Negavus paramos, jo kieme stovinti 250 kW galios 1,5 mln. Lt vertės dvisparnė vėjo jėgainė atsipirktų tik per 15 metų. Skaičiuojant draudimo, eksploatavimo ir kitas išlaidas šis laikotarpis pailgėtų iki 20 metų. O būtent tokiam laikotarpiui jėgainės gamintojai suteikia garantiją. Taigi užsiėmimas - nebent entuziastams.

K. Armonas išdrįso vėjo jėgainę pasistatyti dar negavęs patvirtinimo dėl paramos. Nepaisydamas lietuviško prietaringumo, ūkininkas prieš metus prasitarė skaičiuojantis, kad gavus paramą jėgainė

investicijas „atidirbti" turėtų per penkis metus. Tačiau net ir sužinojęs, kad parama projektams atšaukta, optimizmo ūkininkas neprarado. Vildamasis, kad su ŽŪM pavyks susitarti „gražiuoju", ūkininkas nesikreipė į teismą, teikė paraišką iš naujo. Šiuo metu jo projektas vertinamas naujai, tikslinamos detalės. Jėgainės pagamintą elektros energiją ūkininkas parduoda skirstomiesiems tinklams LESTO už fiksuotą didesnį tarifą. Sutartis dėl elektros pirkimo sudaryta metams, jei tarifas nekeičiamas, sutartis automatiškai pratęsiama kas metus.

Ūkininkas džiaugiasi, kad jam didelių nuostolių išvengti pavyko: paskolą jėgainės statybai suteikė ne bankas, o jėgainę stačiusi kompanija (be palūkanų), projektą iš naujo nemokamai parengė firma, rengusi pirmąjį projektą. K. Armonas nuogąstauja, kad kiti ūkininkai šioje situacijoje veikiausiai patyrė daugiau nuostolių.

Nuostoliai: apie 50 tūkst. litų ir prarasta parama

Teismuose tiesos ieškoję pareiškėjai, kurių projektai vis dar svarstomi, apie savo situaciją kalba atsargiai. Prisistatyti nepanoręs ūkininkas iš Vilkaviškio rajono pasakoja, kad jo projektas šiuo metu dar svarstomas PAK. Ūkininkas planavo savo ūkyje instaliuoti apie 300 kW galios elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaminančius įrenginius. „Laukiu sprendimo. Jei jis bus teigiamas, pradėsiu statyti, jei ne - savo lėšom kažin ar įstengsiu", - nuogąstauja ūkininkas. Jis vis dar tikisi gauti apie 900 tūkst. Lt paramą šiam projektui ir per 5-7 m. sulaukti jėgainės atsipirkimo.

Ūkininkas skaičiuoja dėl vilkinamo paramos skyrimo patiriamus nuostolius. Jei nebūtų gavęs paramos elektros energijos gamybai, jis būtų siekęs paramos ūkio modernizavimui. Šiandien, ūkininko tikinimu, jis negali teikti paraiškos, nepasibaigus ankstesnės svarstymams. Teismo sprendimu, teismo išlaidas turės kompensuoti ministerija. „Teismo išlaidos - tik maža dalelė. Labai brangus techninio projekto ruošimas - vien projekto vertė apie 20 tūkst. O kur dar ministerijų leidimai, leidimai pradėti elektros energijos gamybą, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šiuos popierius pradėjo ruošti dar 2007 m., ką tik galėjau, dariau pats, specialistų pagalbos prašiau tik ten, kur pats nebeįstengiau, todėl man kainavo pigiau. Bet jei viską skaičiuoti, procesas iki statybos leidimų kainuoja ne mažiau kaip 50 tūkst. Lt", - patirtimi dalijasi ūkininkas.

Jei paramos pagal šį projektą ūkininkas negautų, teikti kitos paraiškos elektros energijos gamybai negalėtų, nes jo ūkis pagal dabar galiojančius reikalavimus yra per mažas - 14 EDV.

Pelus nuo grūdų atsijoti reikėjo

Ūkininkai Rimtautas ir Sonata Vasiliauskai iš Joniškio r. - vieni iš nedaugelio ūkininkų jau galinčių džiaugtis, kad ne veltui ėmėsi ieškoti tiesos. Liepos 5 d. PAK posėdyje nuspręsta jų projektui skirti paramą. „Esame pavyzdys, kad nereikia tylėti. Daug ūkininkų neteikė ieškinių, nedalyvavo teismuose. Kai mums buvo atmesta, galėjome nuleisti rankas ir planuoti kitą alternatyvią veiklą: autoservisą ar lentpjūvę. Bet nutarėme pakovoti. Teisme net jokių juristų nesamdėme, tiesiog patys savais žodžiais „ūkiškai" įtikinome teisėjus", - patirtimi dalijasi R. Vasiliauskas. Šiuo metu tikslinamos projekto detalės: darbų tvarkaraščiai, kainos.

Ūkininkas tikina seniai dairęsis galimybės užsiimti ūkyje alternatyvia veikla. Sužinojęs, kad alternatyviai energetikai teikiama parama, galutinai apsisprendė, kad norėtų imtis būtent šios veiklos. Ūkininkas taip pat planavo statytis „tradicinę" 250 kW galios vėjo jėgainę, tikėjosi gauti apie 1 mln. Lt paramos ir sulaukti jėgainės atsipirkimo per 5 metus.

Argumentą dėl negalėjimo užtikrinti projektų ekonominio gyvybingumo R. Vasiliauskas vadina silpnu, nes teikiant paramą per kitas paramos priemones taip pat nėra jokių aiškių garantijų. „Juk naudodamasis parama ir pirkdamas traktorių taip pat negali užtikrinti, kokios grūdų kainos ateityje laikysis. Tas pats ir su vėjo jėgainėmis", - aiškina ūkininkas.

Tačiau kitas ŽŪM argumentas - dėl galimų verslo interesų - ūkininko R. Vasiliausko įsitikinimu buvo  pagrįstas. „Idėja buvo gera, teikianti kaimo žmonėms perspektyvų. Tačiau, žinote: ūkininkai - žemės žmonės, jie ilgai galvoja, svarsto, leistis į naują nežinomą sritį. Tuo tarpu atsirado daug verslių žmonių, mažai kuo susijusių su kaimu, kurie per trumpą laiką užvertė paraiškomis. Pradžioje buvome vienoje stovykloje, vienijami tos pačios problemos. Tačiau vėliau pamatėme, kad tesame vos trejetas tikrųjų ūkininkų, visi kiti tik siekia neteisėtai pasipelnyti prisidengdami ūkininkų vardu", - pastebėjimais dalijasi ūkininkas. Jis džiaugiasi, kad šiai priemonei buvo skirtas išskirtinis dėmesys ir ministerija, jo žodžiais tariant, ėmėsi skirti pelus nuo grūdų. Verčiau jau perskirstyti pinigus pagal kitas priemones, nei penėti jais apsukrius verslininkus, įsitikinęs ūkininkas.

Ne atvejis, o tendencija

Po kelis metus trukusių derinimų, šių metų gegužę galiausiai priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas nuogąstauja, kad pagreičio alternatyvios energetikos plėtrai mūsų šalyje šis įstatymas nesuteiks, gal net priešingai. Pasak jo, bandant plėtoti alternatyvią energetiką mūsų šalyje susiduriama su stipriu pasipriešinimu - visose srityse, žemės ūkis ne išimtis. Tokiame kontekste, atsisakymas teikti paramą alternatyvios energetikos objektams kaimo vietovėse, E. Žilinsko įsitikinimui, yra visiškai tikėtas ir logiškas. „Reikėjo parodyti, kad remiama atsinaujinanti energetika, paskelbtas paraiškų priėmimas. Kai paraiškos buvo surinktos, tikriausiai buvo gautas nurodymas si procesą „gesinti". Žemės ūkio ministerija klausia Energetikos ministerijos, ar ji garantuoja 5 metus supirkti elektros energiją iš atsinaujinančių jėgainių. Pastaroji negarantuoja - teisingai, tai ne jos kompetencijoje. Kaip pasakoje: lapė klausia vilko, ar garantuoji kad kiškis išgyvens ateinančius 5 metus", - žodžių į vatą nevynioja E. Žilinskas. Saulės energetikos asociacijos prezidentas nuogąstauja, kad net ir išsikovojus paramą tokiems projektams per teismus, pareiškėjai gali nebetekti galimybės parduoti pagamintą elektrą skatinamuoju tarifu, o tuomet jau projektų ekonominis efektyvumas tikrai būtų abejotinas.

2020 m. elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, turėtų sudaryti ne mažiau 20 proc. lyginant su šalies bendruoju galutiniu elektros suvartojimu. Akivaizdu, kad alternatyvios energetikos plėtra kaime smarkiai priklauso nuo to, ar šiai veiklai bus skiriama parama. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme aiškiai apibrėžtas iki šiol daug diskusijų kėlęs klausimas: paramą investiciniams projektams gavę elektros energijos gamintojai negali būti skatinami ir per didesnį fiksuotą supirkimo tarifą. Europos Sąjungos paramos lėšos priskiriamos Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniams. Įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad „iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas". Taigi ūkininkams teks parinkti, kuri skatinimo priemonė teiktų daugiau naudos.

Julija Petrošiūtė

Mano ūkis, 2011/09