Kasmet mūsų šalyje susikaupia daugiau kaip 50 tūkst. tonų nuotekų dumblo. Žemės ūkyje panaudojama apie trečdalis šio kiekio. Kad galimybė praturtinti dirvą natūralia trąša nevirstų vandens telkinių eutrofikacijos, sunkiųjų metalų ir patogeninių organizmų pertekliaus dirvoje grėsme, būtina laikytis numatytų reikalavimų.

Tręšimas - dažniausiai taikomas ir pigiausias nuotekų dumblo utilizavimo metodas, tačiau, siekiant gerovės dirvai, būtina nustatyti sunkiųjų metalų, patogeninių organizmų kiekį. Žemės ūkio naudmenas geriausia tręšti mažesnių savivaldybių nuotekų valymo įrenginiuose susidarančių nuotekų dumblu, nes industrializuotų miestų nuotekų dumble didesni sunkiųjų metalų kiekiai. Jei viršijamos numatytos normos, sveikatai keliamas pavojus prilyginamas pesticidų ar cheminių trąšų keliamai grėsmei.

Nuotekų dumblas klasifikuojamas pagal du rodiklius: sunkiųjų metalų kiekį ir mikrobiologinius-parazitologinius parametrus. Pagal 2005 m. LR Aplinkos ministro įsakymą, numatantį tręšimo tvarką, dirva gali būti tręšiama tik A ir B klasių bei I-II kategorijų nuotekų dumblu. C klasės dumble per didelis sunkiųjų metalų kiekis, III kategorijos dumble - mikroorganizmų. Prieš tręšimą dumblas turi būti apdorotas, populiariausias metodas - kompostavimas. Kad sunkieji metalai nepatektų į vandens ekosistemas, draudžiama tręšti nuotekų dumblu paviršinio bei geriamojo vandens apsaugos juostose, taip pat intensyvaus karsto zonoje. Jei atlikus dirvos tyrimus paaiškėja, kad sunkiųjų metalų koncentracija vietovėje ir taip pernelyg didelė, tręšimo nuotekų dumblu taip pat tenka atsisakyti. Dirbami laukai II kategorijos dumblu gali būti tręšiami ne dažniau kaip kas 3 metai.

Itin griežtai tręšimas nuotekų dumblu kontroliuojamas pievose bei plotuose, kuriuose numatoma auginti vaiskrūmius bei daržoves - čia gali būti naudojamas tik A klasės ir I kategorijos dumblas. Plotai, skirti daržovėms auginti, tręšiami ne vėliau kaip prieš 10 mėnesių iki derliaus nuėmimo, pievos - ne vėliau kaip trys savaitės iki naudojimo.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2009 m. susidarė apie 50 155 t nuotekų dumblo. 2009 metais 16 667 t nuotekų dumblo apdorota žemėje naudingu žemės ūkiui ar gerinančiu aplinkos būklę būdu, 9 866 t kompostuota, 5 688 t surinkta į tvenkinius ant žemės paviršiaus, 516 t pašalinta. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2007-2009 m. žemės ūkyje panaudota apie 30 proc. nuotekų dumblo.

Nuotekų kvapo „baidomės" labiau nei kiti

Aplinkos ministerijos duomenimis, sunkiųjų metalų kiekiai nuotekų dumble neviršija Aplinkos ministro įsakyme (LAND 20-2005) nustatytų ribinių verčių, tačiau kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Tręšimas nuotekų dumblu turi būti atliekamas pagal su regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą tręšimo planą (sudaromas ne ilgiau kaip 6 metams). Kaupti dumblą galima tik tuose laukuose, kur juo bus tręšiama, ne didesniuose kaip 2 m aukščio kaupuose ir tik tokį dumblo kiekį, kokį numatyta sunaudoti per metus.

Jei dumblas laikomas kaupe daugiau nei savaitę, kaupą reikia uždengti nelaidžia plėvele. Tai saugo ne tik nuo nemalonaus kvapo, bet ir nuo medžiagų nutekėjimo į gruntinius vandenis. Jei dumblas lauke bus laikomas daugiau kaip mėnesį, reikia suformuoti specialią aikštelę su apsauginiu sluoksniu ir pylimais. Termometro stulpeliui perkopus +20 ^oC, tręšti laukus nuotekų dumblu draudžiama.

Pasak Aplinkos vadybos ir audito instituto direktoriaus dr. Rimanto Budrio, dumble esančios organinės medžiagos ne tik patręšia dirvožemį, papildo jį maisto medžiagomis ir mikroelementais, bet kartu pagerina jo kokybę, suintensyvindamos dirvožemio humifikacijos procesus. Pasak jo, esame gerokai atsilikę šioje srityje, pasaulyje dumblas dirvai tręšti naudojamas kur kas aktyviau.

Pavyzdžiui, Kinija, jo žiniomis, žemės ūkio reikmėms sunaudoja beveik 100 proc., JAV - 77 proc. nuotekų dumblo. Jungtinėje Karalystėje, specialisto tikinimu, dumblo produktų naudojimas žemės ūkyje yra skatinamas teikiant finansinę paramą (išmoka hektarui sudaro 54 svarus sterlingų, t. y. apie 214 litų). Aplinkos apsaugos specialisto įsitikinimu, sunkumų dumblui kaip produktui paruošti kelia tai, kad kol kas mūsų šalyje nėra proceso sertifikavimo galimybių. Be to, pirmiausia Lietuvai reikia susikurti šių atliekų tvarkymo ir apdoroto dumblo naudojimo sistemą. Galimybių naudoti  dumblą galėtų atverti dalyvavimas žemės gerinimo programoje, juolab kad ES reglamente nurodyta, kad bent kas 4 metus augalininkystei plėtoti naudojamas dirvas būtina tręšti organinėmis trąšomis.

Laikantis visoms ES šalims bendrų higienos reikalavimų, R. Budrio teigimu, apdoroti dumblą galima pasterizuojant, šarminant, kalkinant ir mikrobiologiniu būdu. Jis įsitikinęs, kad efektyviausiai nuotekas valo ir dumblą apdoroja probiotiniai preparatai. Kitiems dviem metodams, reikalinga brangi įranga, todėl pradinės investicijos kur kas didesnės.

Sistema tobulinama

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė Daiva Kazlauskienė primena, kad iki 2013 m. komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas. Naujai pastatytuose sąvartynuose šalinti nuotekų dumblą draudžiama jau dabar. Nuotekų dumblo, kaip ir kitų atliekų, šalinimas sąvartyne - pats prasčiausias būdas „susitvarkyti", todėl turi būti ieškoma alternatyvių metodų.

Pasak specialistės, už nuotekų dumblo kokybę ir tinkamą tvarkymą yra atsakingas jo turėtojas. Atiduodant nuotekų dumblą ūkininkams, jo kokybė visada privalo būti tikrinama. Jei dėl savo savybių dumblas netinkamas kaip trąša, jis gali būti naudojamas kaip žaliava biodujoms išgauti (tai daroma Kauno regiono nuotekų valykloje), gali būti deginamas, apdorojamas ir naudojamas kelių statybos sektoriuje, sąvartynų perdengimui.

Aplinkos ministerijos atstovė pripažįsta, kad egzistuojanti dumblo tvarkymo sistema toli gražu nėra tobula. Todėl artimiausiu metu, naudojantis ES parama, Lietuvoje numatoma pastatyti 12 nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginių, 2 dumblo džiovinimo įrenginius ir 9 kompostavimo aikšteles. „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimo" projektų finansavimui jau skirta apie 450  mln. Lt. Šiuo metu šalyje įgyvendinami 23 nuotekų dumblo tvarkymo projektai.

Jei dirvožemis nuotekų dumblu tręšiamas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikoma administracinė atsakomybė. Nustačius pažeidimą išrašomi privalomieji nurodymai pažeidimui ištaisyti. Administracinės baudos dydis svyruoja nuo 100 iki 2 000 litų.

Energetiniai žilvičiai „surenka" iš dirvos sunkiuosius metalus

Lietuvos Mokslų akademijos narė ekspertė prof. habil. dr. Irena Eitminavičiūtė pastebi, jog tai, ar nuotekų dumblas žemės ūkyje daugiau galimybė, ar grėsmė, priklauso nuo dumblo kokybės ir tręšimo normos paisymo. Reikalavimai sukurti ne šiaip sau - jų nesilaikant galima patirti ir aplinkai pridaryti daug žalos. Pertręšus dirvą azotiniais junginiais kyla vandens telkinių eutrofikacijos pavojus. Atidžiausiai, pasak mokslininkės, nuotekų dumble turėtų būti stebimi švino, kadmio, chromo, cinko, nikelio ir vario kiekiai, nes būtent šie sunkieji metalai yra pavojingiausi aplinkai bei žmogaus sveikatai. Ji įsitikinusi, kad geriausias būdas sumažinti nuotekų dumblo pavojingumą - kompostavimas.

Naudoti nuotekų dumblą energetinių kultūrų tręšimui - drąsiau, mažiau baiminamasi neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar panaudojus užaugintą produkciją kaip energetinę žaliavą sunkieji metalai nepateks į aplinką ir negrįš į mūsų organizmą kitais keliais. I. Eitminavičiūtė įsitikinusi, kad deginant nuotekų dumblu tręštą kurą sunkieji metalai į aplinkos orą nepatenka. Kiek didesnė jų koncentracija susidaro likusiuose pelenuose, todėl šios atliekos turėtų būti šalinamos taip, kad nepatektų į aplinką.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai praėjusiais metais atliko mokslinį eksperimentą, kurio metu nustatinėjo nuotekų dumblo kompostu tręštų dirvožemių fizikinę - cheminę charakteristiką. Po 2 metus trukusių dirvos tyrimų,, kurioje auginti energetiniai žilvičiai, buvo tręšiami nuotekų dumblu, prieita prie išvados, kad nuotekų dumblas - kokybiška organinė trąša. Sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje per du metus nė karto neviršijo leistinų normų. Nustatyta, kad tręštuose laukuose didžiausia buvo cinko koncentracija, tačiau ji neviršijo normos. Viename iš trijų stebėtų bandymo laukų padidėjo švino koncentracija. Kituose - sumažėjo, pasak tyrimo autorių, jis buvo išplautas į gilesnius sluoksnius. Kitų sunkiųjų metalų - vario, chromo, nikelio, gyvsidabrio - koncentracijos dirvoje per tyrimo laikotarpį mažėjo. Daugelio sunkiųjų metalų koncentracijos pačiuose augaluose buvo didesnės nei dirvoje (išskyrus švino ir kadmio), todėl tyrimo autoriai mano, kad auginant žilvičius ne tik išvengiama dirvos užteršimo sunkiaisiais metalais iš nuotekų dumblo, bet ir galima sumažinti anksčiau dirvoje sukauptų sunkiųjų metalų koncentraciją. Pasak jų, augalų gebėjimas kaupti sunkiuosius metalus padeda spręsti dirvos užterštumo sunkiaisiais metalais problemas.

Į pagalbą - sliekai

Į pagalbą apdorojant nuotekų dumblą galima „pasikviesti" sliekus - vermikompostuoti nuotekų dumblą. Pasak sliekais prekiaujančios bendrovės („Verdetera")  direktoriaus Vaido Zagio, vermikompostavimo metu dumblas stabilizuojamas ir ženkliai sumažinamas jo patogeniškumas. Gautame biohumuse lakiųjų dalelių kiekis sumažinamas apie 40 proc., palyginti su neperdirbtu dumblu. Tokio perdirbimo metu stabilizuojama cheminė sudėtis ir mikrobiologinė pusiausvyra.

Dumblo perdirbimui naudojami kompostiniai sliekai, dažniausiai Eisenia fetida - dar kitaip vadinami Kalifornijos sliekais. Pasaulyje nemažai tyrimų atlikta vermikompostuojant dumblą įvairiomis sąlygomis ir skirtingomis technologijomis. Optimaliausia technologija - įprastinis vermikompostavimas vermiložėse. Pasak V. Zagio, itin efektyvu vermikompostuojant nuotekų dumblą įmaišyti ir kitų organinių atliekų, nes taip biohumusas ne tik pratiurtinamas maistinėmis medžiagomis ir įvairiais mikroorganizmais, bet ir sumažinama sunkiųjų metalų koncentracija jame.

Investavus apie 50 tūkst. litų, per metus galima apdoroti apie 250-350 t nuotekų dumblo. Iš tokio kiekio išgaunama 150-200 tonų biohumuso. Pasak V. Zagio, plečiant gamybos apimtis, be didelių papildomų investicijų per kitus metus jau galima perdirbti apie 1 500 t dumblo. Vėliau sliekų dar daugėja, taigi galima kone neribotai didinti ir apdorojamo dumblo kiekius.

Vermikompostavimo ar kitais metodais apdorotas dumblas galėtų būti papildomu ūkio produktu, leidžiančiu papildyti ūkio biudžetą, tačiau šiandien nėra galimybių tokį produktą sertifikuoti, taigi ir juo prekiauti. Aplinkos ministerijos atstovės D. Kazlauskienės teigimu, šiuo metu LR Seime yra rengiamas LR trąšų įstatymo projektas, kuriame numatyta svarstyti galimybę sukurti tręšimui naudojamo nuotekų dumblo sertifikavimo sistemą.

Julija Petrošiūtė

Mano ūkis, 2011/08