Aštri konkurencija, didėjanti kokybiškų pieno produktų paklausa verčia ieškoti pažangesnių žaliavinio pieno kokybės gerinimo būdų ir naujų karvių gydymo metodų. Tobulėjant galvijų veislėms ir didėjant jų produkcijai, vaisos savybės bei organizmo homeostazę palaikančios sistemos silpnėja.

Lietuvos ūkininkai vis dažniau skundžiasi dėl funkcinių reprodukcinio aparato sutrikimų didėjančiu karvių nevaisingumu. Pasaulio veterinarijos praktikoje įvairios kilmės endometritai nustatyti iki 50 proc. produktyvių karvių ir ši liga yra pagrindinė neapsivaisinimo priežastis. Lietuvos ūkiuose endometritu serga 11 proc., o kai kuriose stambiose fermose - net 33,2-48,6 proc. karvių. Taigi, iškyla būtinybė ieškoti efektyvesnių karvių gydymo būdų.

Lazerio spindulių poveikis

Chemoterapiniai preparatai slopina daugelį procesų gyvulio organizme: blokuoja kai kurias biochemines reakcijas ir receptorius, neutralizuoja hormonų, prostaglandinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų poveikį. Ekologiniuose ūkiuose, kuriuose cheminių preparatų vartojimas ribojamas, ieškoma alternatyvios karvių mastito ir ginekologinių susirgimų terapijos. Pastebėta, kad gyvą audinį veikia ir šviesa. Ypač akivaizdus lazerio išspinduliuotos šviesos poveikis.

Yra žinoma, kad veikiant lazerio spinduliams padidėja leukocitų aktyvumas, skatinama vaskuliarizacija, sureguliuojama vietinė temperatūra, mažėja uždegimo simptomai. Žmonių medicinoje terapija žemo intensyvumo lazerio spinduliais taikoma skausmui mažinti, chirurginėje praktikoje - žaizdoms, sąnariams gydyti. Lazerio spinduliai slopina fibroblastų kultūros vystymąsi ir galiausiai sukelia jų apoptozę. In vivo žemo intensyvumo lazerio spinduliai slopina uždegimą. Lazerio spindulių poveikis siejamas su pokyčiais ląstelėje. Priklausomai nuo patologinio proceso eigos ir spindulių intensyvumo, lazerio spinduliai stabilizuoja ląstelės membraną, suaktyvina ATF sintezę. Taip sustiprėja azoto oksidų, histamino, seratonino, prostaglandinų sintezė, išsiplečia kraujagyslės.

Veterinarinėje praktikoje žemo intensyvumo lazeriai naudojami žirgų atraminiam aparatui, šunų reprodukcinei sistemai gydyti. Atliekant bandymus su laboratoriniais gyvūnais nustatyta, kad žemo intensyvumo lazerio spinduliai ardo Pseudomonas aeruginosa, S. aureus kultūras (pastarosios bakterijos dažnai nustatomos piene ir lochijose karvėms sergant slaptuoju mastitu ir endometritu), skatina atsistatyti kraujagysles.

Pieno mėginiuose, kuriuose daug somatinių ląstelių, in vitro dažniausiai nustatoma aplinkos mikroflora. Remiantis tyrimais, apšvitintose lazerio spinduliais terpėse silpniau vystosi aplinkos mastito sukėlėjai, o mieliagrybiai išvis nesidaugina. Jei gydymas sėkmingas, piene sumažėja mikroorganizmų rūšių įvairovė. Tai, kad apšvitintose terpėse dauguma mikroorganizmų tampa jautresni antibiotikams, galima paaiškinti dėl lazerio šviesos pakitusia mikrofloros biologija. Pagal bandymo, kuriame antibiotikų terapija derinta su lazerio šviesa, duomenis galima teigti, kad rezultatai gauti in vitro siejasi su rezultatais in vivo, t. y. gydant aplinkos mikroorganizmų sukeltą mastitą, lazerio terapiją yra racionalu derinti su antibiotikų terapija.

Įtaka pieno kokybės ir sudėties rodikliams

Pieno sudėtis kinta spontaniškai. Tam turi įtakos laktacijos fazė ir mityba. Sveikos karvės SLS nepakyla daugiau kaip 100-200 tūkst./ml. Padidėjęs SLS siejamas su kraujagyslių reakcija, kurią paprastai sukelia mastitas.

Analizuojant bandymo rezultatus, pastebėta, kad po terapijos seanso ir sveikų, ir tų karvių, kurių piene SLS per didelis, SLS dar labiau padidėjo. Toks pokytis gali būti traktuojamas kaip vienas iš lazerio šviesos poveikio požymių. Šviežiapienių karvių, kurių piene SLS didesnis negu norma, iš karto po terapijos seanso somatinių ląstelių nustatyta mažiau. Tokia pati tendencija buvo stebima ir eksperimento, per kurį buvo derinama lazerio terapija su gydymu nuo ketozės, metu. Tuo remiantis daroma išvada, kad lazerio šviesos poveikiui turi įtakos laktacijos fazė.

Sprendžiant pagal SLS pokytį, geriausias terapinis efektas gaunamas šviežiapienėms karvėms. Kitų pieno sudėtinių dalių raida atitinka karvės fiziologiją: šviežiapienių karvių piene pieno riebumas mažėja tiek, kiek didėja laktozės koncentracija. Laktozės koncentracija mažėjo visose bandomosiose grupėse - šviežiapienių, laktuojančių, sveikų ir intaktinių. Kadangi laktozės koncentracija kinta kaip ir intaktinių karvių grupėje, galima daryti išvadą, kad laktozės koncentracijos pokytis nesiejamas su lazerio šviesos poveikiu.

Sveikų karvių piene, praėjus 21 parai nuo švitinimo lazeriu pradžios, SLS išliko beveik toks pat kaip ir prieš gydymą, o tų, kurių piene SLS buvo padidėjęs, - sumažėjo. Statistiškai patikimai SLS sumažėjo melžiamų karvių grupėje. Apibendrinus tyrimų duomenis, galima teigti, kad lazerio terapija, sprendžiant pagal pieno sudėtį, sveikoms karvėms įtakos neturi, o karves, kurių piene SLS padidėjęs, veikia teigiamai. Iš karto po terapijos seanso SLS ypač padidėja vėlesnės laktacijos fazės karvių piene. Šis reiškinys stebimas epizodiškai ir patikimos įtakos pieno sudėčiai neturi.

Mastito padariniai

Egzistuoja kelios nuomonės apie mastito įtaką pieno sudėčiai. Teigiama, kad mastitu sergančių karvių piene kinta visų jo sudedamųjų dalių santykis. Padaugėja somatinių ląstelių (SL), sumažėja laktozės. Beveik nekinta pieno riebalų ir labai mažai kinta pieno baltymų koncentracija. Prieš gydymą, iš karto po jo ir praėjus 21 parai, baltymų, riebalų ir laktozės kiekis kito nereikšmingai. SLS beveik nesikeitė terapinio seanso pabaigoje. Praėjus 21 parai nuo gydymo pradžios, SLS sumažėjo (p<0,01). Padidėjo šlapalo koncentracija. Urėjos kiekis kraujyje parodo šėrimo lygį baltymais ir žaliais proteinais. Pieno ir kraujo šlapalo koncentracijos tarpusavyje siejasi. Pieno sudėtis atspindi ne tik sveikatos būklę, bet ir mitybos balansą. Taigi, ilgo eksperimento metu natūraliai kito racionas, o tai galėjo turėti įtakos šiems pieno rodikliams. SL pokyčius po gydymo lemia vaistas, gydymo būdas, gydymo trukmė, laktacijos fazė. Vienas iš šių rodiklių nevisapusiškai atspindi tešmens sveikatingumą.

Subklinikiniu mastitu, kurį sukėlė kontaginiai mikroorganizmai, serganti karvė yra pavojinga kitoms karvėms, nes platina mastito sukėlėjus per higienos, priežiūros, melžimo priemones.

Negydomi subklinikiniai mastitai, susidarius organizmui nepalankioms sąlygoms (šėrimo, zoohigienos klaidos, didelė produkcija), turi tendenciją komplikuotis klinikiniais mastitais. Laktuojančias karves, sergančias subklinikiniu mastitu, gydyti ekonomiškai nepagrįsta. Vienas iš racionalių būdų kontaginiam mastitui sunaikinti - gydyti užtrūkinamas karves. Pagal užkrato identifikavimo duomenis, kontaginio subklinikinio mastito gydymas tik antimikrobiniais preparatais ir derinant juos su terapija lazeriu yra analogiškai efektyvus. Dauguma grybšių atsparūs antibiotikams. Taikant tik antimikrobinę terapiją, sudaromos palankios sąlygos vystytis antibiotikams atspariems mikroorganizmams. Pagal bandymo in vitro rezultatus ir mikrobiologinio tyrimo duomenis, gydant mastitą antibiotikais ir lazerio spinduliais, mitybinėse terpėse grybšių augimas nenustatytas. Remiantis šiais duomenimis, lazerio terapija gali būti derinama su gydymu antibiotikais, nes slopina grybšių veiklą.

Medžiagų apykaitos sutrikimų sąsajos

Pagrindinės produktyvių melžiamų karvių ligų - mastito ir nevaisingumo - priežastys labai susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimais. Sutrikusi riebalų, angliavandenių ir baltymų apykaita paprastai sukelia ketozę.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad gydymas nuo ketozės yra efektyvi periodo po atvedimo profilaktikos priemonė. Lyginant pieno sudėties kitimą, kai gydoma vien tik lazeriu ir gydymas lazeriu derinamas su terapija nuo ketozės, nustatyta, kad labiausiai SLS sumažėja šviežiapienių karvių piene, kai derinamos dvi gydymo priemonės.

Periodo po atvedimo komplikacijų raidoje pastebėti tam tikri dėsningumai. Jie siejasi su karvės amžiumi ir produktyvumu. Mažiausiai serga karvės iki 4 laktacijos. Vyresnių karvių servis periodas pailgėja, endometritai sunkiau gydomi. Tai svarbu žinoti, formuojant bandą ir parenkant gydymo strategiją.

Paprastai endometritas lengviausiai gydomas vidutiniškai produktyvioms karvėms. Tai lemia jų priežiūra. Labai pieningoms karvėms reikia geresnių auginimo sąlygų. Pagal dispersinės analizės duomenis, produkcija per laktaciją turi įtakos endometritų gydymo trukmei 96 proc. (p<0,05), o papildomo gydymo apimtims - 98 proc. (p<0,05). Taip pat pastebima, kad didelis produktyvumas genetiškai nulemia blogesnes vaisos savybes. Didėjant bandos produkcijai, reikėtų optimizuoti bandos priežiūrą, atsižvelgiant į didesnio produktyvumo karvių poreikius. Priešingu atveju didės gydymo apimtys, teks taikyti brangesnes gydymo priemones.

Temperatūros matavimas - kontrolės priemonė

Rektinė temperatūra priklauso nuo organizme vykstančių metabolinių pokyčių, taigi ji atspindi ir gyvulio sveikatos būklę. Padidėjusi kūno temperatūra - vienas iš prasidedančio uždegimo požymių. Dispersinės analizės duomenimis, pirmos paros po veršiavimosi temperatūra turi įtakos servis periodo trukmei 16,56 proc. (p<0,05), septintos paros - 5,0 proc. (p<0,05). Pirmos paros kūno temperatūra ypač didelę reikšmę turi endometritų gydymo trukmei - 97 proc. (p<0,05). Tai pagrindžia rektinės temperatūros, kaip klinikinės būklės rodiklio, diagnostinę vertę.

Vienas iš būdų kontroliuoti periodo po atvedimo eigą - matuoti kūno temperatūrą. Pastebėjus pirmuosius patologijos požymius, galima efektyviau gydyti bene dažniausiai pasitaikančią apsiveršiavusių karvių komplikaciją - endometritą. Pastebėta, kad apsiveršiavusioms karvėms profilaktiškai skiriant antibiotikų, rektinė temperatūra turi tendenciją mažėti. Intaktinių karvių (sveikų ir kurioms netaikytos profilaktikos priemonės) kūno temperatūra apsiveršiavus didėja. Profilaktiškai skyrus antibiotikų ir švitinant lazeriu ar taikant tik terapiją lazeriu, temperatūros raida analogiška, bet skirtinga negu profilaktiškai skyrus tik antibiotikų. Šios karvių grupės temperatūra iki 7 paros didėja. Pastebėta, kad kūno temperatūra visose tiriamose karvių grupėse tampa analogiška 7 parą po atvedimo - 38,7 ºC (nešvitintų lazeriu). Lazeriu švitintų karvių ji siekia 39,2 ºC. Po septintos paros ji tendencingai mažėja. Visų grupių karvių rektinė temperatūra dešimtą parą po atvedimo neviršija normalios temperatūros ribų ir lazeriu nešvitintų karvių ji siekia apie 38,6 ºC, švitintų - 38,8 ºC. Rektinės temperatūros raidos skirtumai tarp lazeriu švitintų ir nešvitintų karvių netiesiogiai liudija apie lazerio spinduliuotės poveikį organizmui.

Švitinimas lazeriu ir kiti organizmo būklės rodikliai

Pastebėta, kad profilaktiškai taikant terapiją lazeriu, kinta endometritų gydymo trukmė, papildomo gydymo apimtys (pieno liaukos, virškinimo sistemos, lytinės funkcijos gydymas ir stimuliacija), servis periodo intervalas. Išreikšti statistiniai koreliaciniai ryšiai (Pearson) tarp servis periodo ir tiriamų rodiklių rodo, kad papildomo gydymo apimtys, terapija lazeriu turi įtakos karvės reprodukciniam pajėgumui.

Servis periodas (laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėkmingo sėklinimo) yra objektyvus karvių reprodukcinės funkcijos rodiklis. Tai pagrindinis rodiklis, pagal kurį vertinamas profilaktikos efektyvumas. Pastebėta, kad lazeriu apdorotų karvių statistiškai patikimai (17,8 proc., p<0,05) servis periodas trumpesnis, palyginti su intaktinėmis karvėmis.

Endometrito gydymo trukmė skyrėsi mažai, o lazeriu apdorotų karvių papildomo gydymo apimtys buvo 31,6 proc. mažesnės negu intaktinių karvių (p<0,05). Lazeriu apdorotų ir antibiotikų gavusių karvių gydymo nuo endometrito trukmė 25 proc. trumpesnė negu gydytų tik antibiotikais (p<0,05). Papildomo gydymo apimtys abiejose karvių grupėse nesiskiria, o lazeriu švitintų karvių servis periodas trumpesnis 29 proc. negu gydytų tik antibiotikais. Lyginant šiuos rodiklius, priklausomai nuo gydymo būdo, gauta beveik tiesinė, tiesioginė priklausomybė: efektyviausias profilaktikos būdas - lazerio ir antibiotikų terapijos derinys, vidutiniškas - antibiotikų terapija ir mažiausiai veiksmingas - švitinimas tik lazeriu.

Servis periodas po 1-ojo ir 2-ojo terapijos seansų yra analogiškas, bet statistiškai patikimai mažesnis negu nešvitintų. Nenustatyta, kad po dviejų terapijos lazeriu seansų papildomo gydymo apimtys būtų mažesnės negu po pirmojo seanso. Lazeriu švitintų ir tik antibiotikais gydytų karvių endometritų gydymo trukmė statistiškai patikimai skiriasi. Endometritų gydymo trukmei lazerio seansų kiekis pastebimos įtakos neturėjo. Po dviejų švitinimo seansų SLS sumažėjo. Kartojasi ankstesniais tyrimais pastebėta tendencija, kad lazerio terapijos pradžioje SLS kiek padidėja, vėliau mažėja. Optimalus lazerio terapijos intensyvumas - 1 seansas 10 parų kasdien po veršiavimosi (toks taikytas bandymų metu).

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad lazerio terapija padeda efektyviau veikti antibiotikams. Gauti rezultatai, kad efektyviausiai endometritai gydomi derinant antibiotikų terapiją su lazerio spinduliuote. Lyginant švitintų ir intaktinių karvių servis periodo trukmę, papildomo gydymo apimtis bei endometritų gydymo trukmę, prieita prie išvados, kad efektyviausias periodo po atvedimo raidos optimizavimo būdas - karves, kurioms pakilusi kūno temperatūra, švitinti lazeriu ir skirti antibiotikų be išlaukos.

Pastebėta, kad grupėje, kuri profilaktiškai švitinta lazeriu ir taikyta terapija antibiotikais, karvių sergamumas endometritu buvo apie 7 proc. mažesnis negu intaktinių grupėje. Tai ženkliausias skirtumas lyginant su sergamumu grupėse, kur naudotos kitokios periodo po atvedimo raidos optimizavimo priemonės (profilaktika vien lazerio šviesa ar terapija vien antibiotikais). Naudoti metodai turėtų būti taikomi kaip profilaktinė priemonė periodo po atvedimo raidos komplikacijoms išvengti. Lazeriu švitintų ir antibiotikais gydytų gyvulių grupėje daugiausia karvių, kurių servis periodas yra tarp 80 ir 100 parų. Šioje grupėje karvių, kurių servis periodas ilgesnis kaip 160 parų, mažai. Lazeriu neapdorotų pavienių karvių servis periodas siekia iki 300 parų. Tai pagrindžia lazerio terapijos universalumą. Šis gydymo būdas tinkamas įvairaus produktyvumo ir amžiaus karvėms.

Svarbu žinoti

• Lazerio šviesa, sprendžiant pagal pieno sudėtį, sveikos karvės pieno liaukai įtakos neturi.
• Lazerio šviesa in vitro neigiamai veikia aplinkos mastito sukėlėjus.

• Iš karto po terapijos karvių, kurių piene SLS padidėjęs, grupėse stebima tendencija SLS didėti, bet statistiškai patikimai (20 proc.) SLS sumažėjo praėjus 21-30 parų po gydymo.
• Lazerio terapija, derinama su gydymu antibiotikais, efektyvus subklinikinių mastitų, komplikuotų grybšių sukėlėjais, gydymo metodas.
• Terapija lazeriu efektyviausia šviežiapienių karvių tešmens profilaktikai ir pieno kokybei gerinti. SLS 21 parą po terapijos sumažėja iki 49 proc.
• Efektyvesnė priemonė šviežiapienių karvių pieno liaukos profilaktikai ir gydymui - švitinimą lazeriu derinti su terapija nuo ketozės. Praėjus 30 parų nuo terapijos pradžios, SLS sumažėja iki 68 proc.
• Ūkiuose, kuriuose yra produktyvių karvių (daugiau kaip 7 000 kg per laktaciją), periodo po atvedimo eigai pagerinti tikslinga taikyti fizioterapiją žemo intensyvumo lazeriu.
• Optimali lazerio terapijos trukmė periodo po veršiavimosi profilaktikai - po veršiavimosi 1 seansas 10 parų kasdien.
• Fizioterapija lazeriu 17,8 proc.( p<0,05) trumpina servis periodą, mažina papildomo gydymo būtinybę 31,6 proc. (p<0,05).
• Profilaktika lazeriu, derinama su terapija cefalosporinais, yra efektyvesnis profilaktikos metodas negu terapija tik tais pačiais cefalosporinais (endometritų gydymo reikmė mažesnė 33,3 proc. (p<0,05), servis periodas trumpesnis 29,2 proc. ( p<0,05).

V. Žilaitis

Mano ūkis, 2011/06