Jokia naujiena, kad tinkamas gyvulių šėrimas - nėra lengvas darbas. Ruošiant racionus, būtina atsižvelgti ne tik į pašarų kiekį, bet ir jų maistingumą. Kad būtų patenkinti gyvulio organizmo poreikiai, racionuose turi netrūkti ir makro-, ir mikroelementų.

Ypač svarbūs yra mikroelementai. Nors jų gyvuliams reikia nedaug, tačiau be mikroelementų organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Kiekvienas mikroelementas užima jam skirtą vietą medžiagų apykaitos procesuose, tačiau vienas iš svarbiausių yra varis. Nuo jo priklauso nemažai organizmo reakcijų ir apykaitos procesų.

Reikšmė

Varis labai svarbus elementas fermentams, kurie turi įtakos hormonų veiklai. Pastarieji reikalingi visuose organizmo procesuose, pavyzdžiui: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) būtinas rujai pasireikšti, o be liuteinizuojančio hormono (LH) neprasideda lytinis ciklas. Taigi sumažėjus FSH ir LH gamybai, dėl tiomolibdatų poveikio sutrinka galvijų reprodukcija.

Citohromo C oksidazės sudėtyje taip pat yra vario. Šis fermentas būtinas tam, kad elektronai perneštų pašaro energiją per skrandžio sieneles į gyvulio organizmą. Išsekus citochromo C oksidazės rezervams, blogiau pasisavinama pašaro energija, dėl to sumažėja pieno produkcija, gyvulys netenka svorio arba tai neigiamai veikia ir jo produktyvumą, ir svorį.

Trūkstant vario, blokuojamos apsauginės ląstelių funkcijos, dėl to silpnėja imunitetas ir gyvuliai greičiau suserga.

Požymiai

Tikrasis vario trūkumas labai retas reiškinys. Dažniausiai jo pritrūksta žindantiems, pienu girdomiems, atjunkytiems veršeliams ir ėriukams, dėl to sulėtėja jų augimas. Ryškiausi vario trūkumo požymiai stebimi galvijams iki metų amžiaus, tačiau nuostolių dėl to patiriama ir jiems subrendus. Vario trūkumo požymius dažnai lydi diarėja. Ši liga dažna ir tada, kai pašaruose per daug molibdeno ir sieros, dėl kurių organizmas pasisavina mažiau vario.

Pirminis vario trūkumo požymis yra pasikeitusi plaukų spalva. Juodmargių ar juodų galvijų kailis įgauna rausvai rudą atspalvį. Avims taip pat gali keistis vilnos spalva. Galvijų ausų ir aplink akis plaukai gali išretėti arba tos vietos visai nuplikti.

Kaip jau minėta, dėl vario stokos pašaruose po kurio laiko sutrinka gyvulių reprodukcija. Beje, ištyrus kraują laboratorijoje, nustatomas normalus vario kiekis. Dažnai taip atsitinka tada, kai galvijų pašaruose būna per daug molibdeno. Siera ir molibdenas jungiasi į tiomolibdatus, kurie yra labai aktyvūs ir greitai prisijungia varį. Jeigu skrandyje yra pakankamai vario, tiomolibdatai susijungia su juo ir pasišalina su išmatomis. Tačiau jei siera su geležimi išeikvoja skrandyje esantį varį, tuomet tiomolibdatai rezorbuojasi į kraują, kad galėtų prisijungti jame esantį varį. Tokiu atveju atsiranda dar didesnių gyvulių sveikatos problemų. Taigi, tradiciniai vario kiekio kraujyje tyrimai gali būti netikslūs, todėl jais remiantis diagnozę sudėtinga nustatyti. Vario yra kraujyje, tačiau jei jis susijungęs su tiomolibdatais, gyvulio organizmui jokios įtakos neturi. Geriausias būdas vario kiekiui nustatyti yra ceruloplazminis tyrimas, kuris parodo veiksmingojo vario fermento kiekį kraujyje.

Priežastys

Gyvulio organizme vario trūksta dėl kelių priežasčių: ● jo nepakanka pašaruose arba jis gyvuliams neprieinamos formos; ● vario pasisavinimą blokuoja kiti mikroelementai.

Kad gyvuliams netrūktų vario, papildomai galima duoti mineralinių šio elemento papildų. Jei vario pasisavinimą blokuoja kiti mikroelementai, pirmiausia būtina subalansuoti jų kiekį racione. Pagrindiniai vario antagonistai yra siera, geležis ir molibdenas.

Visi šie elementai yra būtini gyvulio organizmui, tačiau dėl per didelio jų kiekio varis sunkiau pasisavinamas.

Siera - svarbus elementas proteinų sintezėje. Sieros yra pagrindinių aminorūgščių metionino ir cistino sudėtyje. Šios dvi aminorūgštys svarbios proteinams gamintis, o pastarieji būtini visuose organizmo procesuose. Atrajotojų organizme siera sudaro 0,15 proc. gyvulio audinių ir apie 0,03 proc. pieno. Nuo jos tiesiogiai priklauso azoto pasisavinimas. Atrajotojų skrandyje neorganinė siera gali virsti organine, o tai labai svarbus anijonas užtrūkusioms karvėms.

Sieros daugiausia yra jaunoje žolėje ir mažėja jai bręstant. Naujai įsėtose kultūrinėse pievose sieros būna daugiau negu senuose žolynuose. Didesnė kaip 0,2 proc. sieros koncentracija gali būti vario trūkumo priežastis.

Geležis, esanti organizme, dalyvauja ląstelės kvėpavimo procesuose. Šis elementas yra hemoglobino, mioglobino ir citochromo bei kitų fermentų sudedamoji dalis. Apie 60-70 proc. geležies randama hemoglobine ir 3-5 proc. mioglobine. Varis reikalingas hemoglobinui susidaryti, t. y. tam, kad hemoglobino gamybos procese būtų pasisavinama geležis. JAV Floridos universitete atlikti tyrimai parodė, kad geležis gali būti pasisavinama iš geležies sulfato, geležies karbonato ir geležies chlorido. Geležies oksidas silpnai pasisavinamas. Šio elemento galvijams trūksta labai retai. Jei jie gauna daugiau kaip 800 mg/kg geležies, vario pasisavinama gerokai mažiau. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 400 mg/kg geležies kiekis gali turėti neigiamos įtakos vario pasisavinimui. Daug geležies yra žemėmis užterštuose pašaruose.

Dėl per didelio molibdeno kiekio gyvuliui gali trūkti vario netgi tuomet, kai stambiuose pašaruose jo yra daug. Teigiama, kad didesnė kaip 5 mg/kg molibdeno koncentracija ganyklų žolėje sukelia vario trūkumą. Net esant 1-4 mg/kg šio elemento koncentracijai pašaruose, organizme gali trūkti vario, jei dirvoje yra daug sieros. Žoliniuose pašaruose molibdeno susikaupia daugiau drėgnesniais metais ir tuose žolynuose, kur aukštesni gruntiniai vandenys. Molibdeno pasisavinama daugiau, didėjant dirvos pH. Ankštiniai augalai molibdeno sukaupia daugiau negu varpiniai.

Tyrimais nustatyta, kad padidinus molibdeno kiekį pašare iki 4 mg/kg, vario pasisavinama 50 proc. mažiau. Padidinus sieros kiekį iki 1 g/kg pašaro, gaunamas panašus poveikis vario pasisavinimui.

Taigi vario trūkumą organizme gali sukelti ir mažas jo kiekis pašaruose, ir sieros ar molibdeno disbalansas. Iš vario ir molibdeno santykio galima spręsti, dėl kokios priežasties organizme trūksta vario, t. y. ar jo trūksta pašare, ar jis nepasisavinamas dėl kitų mikroelementų pertekliaus. Jei vario ir molibdeno santykis mažesnis kaip 2, didelė tikimybė, kad organizmas nepasisavins vario. Jei šis santykis 2-5:1, tikėtina, kad vario mažai pašaruose arba jis yra galvijams neprieinamos formos, ypač jei pašaruose per daug sieros.