Šiuolaikinis žemės ūkis jau neįsivaizduojamas be universalaus savaeigio krautuvo, kuris daug darbo rankų reikalaujančius kėlimo, krovimo ir transportavimo darbus atlieka gerokai lengviau ir greičiau. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi įsigyjant naują krautuvą, yra krovinio kėlimo masė, kėlimo aukštis, universalumas, ekonomiškumas, manevringumas ir, žinoma, - kaina.

Dauguma potencialių krautuvų pirkėjų, įsigydami tokio tipo mašiną, pageidauja, kad jų pirkinys galėtų pakelti kiek galima didesnės masės krovinį į sudėtingai pasiekiamas aukštumas. Žinoma, daugumai vartotojų tai yra visiškai suprantamas pageidavimas, nes didelių gabaritų krautuvas sudaro gerą įspūdį, atrodo patikimas. Tačiau negalima pamiršti, kad labai dideli krautuvai, kurie dažniausiai naudojami statybų sektoriuje, žemės ūkyje ne visada gali būti efektyviai naudojami. Todėl stiprus žavėjimasis didelės kėlimo masės ir aukščio krautuvais gali būti apgaulingas, nes gali atsitikti taip, kad nebus kur tokio krautuvo įdarbinti arba jis dirbs labai nedaug dienų per metus. Ekonomiškai tai gali būti nenaudinga investicija į naują techniką, kuri gali ir neatsipirkti.

Planuojant investicijas naujam krautuvui įsigyti, pirmiausia reikėtų įvertinti visus įmanomus darbus, kurie bus atliekami šia mašina. Labai svarbų vaidmenį šiame etape vaidina ūkio specializacija, nuo kurios priklauso, kokius padargus prie krautuvo būtina papildomai įsigyti. Jeigu darbų nėra daug, tai galbūt nereikia savaeigio krautuvo, pakaks tik papildomos krovimo įrangos prie traktoriaus. Tokiu atveju frontalinis-traktorinis krautuvas būtų geras sprendimas, nes didžiąją darbo laiko dalį mašina būtų naudojama kaip traktorius ir tik esant reikalui galėtų dirbti kaip krautuvas.

Gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams ir mišriems ūkiams, kurių specializacija ir augalininkystė, ir gyvulininkystė, universalus savaeigis krautuvas - neišvengiama būtinybė. Šiuolaikinių krautuvų universalumas nekelia abejonių, juos galima puikiai panaudoti visais metų laikais.

Krautuvo universalumą apibrėžia tai, kiek skirtingų darbo padargų galima prie jo prikabinti. Savaeigių krautuvų gamintojai („Bobcat", „Claas", „Merlo", „Weidemann", „Schäffer", „JCB", „Manitou", „Terex" ir kiti) siūlo kelias dešimtis skirtingos paskirties darbo padargų, lengvai kabinamų ant savaeigių krautuvų. Vasarą krautuvai dažniausiai naudojami augalininkystės, gyvulininkystės, aplinkos priežiūros ir statybos, žiemą - gyvulininkystės ir aplinkos tvarkymo darbams atlikti.

Pagrindiniai darbai augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose yra: šieno, šiaudų ir siloso ryšulių krovimas, transportavimas, išvyniojimas ir paskleidimas; siloso, sukrauto tranšėjose, atpjovimas, transportavimas ir paskleidimas; pašarų pakrovimas į pašarų dalytuvą; mėšlo iš tvarto išstūmimas, mėšlo ir kitų organinių medžiagų pakrovimas į mėšlakrates; sėklų ir trąšų iškrovimas iš transporto priemonės, pakrovimas į sėjamąją arba tręšiamąją; užaugintų augalininkystės produktų krovimas, transportavimas, sandėliavimas ir kiti darbai. Savaeigių krautuvų savininkai plataus pritaikymo gali tikėtis ir aplinkos tvarkymo darbuose, t. y. vejų žolei pjauti, surinkti ir išvežti; gruntui lyginti; tankinti, krauti ir transportuoti; betonui maišyti; medžių ir krūmų šakoms genėti; kelmams smulkinti; bioatliekoms (šakoms, lapams, piktžolėms) krauti; duobėms gręžti; kiemams, takams ir keliams šluoti, sniegui valyti ir panašiai.

Darbui tvartuose geriausiai tinka nedidelių gabaritų savaeigiai krautuvai. Jie yra manevringesni, gali pravažiuoti pro siaurus praėjimus. Labai dažnai mažesnių gabaritų krautuvai, kurie daug darbų gali atlikti įvairiose patalpose, gaminami be kabinos, tačiau su specialiais apsauginiais rėmais. Krautuvų kabinos ir apsauginiai rėmai turi atitikti numatytus europinius reikalavimus, pagal kuriuos mašinos gaminamos su specialia konstrukcine įranga, apsaugančia operatorių krautuvo apvirtimo („ROPS") atveju arba esant krentantiems objektams („FOPS").

Pastaruoju metu, esant ypač didelei krautuvų gamintojų konkurencijai, pastebimai modernizuojama mašinų konstrukcija, važiuoklė, vairavimo, valdymo ir darbo padargų užkabinimo sistemos. Į kiekvieną didesnę Europoje vykstančią žemės ūkio technikos parodą (pvz., Hanoveryje „Agritechnika") gamintojai siekia atvežti naują produktą, kurio geresnis manevringumas ir pravažumas, patogesnis valdymas, daugiau komforto.

Krautuvų vairavimo sistemos

Krautuvai dažniausiai turi priekinės ašies ratų vairavimo sistemą. Rečiau būna, kad vairuojami galinės ašies ratai. Ši vairavimo sistema, kai vairuojami galiniai ratai, plačiau taikoma elektriniuose krautuvuose, kurie skirti padėklams ir įvairioms medžiagoms krauti. Didesnės keliamosios galios krautuvai dažnai turi dvi vairavimo sistemas, pirma, kai vairuojami abiejų ašių visi keturi ratai, antra - vairuojami vienos krautuvo ašies ratai, t. y. vienos ašies ratų vairavimą galima atjungti. Retai krautuvai turi tris vairavimo sistemas. Trečioji sistema yra tokia, kai visi keturi ratai gali būti pasukami į kurią nors vieną pusę ir krautuvas gali važiuoti įstrižai. Ji dažnai vadinama „krabo" vairavimo sistema.

Krautuvai, turintys tris vairavimo sistemas, yra universalesni, manevringesni, užtenka mažesnio ploto apsisukti, gali lengviau privažiuoti prie sunkiau pasiekiamų vietų. Kai įjungta priekinės ašies ratų vairavimo sistema, krautuvas valdomas kaip ir standartinė grunto kasimo ar kitokios paskirties traktorinė mašina. Vairo ratu priekinės ašies ratai, priklausomai nuo norimo atlikti posūkio, pasukami į kairę arba į dešinę. Daugelyje krautuvų vairavimo sistema perjungiama nuspaudus ant mašinos prietaisų skydelio esantį mygtuką. Greta mygtuko dažniausiai sumontuotos kontrolinės lemputės, kurios signalizuoja, kada vairavimo sistemą galima perjungti. Perjungiant vairavimo sistemą, mašinos ratai turi būti nustatomi tiesiai, mašinos judėjimo kryptimi. Minikrautuvuose dažnai įrengiama tokia vairavimo sistema, kai posūkis ir jo spindulys priklauso nuo priešingose krautuvo pusėse esančių ratų sukimosi greičio. Kuo didesnis greičių skirtumas, tuo galimas mažesnis posūkio spindulys. Jeigu vienos pusės ratai sustabdomi, tai krautuvas gali suktis vietoje.

Teleskopinių krautuvų darbo kontrolė

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, teleskopinių krautuvų kabinoje prieš priekinį stiklą arba prietaisų panelyje gali būti montuojamas specialus prietaisas, rodantis mašinos apkrovimą ir užtikrinantis mašinos darbo stabilumą. Esant skirtingam krautuvo apkrovimui, t. y. kai keliamas tam tikros masės krovinys į tam tikrą aukštį, prietaise matomas spalvinis apkrovimo lygis. Krovinio kėlimas ir nuleidimas ribinėje krautuvo apkrovimo zonoje galimas tik krautuvui esant horizontalioje padėtyje. Mašinos judėjimas pasirenkamas pagal apkrovimo prietaiso spalvas, dažniausiai - žalia, geltona ir raudona. Žalia spalva reiškia, kad krautuvas yra apkrautas vidutiniškai nuo 45 iki 85 proc. Tokiu atveju krautuvo judėjimas (manevravimas) yra neribojamas. Geltona spalva reiškia, kad krautuvo apkrovimas nuo 85 iki 100 proc. Leidžiami tik nedideli krautuvo judėjimo nukrypimai nuo tiesaus važiavimo. Būtina ypač atsargiai dirbti nelygiose vietovėse. Raudona spalva rodo, kad krautuvo apkrovimas yra didesnis kaip 100 proc. ir galimas pavojus mašinai apvirsti. Tokiu atveju nebegalima toliau kelti strėlės ir stumti teleskopo. Užsidegus raudonai lemputei, būtina nedelsiant sustabdyti atliekamą technologinę funkciją (kėlimą) ir lėtai perjungti priešingos eigos funkciją (nuleidimą). Dirbant krautuvu su teleskopine strėle, geriausi darbo rezultatai pasiekiami, kai iš pradžių krovinys pakeliamas iki galinės kėlimo cilindro padėties ir tik tada išstumiamas teleskopas. Nuleidžiant laikomasi atvirkštinės darbo eigos - pirmiausia sustumiamas teleskopas, tadao nuleidžiama strėlė. Darbo su teleskopine strėle metu  krovinys laikomas kuo arčiau mašinos.

Kai kurie teleskopiniai krautuvai gali turėti kėlimo strėlės švytavimo slopintuvus - pneumatinius amortizatorius ir važiuoklės išlyginimo sistemas. Pneumatiniai amortizatoriai suteikia kėlimo strėlei stabilumo. Todėl kraunant birias medžiagas, patiriami mažesni išbarstymo nuostoliai. Važiuoklės išlyginimo sistema leidžia krautuvą išlaikyti horizontalioje padėtyje, net užvažiavus vienos pusės ratams ant kliūties.

Žmogiškasis faktorius

Kaip krautuvas dirbs, labai priklauso nuo vairuotojo, jo patirties ir kvalifikacijos. Mažai patyręs vairuotojas dažniausiai dirba per lėtai. Jam kartais nebeužtenka rankų, kad vienu metu atliktų kelis darbus, nors daugelis krautuvo technologinių operacijų valdomos viena daugiafunkcine svirtimi. Paprastai problemų iškyla, kai vienu metu reikia kelti arba nuleisti krovinio ir tuo pačiu metu vairuoti bei stebėti aplinką. Sudėtinga tiksliai privažiuoti arti kliūties ir pan. Be to, daugiau laiko sugaištama, kai reikia vieną darbo padargą pakeisti kitu. Kvalifikuotas ir patirtį įgijęs krautuvo vairuotojas dažniausiai visus darbus atlieka greitai ir tiksliai. Todėl, įsigijus naują krautuvą, pirmiausia būtina gerai išmokyti savo darbuotoją mašiną valdyti ir prižiūrėti.

Eksploatacijos metu labai svarbu tinkamai techniką prižiūrėti. Tai lemia savaeigio krautuvo darbo kokybę ir tarnavimo laiką. Dažnai yra sakoma, kad įsigijus geros kokybės mašiną ir už jos vairo pasodinus kvalifikuotą vairuotoją, kuris kvalifikuotai eksploatuotų ir techniškai priežiūrėtų krautuvą, nekils jokių rūpesčių ir mašina tarnaus labai ilgai.

Techninė krautuvo priežiūra paminėta ne veltui, nes tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mašinos darbinių dalių ilgaamžiškumą. Todėl būtina sąžiningai laikytis krautuvo eksploatacijos instrukcijoje numatytų techninės priežiūros terminų. Nepamiršus kasdien prieš darbą patikrinti mašinos darbinių dalių būklės, sutepus numatytus tepimo taškus, po darbo nuvalius dulkėmis ir purvais apsinešusius mašinos darbinius mazgus, ilgai nereikės kreiptis į serviso įmones.